Filosofijos disciplinos ypatingumas ir santykiai su kitomis žmogaus veiklos sritimis

Filosofijos įvadas turi vieną ypatybę, kuri skiria jį nuo kitų mokslų įvadų. Paprastai yra manoma, kad tam tikro mokslo įvadas turi pateikti to mokslo pradmenis, ir įsisavinęs tuos pradmenis žmogus galės toliau judėti į priekį ir daryti pažangą. Tačiau filosofijoje taip nėra dėl keleto priežasčių: 1) neaišku, ar filosofija yra mokslas; 2) jeigu tai mokslas, tai jis akivaizdžiai yra kitoks nei kiti mokslai; 3) labai neaišku, ar filosofijoje yra pažanga. Ši paskutinė pastaba ir yra svarbiausia: kadangi neaišku, ar filosofijoje yra pažanga, taip pat yra neaišku, ar filosofijoje “įvadą” galima skirti kaip “lengvesnį” dalyką, o “tolimesnius” dalykus – kaip “sunkesnius”. Filosofijoje visi dalykai nėra lengvi. Todėl filosofija tam tikra prasme nepasistūmėja toliau nuo savo pačios įvado.
Kodėl filosofijoje iškyla tokia problema? Pradėti galima nuo filosofijos apibrėžimo problemos. Kas tai yra – “filosofija”? “Jeigu klausiame, kas tai yra – filosofija?- tada kalbame apie filosofiją. Kai šitaip klausiame, mes akivaizdžiai esame tam tikroje vietoje virš, t.y. už filosofijos. Tačiau klausimo tikslas- įeiti į pačią filosofiją, (...) t.y. “filosofuoti” (M.Heideggeris, XX a.). Tai ir yra pagrindinė problema – tam, kad apibrėžtume filosofiją, mes jau turime filosofuoti. Šią problemą galima pavadinti ”ratu”: “ratu” logikoje vadinama tam tikra klaida, kai apibrėžiant dalyką, remiamasi tuo pačiu dalyku (pvz. apskritimas yra apskrita figūra). Apibrėžiant filosofiją, ši savotiška “klaida” yra neišvengiama.
Ką tokiu atveju reiškia ”filosofuoti”? “Filosofuoti” reiškia mąstyti, tačiau ne kiekvienas mąstymas yra filosofija. Graikiškai žodis “filosofija” reiškia “išminties meilę”.Tad pragmatinių tikslų (pvz.naudos) siekiantis mąstymas nėra filosofinis. Filosofuoti reiškia kelti klausimus, ieškant išminties.Tokius klausimus dažnai kelia vaikai, kartais –žmonės, kurie skiriasi nuo kitų dėl savo dvasinės ar psichinės būsenos, tačiau brandžiausiai juos kelia suaugęs žmogus. Tai įvyksta tuomet, kai įprastas pasaulis praranda savo savaimesuprantamumą ir įprasti dalykai tampa klausimų šaltiniu. Žmogui taip gali atsitikti vadinamosiomis “ribinėmis situacijomis” (K.Jaspersas, XX a.). Tai situacijos, kai didelio sukrėtimo akivaizdoje žmogus pradeda permąstyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!