Filosofija ir metodas

Šiandieniniame pasaulyje, kuriame vis dažniau šiuolaikinis mokslas pradeda diktuoti gyvenimo tendencijas, atsiranda filosofijos, kaip gyvenimo pažinimo stygius. Istorijos dėka mes galime susiformuoti mūsų filosofijos ir mokslo santykius, jų skirtumus bei panašumus. Klaidingas požiūris į šiuos du dalykus gali nuvesti į nežinia ir visišką nesusipratimą. Arvydo Šliogerio knyga „Kas yra filosofija?“ bando padaryti įvadą į filosofiją ir jos užduodamos klausimus, santykius su mokslu. Svarbią vietą filosofijos pažinime užima filosofijos ir mokslo santykis, mokslo metodo esmė filosofijai bei jo svarbą moksle. Šiame referate pabandysiu apibrėžti filosofijos ir metodo santykius bei jų svarbą gyvenimui.
„Filosofijos atšakos nėra specialios mokslinės disciplinos, jei tik filosofas pareiškia pretenzijas tyrinėti reiškinių savybes t.y. smelktis į kiekybinius santykius, jis atsiduria labai keblioje padėtyje: jis atitrūksta nuo filosofinio mąstymo branduolio ir nustoja būti filosofu, o kita vertus, netampa ir tikru mokslininku, nes negali na duotis moksliniu metodu.“ [1, 122]
Filosofija ir metodas
Kaip tik metodo išryškintas skirtumas geriausiai parodo skirtumą tarp mokslo ir filosofijos. Tai kas gi yra tas metodas? Metodas yra būdas priversti daiktus atskleisti ypatingas savo savybes, kurios nėra pastebimos žiūrovo iš pirmo žvilgsnio per išvaizdą ar formą. Tokios neatskleistos savybės yra nustatomos tik įstačius daiktus į sukurtą, mokslinę ir dirbtinę situaciją, todėl ir pačios yra netikros, dirbtinės. „Metodas yra veiksenos, o ne žiūros būdas. Per metodą žmogus įsiveržia į gamtą ir ją sužmogina praktiškai. Per metodą daiktai sunaikinami kaip galimi transcendencijos fenomenai, todėl mokslinio žvilgsnio horizonte išnyksta ir pati transcendentinė būtis.“ [1, 122]
Dėl šios priežasties filosofija bendrai neturi vienintelio ir bendro metodo, nes filosofija bando mąstyti per daiktus, jų neatskiriant iš standartinės ir akivaizdžios būklės. Filosofija nesugeba išreikšti pasaulį kiekybiškai.[1, 122]
Nors naujaisiais amžiais filosofai, susižavėję mokslo laimėjimais, bandė daug kartų sukurti ypatingą mokslinio mąstymo metodą, kuris galėtų leisti gauti filosofams tokius pat reikšmingus ir pripažintus visuomenėje išvadas kaip ir mokslo metodas. Taip atsirado dialektinis metodas, fenomeloginis, struktūrinis, hermeneutinis ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!