Filosofija – produktyvus begalinės aibės pažinimo metodas

Filosofija vadiname visiškai naują mąstymo būdą, kuris atsirado Graikijoje 600 m. pr. Kr. Iki tol I visus klausimus atsakydavo religijos. Tokie religiniai aiškinimai buvo perduodami mitais. Visame pasaulyje buvo sukurta daugybė mitinių pasakojimų, kuriuose buvo stengiamasi rasti atsakymu I rūpimus klausimus. Tačiau graikai bandė parodyti, kad žmonės neturėtų pasitikėti mitiniais filosofiniais aiškinimais. Taip ir atsirado filosofija, kuriai tenka nemažas vaidmuo žmogaus gyvenime.
Nerimstanti ir smalsi žmogaus dvasia nuolat stebi pasaulį ir save, keldama filosofinius klausimus: kas aš?, iš kur tai?, kam tai? Kodėl taip, o ne kitaip? Iškėlus šiuos klausimus bando suvokti, rasti atsakymus , nuramindama save. Kadangi žmogus nėra parastas gyvūnas, o yra išskirtinis gamtos kūrinys, sugebantis mąstyti, jis nuolat ieško atsakymų, stengiasi viską pažinti, suvokti. Bet toks pažinimas yra begalinis, juk žmogus per pora metų negali visko suvokti taip, kad viskas butu aišku ir nekiltų jokių klausimų. Filosofijos pažinimas yra begalinis- jis trunka visą gyvenimą, amžius, tūkstantmečius…..Kai prasideda filosofinis pažinimas, atsiranda smalsumas, norisi pažinti vis daugiau ir daugiau.
Žmogus jau nuo vaikystės pardeda kelti filosofinius klausimus: Kas tai yra?, Kaip aš atsiradau? Tik žmogui augant ir bręstant jo filosofinis supratimas ir pažinimas vis stiprėja ir gilėja. Žmogaus dvasia turi nuolat ieškoti pažinimo, juk žmogus negali būti gyvas tik duona, jo dvasia taip pat turi gauti energijos, kurią suteikia pažinimas…...Tačiau ne visi žmonės ieško pažinimo, jie tiesiog nenori nieko pažinti, jie ne gyvena o egzistuoja, tačiau jų egzistencija yra tuščia pavyzdžiui „Bomžai „ neieško jokio pažinimo ir nekelia filosofinių klausimų, jie tiesiog gyvena tarp kelių konteinerių.
Augustino metfizika tapo baze viduramžių dvasiniam gyvenimui, o Eriugenos koncepcija buvo pasmerkta.
filosofas aiškino, kad gamta susideda iš 4 rūšių: kurinti,bet nesukurta (krikščoiniškasis Dievas), kurinti ir tuo pačiu sukurta (Platono idėjos, egzistuojančios dievuje), sukurta, bet nekurianti (daiktai erdvėje ir laike), nekurinti ir nesukurta (vėl Dievas, kaip daiktų tikslas ir pabaiga). toks dievas jau nebėra absoliutas nes reiškiasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!