Filosofijos ir mokslo sankirta

1.Įvadas.
,,Savo turiniu ji yra išnešiojusi bei pagimdžiusi visus mokslus, su jais tačiau nesusi- liedama ir jų neatstodama: visų mokslų motina pati nėra mokslas”[1,5].
Iš pradžių filosofija buvo tapatinama su visomis teorinėmis žiniomis apie pasaulį ir žmogų, taigi ji buvo universalus mokslas. Kadangi manyta, jog žmogaus prigimtį ir vietą pasaulyje lemia paties pasaulio prigimtis, tai pirmieji graikų filosofai daugiausia nagrinė- jo daiktų pradus ir pasaulio reiškinių tvarką.
Tačiau daugėjant žinių apie pasaulį ir žmogų, filosofijoje gan anksti prasidėjo skaidy- mosi, diferenciacijos procesas. Tiesa, šis procesas ilgai buvo vidinis - tyrimų sritys, iš ku- rių laikui bėgant atsirado savarankiškos disciplinos, iš pradžių paprastai buvo traktuoja- mos kaip filosofijos dalys ar skyriai. Bene pirmasis nuodugniau filosofijos struktūrą ban- dė aptarti Aristotelis. Atskyręs nuo filosofijos logiką kaip paruosiamąją discipliną, pačio- je filosofijoje jis išskyrė dvi svarbiausias sritis: teorinę filosofiją, tyrinėjančią būties prin-cipus, ir praktinę filosofiją, tyrinėjančią žmogaus veiklos principus. Pagrindinėmis teori- nės filosofijos dalimis jis laikė fiziką, matematiką ir pirmąją filosofiją. Pasak Aristotelio, jos skiriasi visų pirma abstraktumo laipsniu - pirmoji filosofija, nagrinėjanti visuotines būties savybes, yra abstrakčiausia.
Svarbiausiomis praktinės filosofijos dalimis Aristotelis laikė etiką ir politiką.
Tiek teorinė, tiek praktinė filosofija antikos ir viduramžių laikais nekėlė sau tikslo pa- keisti ar pagerinti daiktines, materialines žmonių gyvenimo sąlygas. Manyta kad filosofų neturi dominti nei nauda, nei šlovė, - jiems turi rūpėti tik išmintis.
Filosofijai skaidantis atsiradę mokslai iš pradžių siekė panašėti į metafiziką, kuri iki naujųjų laikų jiems buvo žinių nuodugnumo pavyzdys. Tyrinėjanti antjutiminius daiktų pradus ir už regimų daiktų pasaulio ieškanti tikrosios būties, metafizika buvo laikoma žmogiškojo pažinimo viršūne. Kad ir pasižyminti ypatingu tikslumu, matematika buvo vertinama gerokai mažiau.
Tačiau naujausiais laikais, pradedant XVIIa., metafizikos autoritetas ima mažėti. Di- džiausią įtaką tam turėjo XVIIa. mokslo revoliucija. Ji pakirto senojo, aristoteliškojo pa- saulėvaizdžio pagrindus. Vis daugėja tikslių žinių apie gamtą. Sparčią gamtotyros plėtrą lėmė tai, kad joje buvo pradėtas sistemingai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!