Filosofijos prigimtis ir struktūra

Tačiau, kad ir ką apie filosofiją kalbėtume, ji vis tiek neišnyks. Ašku ir tai, kad filosofai kai ką yra atradę prieš mus. Nuodugniau pastudijavę filosofiją pastebėsime, kad beveik kiekvienas žymesnis filosofas buvo priverstas atsakyti į klausimą: kas yra filosofija? Taigi, filosofijoje svarbiausia pačiam išsiaiškinti, kas ji yra ir ar tai, kuo ji užsiima, yra prasminga ( Fürst M., Trinksas J. Filosofija, 1995).
Dažniausiai filosofija vadinama tai, kas surašyta begalėje knygų, tai, ką filosofai dėsto universitetuose, tai, kam suteiktos institucionizuotas pobūdis ir ką galima studijuoti. Jei šitaip žiūrime į filosofiją, tai matome tik jos susuvetimėjusį pavidalą. Tačiau tikroji filosofijos prasmė yra kita.
Filosofija atsirado, kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Europos filosofai mitus vertino kritiškai. Vis dėlto, nors filosofija priešino save mitologijai, dirvą jai atsirasti parengė būtent mitologinio pasaulio aiškinimas.
Pasaulio tautos sukūrė įvairiausių mitų. Mito forma kurdamas pasaulėvaizdį, senovės žmogus neieškojo jo konstravimo principų įvairovės. Svarbiausias jo mąstymo principas buvo analogija. Žmogus gerai žinojo, kad jo paties veiksmai turi tam tikrų padarinių: jis gali pagimdyti ir užmušti, pastatyti ir sugriauti. Visias šiais atvejais už padarinio stovi veikėjas. Todėl sudvasinęs didižiulį ir paslaptingą pasaulį, žmogus ėmė ieškoti jį globojančių bei baudžiančių bei gamtos reiškinius sukeliančių veikėjų. Kadangi gamtos reiškinių mastas pranoksta jo paties veiksmų padarinių mastą, tai, aišku, tie veikėjai turėjo būti galingesni už žmogų. Ilgainiui jie buvo pradėti vadinti dievais. Dagelio tautų mituose, taip pat ir graikų mitologijoje dievai yra žmogiški. Moksliškai kalbant, jie yra antropomorfiški. Taigi mitologinis pasaulio aiškinimas paparastai turėjo antropomorfinį pobūdį.
Tūkstančius metų tokio pasaulio aiškinimo žmogui užteko. Nors mitas nekėlė tiesioginių klausimų, tačiau jis davė atsakymus į labiausia žmogų dominusius klausimus apie jo paskirtį ir lemtį, pasaulio prigimtį ir tvarką, laiką ir amžinybę. Mitologinis pasaulio aiškinimas buvo būtinas žmogaus dvasinės raidos etapas.
Tačiau ilgainiui mito autoritetas ėmė mažėti. Socialinės raidos procesas kėlė žmogui naujų problemų. Vis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!