Filosofinės minties kaita

Filosofija yra visuotinai reikšminga. Ji pati nėra paslaptis, bet ji vadovauja žmogaus paslapčių labirinte. Ji neskelbia amžinųjų tiesų, o tik rodo jam kelią tiesos link. Ji nėra nesugriaunamų argumentų rinkinys, bet ji yra tikrai kritiškas pasaulio, gyvenimo ir žmogaus apmąstymas. Ji pati nėra išmintis, o tik veda prie išminties šaltinio. Istorija skelbia, kad kol žmogus išsilaiko filosofinio mąstymo viršūnėje, tol jis išsilaiko ir kultūros aukštumoje.
Nėra kitos teorinių svarstymų srities, kuri keltų tiek ginčų, kaip filosofija. Vieni ją laiko vos ne svarbiausiu mokslu, apibendrinančiu visą žmogiškąją patirtį ir nubrėžiančiu kryptis specialiems teoriniams svarstymams. Kiti mano, kad filosofavimui pakanka plepėjimo įgūdžių ir mokėjimo ginčytis. Tačiau kaipgi yra iš tikrųjų? Vienareikšmio atsakymo čia negali būti. Žinome, jog filosofija, išvertus iš graikų kalbos, reiškia išminties meilę. Išmintis yra savybė, leidžianti žmogui orientuotis gamtos ir gyvenimo visumoje, neturint specialiųjų žinių. Išmintį charakterizuoja ne vien išlavintas mąstymas, bet ir dorinis apsisprendimas. O filosofija siekia aprėpti visa, kas įmanoma ir proto argumentais grįsti savo teiginius.
Šio darbo tikslas – trumpai apžvelgti filosofinės minties kaitą įvairiais žmonijos gyvavimo laikotarpiais, parodyti filosofijos dalyko daugiasluoksniškumą, išaiškinti jos vietą moksle ir kultūroje.
1.Parodyti, kaip keitėsi žmogaus pasaulėvaizdis ir pobūdis.
2.Išsiaiškinti tradiciškai susiklosčiusią filosofijos struktūrą.
3.Panagrinėti filosofijos kilmės šaltinius.
4.Paanalizuoti filosofijos ir mokslo santykį, filosofijos vietą kultūroje.
1
ŽMOGAUS IR PASAULIO VAIZDAVIMAS
ANTIKINĖJE FILOSOFIJOJE
Pasaulio tautos sukūrė įvairiausių mitų, kuriuose aiškinama pasaulio kilmė ir jo dalių santykiai, pasakojama apie jėgas, valdančias stichijas. Svarbiausias žmogaus mąstymo principas buvo analogija. Tai būdinga ir mitologinei laiko sampratai. Grynasis istorizmas kiekvieną įvykį vertina kaip unikalų ir nepasikartojantį. Tuo tarpu mitologinės laiko sampratos pagrindinis akcentas yra ne pokytyje, o pasikartojime. Nauji, unikalūs įvykiai prasmės neturi. Prasmę įgauna tik reguliariai pasikartojantys aktai, reiškiniai. Kiekvienas dabarties įvykis prasismelkia į praeities gelmę. Taip gali
įvykti todėl, kad laikas čia neturi kiekybinės išraiškos. Mitinis pasaulėvaizdis yra cikliškas. Laikas sukasi ratu ir bet kurį tašką galima laikyti pasaulio centru.
Epinis laikas, artimas mitologiniam,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!