Filosofinė antropologija

Tendencija yra natūrali veikla,turinti tikslą:tad tendencijos savitumas ir pasižymi tikslu.tendencija;kaip veiksmas arba kaip aktyvi galia, iš kurios kyla veiksmas;pirmuoju atveju turime tendencijos įgyvendinimą,antruoju-galią,gebėjimą.Nepsichiniams polinkiams priklauso visi polinkiai,kuriuose nedalyvauja pažinimas.Psichiniai polinkiai pasižymi pažinimo veiksmu.Psichiniuose polinkiuose;jutiminiai polinkiai, arba valia,nukreipianti subjektą į intelektinio pažinimo pateiktus objektus.Gyvūnai turi tik jutiminius polinkius.polinkiams yra būdinga tai,kad jei gali būti keičiami pratybomis:polinkis yra papildomas,atbaigiamas įpročiu.Instinktas-tai sudėtinis ir specifinis polinkis;pirmasis terminas nurodo instinkto prigimtį,antrasis jo kilmę,o trečiasis tikslą.Sudėtinis:pažinimas dalyvaujantis instinkte,yra tik jutiminio lygmens;juo gyvūnas pažįsta tai kas naudinga,bet ne patį naudingumą.Įgimtas polinkis kyla iš būtinybė prigimties.Specifinis:gyvūnuose instinktas yra stabilus ir nekintantis,jame nepasireiškia joks progresas.pavyzdžiui bitės šiandien lygiai taip pat dirba,tiksliai,kaip ir antikos laikais.Instinkte dar skiriame pagrindą ir formą:pagrindas yra siekiamas tikslas,o forma būdas,kuriuo pasiekiamas šis tikslas.žmoguje yra įgimtas instinkto pagrindas,bet ne forma.Įprotis yra įgytasis polinkis arba įgimtojo polinkio modifikacija.Bet kuris psichinis polinkis gali būti patobulintas per įgūdį, įprotį.kaip pažinimui yra svarbi atmintis taip valiai –gerai išugdyti įpročiai.moraliai geri įpročiai yra vadinami dorybėmis,moraliai blogi įpročiai vadinami ydomis.Pirminė aistros reikšmė-priešinimasis veiksmui,ko nors priėmimas.Aistra dabar nusako stiprią jausminę būseną,kuri įsigali kitų būsenų atžvilgiu ir jas užgožia,sutelkdama savyje visą būties energiją.Aistros,kaip tokios nėra,nei blogos,nei amoralios.aistros tampa geromis arba blogomis,priklausomai nuo to,ar jos atitinka protą ar jam prieštarauja.Žmogus be jutiminio polinkio turi ir savitą intelektinį polinkį,kurį vadiname valia.Valios veiksmu vadiname tą veiksmą,kurį atlieka sąmoningas polinkis nukreiptas į objektą,pasiūlytą pažinimo.Valai negali būti sutapatinama su pažinimu,ir taip pat ir su jutiminiais polinkiais.Daug žmogaus veiksmų yra spontaniško valingumo rezultatas:tai yra išoriniai veiksmai pavyzdžiui valgyti,rengtis,sveikintis.spontaniško valingumo veiksmai yra valingi,bet ne laisvi.Valios apsisprendime yra trys etapai;1)apsisprendimas,kuris veda į praktinį sprendinį;2)pasirinkimas;3)įgyvendinimas to kas nuspręsta.valios objektas yra pažintas gėris,taigi negalime norėti jeigu nepažįstame.Būdama dvasinė valia yra pajėgi norėti norėjimo ir mylėti mylėjimą.tai yra valai yra visiškai pajėgi reflektuoti savo veiklą.Laisve yra nusakomas prievartos nebuvimas.Fizinė laisvė-kai veikiama pagal savo ontologinę struktūrą be išorinių apribojimų.Akmuo krenta,augalas auga,paukštis skrenda.moralinė laisvė-reiškia moralinės pareigos nebuvimą,galimybę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!