Fotoprocesų teorija

KLAUSIMAI 1. Struktūrometrija. Foto medžiagos struktūriniai parametrai. Nuo kokiu faktorių priklauso vaizdo struktūriniai parametrai. 2. Rezolvometrija. Kokį vaizdo struktūrinį parametrą nagrinėja ši mokslo šaka? Šio parametro nustatymo principas. 3. Moduliacijos perdavimo funkcija. Jos nustatymo metodas ir reikšmė. Nuo ko priklauso šis parametras. 4. Grūdėtumas. Jo rūšys. Matavimo būdai. Grūdėtumas fotografijoje ir kinematografijoje. Nuo kokių faktorių priklauso šie parametrai. 5. Fotografinių aureolių rūšys, jų priežastys, įtaka vaizdo kokybei. Vaizdo struktūrinių parametrų pagerinimo metodai. 6. Fotopopieriaus sensitometrija, pagrindiniai sensitometriniai parametrai, jų nustatymas. 7. Fotopopierių klasifikacija pagal sensitometrinius parametrus, jų savybes. 8. Šiuolaikiniai kintamo kontrasto fotopopieriai, jų sandara, darbas su jais. 9. Pagrindiniai reikalavimai techniškai gerai atspausdintai nuotraukai. Popieriaus parinkimas pagal jo ir negatyvo sensitometrinius parametrus. Neteisingo popieriaus parinkimo sensitometrinė išraiška ir pasekmės. 10. Spalvotų foto medžiagų klasifikacija (negatyvinės, pozityvinės, inversinės, medžiagos difuziniams „Poliaroido“ procesams), jų pagrindinės savybės. 11. Spalvotos negatyvinės foto medžiagos. Jų sandara. Sluoksnių išsidėstymas, sensibilizacija ir paskirtis. 12. Spalvotų negatyvinių juostų apdorojimas. Spalvoto negatyvinio vaizdo gavimo mechanizmas. Pagrindinių apdorojimo stadijų cheminė esmė. Dažų susidarymo mechanizmas ryškinimo stadijoje. 13. Negatyvinio vaizdo dažų netobulumas. „Parazitinis“ dažų sugėrimas pozityviniame procese. 14. Spalvotų negatyvinių medžiagų vidinis maskavimas, „maskės“ paskirtis ir būtinumas. 15. Spalvotų negatyvinių medžiagų sensitometrinis bandymas, pagrindinių sensitometrinių parametrų nustatymas. 16. Spalvotų negatyvinių foto medžiagų balansų nustatymas. Foto medžiagos išbalansavimo pasekmės. 17. Gerai subalansuotos foto medžiagos balansų reikšmės. 18. Vaizdo spalviniai iškraipymai negatyve, jų priežastys ir ištaisymo galimybės. 19. Negatyvinės medžiagos išbalansavimas pagal kontrastą ir pagal jautrumą (nuo ko atsiranda, kuo pasireiškia). 20. Negatyvo išbalansavimo pataisymas pozityviniame procese. 21. Spalvotų pozityvinių foto medžiagų sandara, sluoksnių išdėstymas ir sensibilizacija. Pozityvinių emulsijų ypatumai pozityvinėse medžiagose. 22. Spalvotų fotopopierių balansinis filtras ir nustatymas praktiškai. 23. Nuo kokių priežasčių atsiranda spalviniai iškraipymai pozityviniame vaizde? 24. Korekcinių filtrų naudojimas pozityviniame procese (subtraktyviniame metode). 25. Apdorojimo technologija pozityvinių medžiagų. 26. Spalvotas inversinis procesas. Spalvotų inversinių juostų sandara, sluoksnių išsidėstymas, sensibilizacija ir paskirtis. 27. Vaizdo gavimo technologija inversiniame procese. Apdorojimo proceso technologija, pagrindinių stadijų esmė. 28. Inversinių juostų asortimentas, sensitometrinis bandymas ir pagrindinių parametrų nustatymas. 29. Inversinių juostų išbalansavimas ir jo pasekmės. Pagrindiniai reikalavimai fotografavimo procesui naudojant inversines juostas. Konversiniai filtrai ir jų naudojimas inversiniame procese. Šviesos spalvinė temperatūra inversiniame procese. 30. Pasekmės neteisingos ekspozicijos parinkimo inversiniame procese. 31. Spalvotos foto medžiagos struktūrinės savybės (skiriamoji geba, MTF, grūdėtumas). Faktoriai nuo kurių priklauso šie parametrai spalvotose foto medžiagose. 32. Nespalvotas difuzinis procesas. Firmos „Poliaroid“ foto medžiagos, jų sandara. Nespalvoto vaizdo gavimo technologija. 33. Spalvotas difuzinis procesas. „Poliaroid SX-70“ procesas. Foto medžiagų sandara. Spalvoto momentinio vaizdo gavimo technologija. 34. Dažų balinimo procesas. Firmos „Cibachrom“ medžiagos. Vaizdo gavimo technologija. 35. Optinės fotografuojamo objekto savybės. Objekto skaisčių intervalas, objekto optinio vaizdo kontrastas ir faktoriai nuo kurių jie priklauso. 36. Ekspozicijos nustatymo metodai. 37. Ekspozicijos nustatymas pagal apšviestumą. Metodo privalumai ir trūkumai. 38. Ekspozicijos nustatymo metodas pagal skaisčius (atspindėtą nuo objekto šviesa). Metodo privalumai ir trūkumai. 39. Anzelo Adamso zoninė sistema. Ekspozicijos nustatymas pagal zoninę sistemą. 40. Nesidabro druskų fotografija. 41. Fotografiniai sluoksniai su geležies druskomis – cianotipija. Medžiagų taikymas ir vaizdo gavimo principas. 42. Fotografiniai sluoksniai su diazojunginiais. Pagrindinės savybės diazojunginių, medžiagų taikymas ir vaizdo gavimo principas. 43. Vezikuliariniai procesai. Medžiagų taikymas fotografijoje ir vaizdo gavimo principas. ATSAKYMAI 1. Struktūrometrija. Foto medžiagos struktūriniai parametrai. Nuo kokių faktorių priklauso vaizdo struktūriniai parametrai. Struktūrometrija – fotografinės natūrologijos šaka, kuri matuoja foto medžiagų struktūrines savybes, jų gebėjimą registruoti objekto smulkias detales. Fotografuojamo vaizdo kokybė priklauso nuo fotografavimo sąlygų, apdorojimo proceso, bet daugiausia nuo medžiagos gebėjimo perteikti smulkias objekto detales. Foto medžiagos gebėjimas ryškiai perteikti smulkias detales emulsijos sluoksnio struktūros. Emulsijos sluoksnis ne homogeninis, jis susideda iš atskirų šviesai jautrių AgHal mikrokristalų, jie turi skirtingą dydį, formą, skirtingai pasiskirstę želatinoje. Dėl emulsijos nevienarūšiškumo vyksta šviesos išsisklaidymas sluoksnyje, o dėl jo atsiranda difuzinės aureolės, nuo kurių priklauso ar ryškiai bus atvaizduotos smulkios detalės. Foto medžiagos gebėjimas ryškiai ar ne perteikti atskiras detalių ribas, vadinamas ryškumu. Foto medžiagos gebėjimas ryškiai atgaminti smulkias detales, vadinamas skiriamąją geba. Kuo smulkesnės detalės tuo mažesnis ten pajuodavimas. Mažėja detalių kontrastas, šia savybe aprašo kontrasto charakteristikos moduliacijos perdavimo funkcija MTF. Optinių tankių svyravimas tolygiai eksponuotų ir išryškintų AgHal, vizualiai pastebimas ir vadinamas grūdėtumu. Vaizdo optinių tankių tankumas mažame plote – granuliacija. 2. Rezolvometrija. Kokį vaizdo struktūrinį parametrą nagrinėja ši mokslo šaka? Šio parametro nustatymo principas. Skiriamoji geba charakterizuoja foto medžiagos gebėjimą ryškiai perteikti smulkias objekto detales. Skiriamoji geba žymima R ir išreiškiama linijų skaičiumi viename milimetre. Norint nustatyti šį parametrą reikia atlikti medžiagos rezolvometrinį bandymą. Rezolvometre daug kartų didėjančiomis ekspozicijomis fotografuojama mira. Mira – tai skirtingų baltų linijų deriniai juodame fone. Linijos išdėstytos atskiruose kvadratėliuose, kurių dydis kinta. Kvadratėliams mažėjant mažėja ir linijų matmenys. Jie gali būti išdėstyti bet kokia kryptimi. Miros vaizdas yra smeigtuko galutės dydžio, dažniausiai turi 30 laukelių. Miros vaizdas rezolvometre projektuojamas į foto medžiagą ir eksponuojant sumažinama 25-30 kartų. Po to ryškinama standartiniame ryškale, gaunama rezolvograma. Ji stebima mikroskopu, ją didinant 60-90 kartų. Iš visų kvadratėlių surandamas pats mažiausias, kuriame galima atskirti linijas. Pagal numerį esantį greta kvadratėlio ir lentelę, esančią prie rezolvometro, nustatoma skiriamoji geba arba linijų skaičius viename milimetre. Pagal šio bandymo rezultatus braižoma kreivė. Skiriamoji geba priklauso nuo ekspozicijos, kontrasto, eksponuojamos šviesos spektro, apdorojimo sąlygų, dispersinių emulsijos sluoksnio charakteristikų. Kuo didesni mikrokristalai, tuo mažesnė skiriamoji geba. 3. Moduliacijos perdavimo funkcija. Jos nustatymo metodas ir reikšmė. Nuo ko priklauso šis parametras. MTF (dažnuminė kontrasto charakteristika). Prie vienodos ekspozicijos mažėjant detalių matmenims, mažėja detalių pajuodavimo tankiai, krenta kontrastas. Tas savybes charakterizuoja MTF. Ši charakteristika parodo kaip keičiasi kontrastas didėjant detalių smulkumui. Priklauso nuo šviesos išsklaidymo emulsijos sluoksnyje. Šviesos išsklaidymas priklauso nuo emulsijos storio, mikrokristalų dydžio, formos ir nuo jų koncentracijos sluoksnyje. Šviesai prasiskverbiant į gilumą labiau išsisklaido, kuo žemesnis šviesai jautrus sluoksnis, tuo blogesnė MTF. Kuri priklauso nuo ryškinančios medžiagos oksidacinės formos difuzijos prie spalvinės komponentės, o difuzijos procesas priklauso nuo reakcijos savybių spalvinės komponentės, jos koncentracijos ir nuo savybių pačios ryškinančios medžiagos. MTF nustatymui naudojama kintamo dažnumo mira. Mira, kurioje baltos ir juodos linijos keičia viena kitą vis dažniau. Kiekviename tos miros taške linijų skaičius viename milimetre didėja. Tokia mira dažniausiai fotografuojama bandomojoje medžiagos po to apdorojama standartiniame ryškale. Po apdorojimo registruojančiame mikrofotometre palaipsniui matuojami tankiai, slenkant miros atvaizdui iš mažų į didelius dažnumus. Mikrofotometras – prietaisas tankiams matuoti. Tankiai automatiškai užrašomi kreivėje. Lygiai taip pat matuojama pati mira. 4. Grūdėtumas. Jo rūšys. Matavimo būdai. Grūdėtumas fotografijoje ir kinematografijoje. Nuo kokių faktorių priklauso šie parametrai. Granulometrija nagrinėja optinių tankių svyravimą vienodai eksponuotų ir išryškintų medžiagų plotų. Išryškinti Ag grūdai – tai dideli aglomiratai, didelis grūdelių susikaupimas, matomas per mikroskopą. Skiriamos dvi grūdėtumo rūšys: mikrogrūdėtumas (tikras), kurį galima stebėti per mikroskopą didinant 1000 kartų. Jis priklauso nuo atskirų Ag grūdelių dydžio. Stebėdami sluoksnį visu jo storumu, matome makrogrūdėtumą, atskirų grūdelių susibūrimą. Makrogrūdėtumas priklauso nuo mikrogrūdėtumo ir emulsijos sluoksnio storio, kuo jautresnė emulsija, tuo didesnis makrogrūdėtumas, tuo mažesnė skiriamoji geba. Foto medžiagas stengiasi gaminti sumažinant makrogrūdėtumą, tokiu būdu gerinant struktūrines savybes. Vietoj vieno sluoksnio daromi 2-3 skirtingo jautrumo sluoksniai. Vieno sluoksnio jautrumas mažas, kito didesnis. Kai šviesos mažai dalyvauja vienas sluoksnis, kai pakanka – abu. Sluoksniai labai ploni, ten kur sluoksnis eksponuojamas iki pat gilumos, kur susidaro Dmax, makrogrūdėtumas gali būti nepastebimas, nes Ago tiek daug, kad Ag grūdeliai dengia vienas kitą ir nesimato tarpų tarp jų. Labiausiai grūdėtumas pastebimas vidutiniame tankume. Labiausiai priklauso nuo kontrasto, kuo jis didesnis, tuo labiau išryškėja grūdėtumas. Grūdėtumas būna negatyvinis ir pozityvinis, statinis ir dinaminis. Pozityvinis grūdėtumas yra pozityvinės medžiagos grūdėtumas, jis būna nežymus. Makrogrūdėtumas vizualiai stebimas didinant negatyvą 10 kartų, charakterizuojamas grūdėtumo faktoriumi G. Mikrogrūdėtumas yra tankių svyravimas mažame plote, nustatymui bandoma foto medžiaga eksponuojama sensitometre, ryškinama iki tam tikro koeficiento. Mikrogrūdėtumas priklauso nuo dispersinių charakteristikų, ekspozicijos, ryškalo sudėties, pajuodavimo. Granuliacija sumažina ryškumą ir skiriamąją gebą. Kuo mažesnė granuliacija, tuo geresnė charakteristika sluoksnio pagal granuliaciją. 5. Fotografinių aureolių rūšys, jų priežastys, įtaka vaizdo kokybei. Vaizdo struktūrinių parametrų pagerinimo metodai. Šviesos išsklaidymas sluoksnyje eksponavimo metu priklauso nuo emulsijos sluoksnio sandaros. Emulsijos sluoksnis – sudėtinga polidispersinė sistema. Eksponavimo metu kristalai sugeria dalį šviesos, dėl to sluoksnyje atsiranda slaptas vaizdas. Kita šviesos dalis atsispindi nuo kristalų paviršiaus, apšviečia greta esančius kristalus, kurie buvo šešėliuose ir neturėjo eksponuotis. Šviesa atsispindi ir apšviečia tolimesnius kristalus ir taip toliau, kol šviesa bus visiškai sugerta. Taip atsiranda difuzinė aureolė – tankiai, kurie atsiranda fotografiniame atvaizde, apšviečiant objektą, turintį didelius skaisčius. Jei fotografuojant šviesos šaltinis patenka į kadrą, fotografuojamas objektas neturės ryškių kontūrų, o bus perteiktas kaip tamsi dėmė – aureolė. Kuo daugiau šviesos sugeria sluoksnis, tuo mažiau jis išsisklaido sluoksnyje, tuo mažesnės difuzinės aureolės susidaro. Šviesos išsisklaidymas sluoksnyje atsiranda, kai šviesa praeina per emulsijos sluoksnį ir patenka į emulsijos sluoksnio pagrindo, pagrindo oro terpę. Kiekviena iš tų terpių turi skirtingą lūžio koeficientą, dalis atsispindi. Atsispindėjusi nuo pagrindo šviesa apšviečia emulsiją žiedais. Rezultatas – susidaro aureolės, vadinamos, atspindžio aureolėmis. Su difuzinėmis aureolėmis kovojama šiais metodais: 1. kaip įmanoma plonas emulsijos sluoksnis, 2. naudojamos spalvinės komponentės, kurios ryškinimo metu virsta dažais. Su atspindžio aureolėmis kovojama paliejant priešaureolinį sluoksnį tarp pagrindo ir emulsijos arba kitoje pagrindo pusėje. 6. Fotopopieriaus sensitometrija, pagrindiniai sensitometriniai parametrai, jų nustatymas. Fotopopieriaus sensitometrija žymiai skiriasi nuo negatyvinių medžiagų sensitometrijos, todėl bandymui taikomi kitokie metodai: Fotopopieriaus ypatumai: 1. Dmax=1,6-1,8 (blizgaus), Dmax= 1,2-1,0 (matinio) 2. Vaizdo kūrimui popieriuje dalyvauja beveik visa charakteristinė kreivė, naudingu gradacijų ribose. Proporcingų perdavimų sritis (tiesioji dalis) jau neturi tokios didelės reikšmės kaip negatyviniame procese, todėl kontrastas charakterizuojamas per vidutinį gradientą. Charakteristinėje kreivėje nepanaudojamos tėra tik tos dalys, kuriose gradientas yra mažas tiek, kad visos detalės perduodamos dėka šių plotų nebus vizualiai išskirtos - tiek pradžia, tiek pabaiga. 3. Fotopopieriaus ryškinimo kinetika skiriasi nuo negatyvinių medžiagų kinetikos. Fotopopierius turi ryškintis greitai, todėl jis gaminamas taip, kad maksimalų kontrastingumo koeficientą būtų galima pasiekti per 2 minutes. Ryškinant ilgiau, fotopopieriaus charakteristinė kreivė nustumiama lygiagrečiai sau į mažų ekspozicijų sritį. Didėja jautrumas. Ryškinant 4-6 min atsiranda vualis ir pradeda kristi kontrastas. Vualis deformuoja charakteristinės kreivė pradinę dalį ir sumažina naudingų ekspozicijų intervalą. Kai fotopopieriuje per trumpą laiką pasiekiamas maksimalus kontrastas, nėra galimybės reguliuoti jį keičiant laiką. Fotopopieriaus sensitometrinių parametrų nustatymas. Spausdinant nuotrauką ekspozicija priklauso nuo negatyvo optinio tankio. Negatyvo optinis tankis lygus atvirkščiam pralaidumo koeficiento logaritmui. Kontrastingumo koeficientas nustatomas taip pat kaip ir negatyvinėms medžiagoms. Optinių tankių matavimui naudojami optinius tankius matuojantys atspindėtojai šviesos desitometrai. Sensitometrinių parametrų nustatymui naudojamas Tiliovo testas. Medinė dėžutė, kurioje įmontuota stiklinė plokštelė. Joje yra 3 pagrindiniai elementai: 1. 3 skirtingo kontrasto objektai (objektai tie patys) 2. Neutraliai piltas 30 laukų pleištas. K=0,1. pagal jį nustatomas naudingų ekspozicijų intervalas. 3. Du spalvoti filtrai – raudonas ir oranžinis. Reikalingi raudonos ir oranžinės spalvų aktyniškumui nustatyti. Nuotrauka spausdinama kontaktiniu būdu. Ekspozicija turi būti parenkama taip, kad testo atspaude būtų gauti visų 3 negatyvų teisingai eksponuoti atspaudai. Iš atspaudo pleišto matuojami tankiai. Pagrindiniai parametrai: Lg – naudingų ekspozicijų intervalas, svarbiausias parametras, perteikiamas pastebimai skirtingais optiniais tankiais. Tai beveik visos kreivės projekcija į lgH ašį. Norint nustatyti popieriaus lg, reikia paimti tašką A (DA=Dmax-0,1), o apatinėjedalyje B (DB=Dmin+0,02). Jautrumo nustatymas S=100/√H1-H2. Kontrastas – kreivės tiesiosios dalies pakrypimo kampo tangentas tgα=γ. Gradiento nustatymas g=∆D/lgH. 7. Fotopopierių klasifikacija pagal sensitometrinius parametrus, jų savybes. Fotopopieriai skirstomi į kontrastingumo grupes pagal jų naudingų ekspozicijų intervalą. Kontrastingumo grupė Lg 1. minkštas pop. Ne mažiau 1,8-1,6 2. pusiau minkštas 1,5-1,3 3. normalus 1,2-1,1 4. kontrastingas 1,0-0,8 5. ypač kontrastingas Ne daugiau 0,7 Ypač svarbus popieriaus blizgumas, blizgaus popieriaus Dmax visada didesnis nei matinio, nepriklausomai nuo lg. Jei matinis ir blizgus fotopopieriai priklauso tai pačiai kontrastingumo grupei ir abiejų lg yra vienodi, vaizdo kontrastas gali būti skirtingas, matinio popieriaus kontrastas visada mažesnis nei blizgaus. Blizgaus Dmax – 1,8; pusiau matinio Dmax - 1,3; matinio Dmax – nuo 1,0 iki 1,2. 8. Šiuolaikiniai kintamo kontrasto fotopopieriai, jų sandara, darbas su jais. Kintamo kontrasto fotopopierius turi du skirtingo kontrastingumo sluoksnius, kurie jautrūs šviesai. Vienas sluoksnis turi didelį kontrastą (nesensibilizuotas), antras jautrus žaliems ir mėlyniems spinduliams. Darbo metu naudojami du filtrai (keičiamas negatyvo apšviestumas, oranžinis ar purpurinis) gali keisti popieriaus kontrastą. Priklausomai nuo to, kokia šviesa eksponuojame popierių, vaizdo kūrime dalyvaus arba vienas, arba du sluoksniai. Jei naudojamas oranžinis filtras, kuris sulaiko mėlynus spindulius, vaizdo kūrime dalyvaus tik žaliai jautrus sluoksnis, mėlynai jautrus sluoksnis ekspozicijos negaus arba gaus labai mažai ir vaizdas bus minkštas. Jei naudojamas purpurinis filtras, kūrime dalyvaus abu sluoksniai, vaizdas – kontrastingesnis. Filtras dedamas tarp negatyvo ir popieriaus, didinama ekspozicija. 9. Pagrindiniai reikalavimai techniškai gerai atspausdintai nuotraukai. Popieriaus parinkimas pagal jo ir negatyvo sensitometrinius parametrus. Neteisingo popieriaus parinkimo sensitometrinė išraiška ir pasekmės. Kuo kontrastingesnis negatyvas, tuo didesnis skirtumas jame tarp Dmax ir Dmin. Spausdinant iš negatyvo pozityvą, ekspozicija apsprendžia optinį tankį. Kuo tankesnis negatyvas, tuo mažesnę ekspoziciją toje vietoje gauna fotopopierius. Reikalavimai gerai atspaustai nuotraukai: 1. Neturi būti jokio vualio. 2. Kiekvienas negatyvo optinis tankis intervale tarp Dmax ir Dmin turi būti atspaustas skirtingu tankiu fotopopieriuje. 3. Turi būti pasiektas maksimalus optinis tankis. Visos šios sąlygos įvykdomos tada, kai ∆D negatyvo tiksliai atitinka fotopopieriaus naudingų ekspozicijų intervalą (∆D negatyvo =Lg popieriaus). ∆D negatyvo= Dmax-Dmin. Kuo kontrastingesnis negatyvas, tuo didesnis skirtumas tarp Dmax ir Dmin. Popieriaus parinkimas pagal jo ir negatyvo sensitometrinius parametrus. ∆D negatyvo=Lg popieriaus. Nuotraukoje pasiekiamas Dmax yra visiškai baltos ir visiškai juodos vietos. Taip pat matomos visos detalės šviesose ir šešėliuose. Neteisingo popieriaus parinkimo išraiška ir pasekmės. 1. ∆D neg

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!