Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažintinių gebėjimų raida

Įvadas
Ankstyvojoje vaikystėje vaiką supančio pasaulio ribos nuolat plečiasi. Iš pradžių vaikas gyvena namie ir tarp šeimos narių, bet pamažu jo patirtis didėja. Ir suaugusieji, ir vienmečiai didžiausią įtaką vaikui daro per veiklą. Organizuodami vaikų veiklą, suaugusieji duoda patarimų, nurodymų dėl žaidimų, piešinių siužetų, paaiškina vaikams vaizduojamų žmonių tarpusavio santykius ir veiksmus, kelia tam tikrus reikalavimus pačių vaikų veiksmams ir poelgiams, vertina juos, padeda išspręsti veikloje kylančius sunkumus ir konfliktus. Tik bendrai veikdami vaikai susivienija ir užmezga tarpusavio santykius, sudarančius vaikų visuomenės pagrindus ir padedančius ugdyti jos narių asmenybę (Muchina, 1988).
Psichologai nėra vienos nuomonės, apibūdindami žaidimą, nes jis palaiko tiek daug įvairiausių vaiko veiklos sričių, reiškiasi įvairiomis situacijomis ir kt. Tačiau žaidimo svarba vaiko raidai neabejojama. Tiek Freudas, tiek Piaget pripažino, kad vaikui žaidimas yra labai svarbus. Žaidimo sąlygos leidžia vaikui laisvai eksperimentuoti. Realiame gyvenime tai pavojinga, o fantazuojant neužpuls įsivaizduojamas liūtas ir nesudraskys jaunojo dresuotojo. Taigi žaidimas yra tyrinėjimas, kur vaikas gali laisvai veikti, jam suaugusieji nekelia reikalavimų, ir tokia veikla stimuliuoja vaiko tolesnę intelekto raidą (Žukauskienė, 1996).
Tad patyrimas, įgytas žaidžiant kartu su kaimynų vaikais ar darželio draugais, padeda įgyti daug naujų įgūdžių. Dėl tokios patirties vaikas išmoksta bendrauti su kitais ir veikti nepriklausomai nuo kitų.
1. IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PAŽINTINIŲ GEBĖJIMŲ RAIDA
1.1. Veiksmų su daiktais ir žaidimo raida
Per pirmuosius gyvenimo metus vaikas ne tik išmoksta judėti erdvėje (šliaužti, ropoti, vaikščioti), bet ir atlikti nesudėtingus veiksmus su daiktais (sugriebti ir laikyti daiktą ar žaislą, mojuoti, mesti, belsti). Visi šie judesiai ir veiksmai turi didelę įtaką psichiniam vaiko vystymuisi. Be to, jie rodo vaiko psichinės raidos lygį.
Žaidimo ištakos, kaip teigia specialistai (Kaffemanienė, Burneckienė, 2001), yra ankstyvojoje vaikystėje.
Raidos psichologų teigimu (Gučas, 1990; Žukauskienė, 2001) vaiko domėjimasis daiktais atsiranda apie ketvirtą savaitę. Jo dėmesį patraukia daikto spalva, todėl jis koncentruoja žvilgsnį į jį, pratinasi sekti judantį daiktą. Griebimas susiformuoja kur kas vėliau, nei atsiranda...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!