Imanuelio Kanto filosofija

Nedaugeliui filosofų buvo lemta tapti pasaulinio masto istorinėmis asmenybėmis, o jų veikalams – posūkiu filosofijos raidoje. Toks likimas ištiko I. Kantą ir jo veikalą „Grynojo proto kritika“, vieną iš sudėtingiausių darbų visoje filosofijos istorijoje.
XVIII a. filosofijai davė Ch. Volfą, D. Hiūmą, A. Šaftsberį, utilitaristus, škotiškąją mokyklą, o svarbiausia – subrandino du žymiausius epochos reiškinius: prancūzų šviečiamąją ir kritinę I. Kanto filosofiją. Abi šios filosofijos turėjo bendrų bruožų. Jas vienijo nepasitenkinimas buvusiomis ir esamomis filosofinėmis teorijomis, nusistatymas prieš senosios metafizikos dogmatizmą ir konstruktyvios pastangos įvykdyti mąstymo būdo ir gyvenimo perversmą.
Tačiau šviečiamoji ir I. Kanto filosofija turėjo daugiau skirtumų. Šviečiamasis sajūdis siekė populiarizuoti mokslą, priartinti filosofiją prie gyvenimo, aktualiais ir pažangiais šūkiais suteikti jai praktinį pobūdį ir padaryti ją prieinamą platiesiems visuomenės sluoksniams. Tuo tarpu kritinė filosofija buvo profesionalų sritis.
2. I. Kanto gyvenimas
I. Kantas gimė 1724m. Karaliaučiuje, amatininko šeimoje. Čia Kantas mokėsi, mokytojavo, tapo universiteto profesoriumi, o vėliau – jo rektoriumi; čia jis parašė visus savo veikalus ir čia jis mirė (1804).
Kantas buvo ne tik filosofas, bet ir stambus mokslininkas gamtotyras – kosmogonijos, fizinės geografijos, antropologijos – srityje. Karaliaučiaus universitete, be filosofijos mokslų, Kantas dėstė eilę gamtos mokslų. Kantas ypač daug dirbo, spręsdamas gamtotyros klausimus, pirmuosius penkiolika savo veiklos metų.
3. Du filosofiniai Kanto vystymasi laikotarpiai
Filosofinis Kanto vystymasis turi du laikotarpius. Pirmuoju laikotarpiu Kantas mėgino spręsti filosofines problemas – būties klausimus, gamtos filosofijos, religijos filosofijos, etikos, logikos klausimus, būdamas įsitikinęs, kad filosofija galinti būti vystoma ir grindžiama kaip spekuliatyvinis mokslas, t. y. nesinaudojant patyrimo duomenimis. Tuo laikotarpiu Kantą veikė racionalistinė Volfo ir jo mokinių filosofija. Kanto susipažinimas su Jumo agnosticizmu 7-tajame dešimtmetyje pakirto jo ankstesnį tikėjimą, kad protas galįs duoti spekuliatyvų tikrosios daiktų esmės pažinimą.
Antruoju laikotarpiu Kantas mėgina griežtai atskirti „reiškinius“ nuo „daiktų savyje“; pastarieji, Kanto nuomone, negalį būti patiriami. Dabar Kantas mėgina įrodyti, kad daiktai kaip tokie esą nepažinūs; mes, girdi, pažįstame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!