Imanuelio Kanto kritinė filosofija. Dorovės samprata. Kantas ir Lietuva

IMANUELIO KANTO KRITINĖ FILOSOFIJA.
DOROVĖS SAMPRATA.
KANTAS IR LIETUVA.
Imanuelis Kantas gimė 1724 metais Karaliaučiuje smulkiųjų miestelėnų šeimoje, dar vaikystėje išmoko gyventi kukliai ir tų įgūdžių niekada neprarado. Ši kilmė paveikė jo asmenybę: įpratino laikytis gyvenime griežtos tvarkos, paremtos nuosaikumo ir vidinės drausmės dorybėmis, išmokė neprieštaraujant susitaikyti su sunkumais, spręsti konfliktus pasikliaujant protu, gerai apgalvojus, o ne pasiduodant aistroms. Stipri valia ir griežta gyvenimo tvarka padėjo jo protui intensyviai dirbti beveik iki pat mirties. Savo filosofija I. Kantas išgarsino save ir Karaliaučiaus universitetą. Žymūs Vokietijos universitetai siūlė jam filosofijos katedras, bet jis tų pasiūlymų nepriėmė. Filosofijos klasikas visą gyvenimą taip ir liko susijęs su Karaliaučiaus universitetu, kuriame mokėsi, o po penkiolikos privačios docentūros 1770 metais jis tapo ordinariniu profesoriumi ir ėjo šias pareigas iki pat savo mirties 1804 metų. Mąstytojas nemėgo triukšmo, pretenzingų kalbų, ginčų. Visa, ką jis kalbėjo ir rašė, būdavo iš anksto apgalvota. Kaip pats I. Kantas sako viename savo laiške, jis niekada nesakęs to, ko negalvojęs, nors yra buvę dalykų, kuriuos svarstydavęs, bet kalbėti apie juos neturėdavęs drąsos. Jis sukūrė sausoką ir griežtą etiką, kurią bent iš dalies pateisina tai, kad jis pats sugebėjo gyventi taip, kaip mokė. Kantas labai vertino humanistinę filantropijos dvasią.
I. Kantas buvo nuoseklus tyrinėtojas. Jaunystėje jis labai domėjosi gamta. Subrendęs ėmėsi proto tyrimų. Kai kas yra linkęs manyti, kad tai du visai skirtingi kūrybos etapai. Iš tikrųjų tai yra to paties mokslinio intereso nuoseklaus išskleidimo du tarpsniai. Tyrinėdamas gamtą, I. Kantas norėjo rasti visų laikų mąstytojų taip trokštą paaiškinimą, kaip galima materialybė ir idealybė, kokia jų esmė ir kaip jos egzistuoja pasaulio pavidalu. Jo sukurtą Saulės sistemos išsivystymo teoriją mokslas žino kaip Kanto-Laplaso teoriją. Ją kurdamas, I. Kantas įsitikino: jeigu materiją suprasi mechanistiškai, t .y. kaip negyvą, inertišką masę, o jos kitimą — kaip visatos pakeitimą, tai ir gyvasties, ir proto šitokia materialybė pagimdyti negali. Idealumas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!