Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kova su terorizmu

Turinys Įvadas…………………………......................................................3 I.Terorizmas: 1.1 Preliudija……….....................................…….…..4 1.2 Apibrėžimas…….....................................….…….5 1.3 Pagrindinės rūšys………...................…….……...6 II. JAV veiksmai terorizmo atžvilgiu: 2.1 Viešoji diplomatija……………….............……....7 2.2 Ekonominės sankcijos………...........................….8 2.3 Atlygio programa…….........................………..…9 2.4 Bendradarbiavimas teisinėje srityje…..............….9 III. JAV ateities perspektyvos……….......................................10 Išvados……………………………………………........………....12 Literatūra…………………………………………………..……..13 Įvadas Šios temos pasirinkimą sąlygojo įvykiai pasaulyje: JAV ir jos sąjungininkių karas Irake, Palestinos ir Izraelio, Rusijos ir Čečėnijos konfliktai ir kiti, kurie atneša nenusakoma žalą žmonijai, o ypač civiliams gyventojams, be to, didėjantis teroristinių aktų skaičius verčią gilintis į šios blogio šaknis. Šalia to, nereikia užmiršti, kad terorizmo pavojus yra arti kiekvieno iš mūsų, todėl išsamesnės studijos apie jį yra labai naudingos tiek mokslui, tiek visuomenei. Be to, paradoksalu, tačiau kone kiekvienas įvykis įvykęs kasdien ir susijęs su smurtu, vertinamas kaip terorizmo išpuolis. Šiandien vykstantys terorizmo išpuoliai nebegali būti vertinami kaip lokaliniai konfliktai, o kaip globaliniai, nes juose beveik be išimties būna nukentėję įvairių valstybių piliečiai. Žiūrint į šiandienos politologų apibūdinimus galima paminėti terminą apibūdinti terorizmui: ,,bombas svaidantis”1 Šio rašto darbo uždaviniai būtų ištirti, kas tai yra terorizmas ir kokia jo istorija, kokios yra terorizmo rūšys ir kaip jos veikia, bei kokių priemonių imasi pasaulis ir JAV, kad užkirstų kelią tarptautinio terorizmo keliamai didžiulei grėsmei. Darbe rėmiausi daugiausiai JAV vyriausybinio departamento internetiniais puslapiais2 taip pat laikraščių publikacijomis3 ir Kauno technologijos universiteto išleista knyga4 apie terorizmo kilmę, be to, tarptautine enciklopedija5. Savo darbe šalia tarptautinės visuomenės kovos su terorizmu, smulkiau panagrinėsiu JAV antiteroristinius kovos būdus, jų efektyvumą ir panaudojimo galimybes, juk vis dėl to JAV šiandien deda bene gausiausias priemones ir pastangas terorizmo plitimui ir naikinimui stabdyti. Rašto darbo tikslas yra išsiaiškinti, kas būtent lemia, kad terorizmas, kaip užsienio politikos įrankis, yra labai plačiai naudojamas, ir kokias pastangas deda JAV, kad užkirstų tam kelią. I.Terorizmas 1.1 Preliudija Terorizmas labai senas reiškinys, kuris datuojamas daugiau negu prieš 2000 metų. Tačiau vadinamasis politinis terorizmas atsirado Prancūzijoje XVIII a., kai jakobinai pradėjo taikyti terorą prieš šalies piliečius, netgi kilo posakis: ,,nužudyk vieną - išgąsdinsi tūkstantį”. O XX a. šią priemonę, valstybinės valdžios tikslams įgyvendinti, išplėtojo stalininė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija. Po II Pasaulinio karo pabaigos valstybinis terorizmas tapo daugiau lokalinis, kadangi pasaulyje liko tik keletas autoritarinių valstybių, daugiausia Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kur valdžia laikėsi tik teroro pagalba. Tuo tarpu labiau pastebima tapo kita terorizmo atmaina, t.y. nacionaliniai išsivadavimai, religinių grupuočių tarptautinis teroras. Pasaulio vietos, kur taikomas teroras, išsiplėtė. Dabar teroras kaip priemonė yra naudojamas ne tik konkrečiame rajone ar valstybėje, bet ir tam tikroje geopolitinėje erdvėje ar net pasaulinėje sistemoje. Reikia paminėti ir tai, kad ,,didžiulę įtaką terorizmo plitimui ir vystymuisi sudarė Šaltojo karo pabaiga ir globalizacija”.1 Šiandienis terorizmas yra nepalyginamai sudėtingesnis reiškinys nei, tarkim, minėtų jakobinų valdymo laiku XVIII amžiuje. Vykstant globalizavimui, jis tapo globalus ir tarptautinis – tai esminis šiandienio terorizmo bruožas.  Kita svarbi šių dienų terorizmo savybė yra, kad atsirado betikslis terorizmas. Anksčiau teroristinių veiksmų dažniausiai būdavo imamasi konkretų tikslą turinčios kovos (partizaninio karo, valstybinio perversmo, pilietinio karo) kontekste. Šiandien jis yra kartais naudojamas kaip didelė griaunanti jėga, kurios neskatina jokie konkretūs planai. Šiuolaikinis politinis terorizmas dabar yra ne tik valstybės politika savo piliečių atžvilgiu. ,,Terorizmo imasi įvairios grupuotės kad pasiektų politinių tikslų, motyvuodamos savo religiniais, ideologiniais ar nacionaliniais nusistatymais”1. Svarbu pabrėžti, kad viena iš šiuolaikinių konfliktų priežastis ir yra terorizmas. Balkanų konfliktas, Čečėnijos karas, amerikiečių invazija į Afganistaną, be to, Irako karas tai tik įrodo. 1.2 Apibrėžimas Terorizmo apibrėžimas yra gana komplikuotas, nes mokslas dar ir šiandien neturi atitinkamo įvardinimo kaip tiksliau apibūdinti terorizmą. Šiandien vadinamoje ketvirtoje valdžioje - žiniasklaidoje, terorizmas vartojamas gana laisvai. ,,Žodis terorizmas apibūdinamas, kaip gatvių riaušės, sukilimai, partizaniniai karai1” . Kaip teigia, terorizmo ekspertai, kad už kiekvieno teroristo veiksmo yra tam tikra taktika. Nesvarbu kokią terorizmo formą pasirenka teroristas: sprogdinimo, lėktuvų grobimo ar žmogžudysčių. Terorizmas nėra spontaniškas, neapgalvotas veiksmas, jis yra sąmoningai naudojamas dėl politinių ar religinių tikslų. Šalia to jis yra planuojamas eilę metų, be to, planavimu užsiima išsilavinę, turintys šeimas, nuolatinį darbą ir gerą reputaciją – žodžiu tie iš kurių niekada to nesitikėtum. Dažniausiai terorizmas apibrėžiamas kaip teigia enciklopedija ,,suplanuotas, bendravalstybinio lygmens veiksmas ar grasinimas nukreiptas prieš civilius, kuriuo siekiama politiniu veiksmų.” Šalia to, nereikėtų pamiršti ir Irako ir Afganistano atveju, kai teroristiniai aktai yra nukreipti į vietines pajėgas, kurios eina bendru keliu su JAV, bet kaip paradoksas vis tiek civiliai gyventojai nukenčia daugiausia, nes terorizmas yra nukreiptas į civilinius taikinius, ne į karinius taikinius. Viso to tikslas - paveikti tarptautinę visuomenę, dažniausiai atkreipti jos dėmesį. Šalia to reikėtų pridėti, kad teroristinius veiksmus atlieka ne valstybės ar kariuomenės, bet grupės, kurias vienija bendri nacionaliniai, religiniai ar politiniai interesai. Pagrinde teroristai naudoja psichologinį grasinimo smurtu būdą, tačiau vis dėlto neatsisako ir impozantiškų teroristinių veiksmų, kurie nusineša begales nekaltų aukų, geriausias pavyzdys yra Rugsėjo 11 d. išpuolis JAV. Šis teroristinis aktas tapo daugiausiai aukų nusinešusiu teroristiniu veiksmu per visą žmonijos istoriją. Seniau tokios teroristinės grupės kaip, Palestinos Išlaisvinimo organizacija ar IRA nesiryždavo panaudoti tiek daug smurto, bijodamos kad tarptautinė visuomenė susivienys prieš juos, o dabar dabartinės teroristinės grupės nesibaimina net ir tokių teroristinių išpuolių, kurie nusineša kelis tūkstančių žmonių gyvybių, be to, tai daro net prieš tokias galingas valstybes kaip JAV. 1.3 Pagrindinės rūšys Tarptautinės politikos specialistai išskiria keletą terorizmo atmainų, kurios pasireiškia šiuolaikinėje tarptautinėje visuomenėje: Nacionalinis terorizmas – dažniausiai matoma paprastiems žmonėms terorizmo atmaina. Tai pasireiškia tautinių išsivadavimų judėjimuose, paprastai literatūroje apibūdinamas kaip ,,terorizmą pasirenka kaip įrankį tik nacionaliniems tikslams pasiekti“1. Teroristai atsisako pripažinti savo valstybės institucijų teisėtumą, o patys savo veiksmus laiko teisėtais ir dažnai pasivadina oficialių valdžios institucijų terminais ( pvz., Airijos Respublikos Armija, Raudonosios brigados-Italijoje). Kodėl tai yra paranku, ogi todėl, kad terorizmas yra ,,patrauklus dėl savo greito rezultato“2, juk visada į teroristų veiksmus į greitai reaguojama per žiniasklaidą ir kitus kanalus, paradoksalu, tačiau visuomenė visada daugiau dėmesio skiria 100 įkaitų išlaisvinimui negu 100000 žmonių žūčiai karinio konflikto metu. Tačiau vis dėliotai yra geriausias būdas atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį, bet jo naudojimas neišvengiamai atveda prie nepalankaus likusio pasaulio požiūrio ir neišvengiamo susivienijimo prieš juos. Šalia to, kaip teigia žymus politologas3, tai nėra vaisinga taktika, tai tik dažniau nuvilia organizatorius ir dalyvius, kaip pavyzdžius galima būtų pateikti Izraelio ir Palestinos konfliktą, tai kad Palestiniečių terorizmas nepadėjo arabams atsikovoti nei vieno kvadratinio metro Palestinos teritorijos, taip pat airių terorizmas nepriartino Airijos susijungimo, nors trunka jau 32 metu. Valstybės vyriausybė gali materialiai remti įvairias teroristų grupes tikėdamasi sukelti kitoje valstybėje nestabilumą ir taip gauti savo valstybei politinės naudos, kaip pavyzdį galima pateikti Sovietų Sąjungą. ,,Ji ir jos sąjungininkės terorizmą naudodavo užsienio politikos tikslams pasiekti.”4. Religinis terorizmas. Šis terorizmo tipas yra labiausiai paplitęs iš visų terorizmo formų. Pagal 1995 metų duomenis iš 56 žinomų pasaulio teroristinių grupuočių beveik pusė buvo religinio tipo. Pačios garsiausios šiuolaikinės teroristinės grupuotės, kaip Osama bin Ladeno al-Qaedos tinklas, palestiniečių musulmonų organizacija Hammas. Beje, šių teroristinių grupuočių įvykdyti teroristiniai aktai nusinešė bene daugiausiai žmonių aukų. tai gerai žinomas Rugsėjo 11 d. teroro aktas. II. JAV veiksmai terorizmo atžvilgiu 2.1 Viešoji diplomatija Pirmiausia, reikia pasakyti, kad diplomatijos, kaip pasirinkto būdo kovai prieš terorizmą teisingumu pritaria ne visi analitikai. Kai kurie teigia, kad diplomatija neduos jokios naudos kovoje su terorizmu ir jį remiančiomis valstybėmis, o reikia imtis griežtų veiksmų ir nesiderėti su teroristinėmis ir jas remiančiomis valstybėmis. Tačiau JAV diplomatijos pagalba sukūrė antiteroristinę koaliciją po Rugsėjo 11 įvykių. ,,JT Saugumo Taryba vieningai pasmerkė atakas paskelbdami deklaraciją, o NATO generalinis sekretorius G. Robertson teroristų atakas JAV apibrėžė kaip ataką prieš visas NATO sąjungininkes pagal sutarties 5 punktą“1 . Šalia to, informacinės priemonės yra galinga jėga esant konfrontacijoms tarp teroristų ir vyriausybių, na o visus JAV vykdomus diplomatinius sandėrius ar pareiškimus mes ir pamatome ar išgirstame per žiniasklaida. Kita vertus, viešosios nuomonės paveikimas gali įtakoti ne tik vyriausybių, bet ir tų grupių, kurios yra įtrauktos į teroristinę veiklą, veiksmus, nes žiniasklaida yra svarbi priemonė teroristų veiksmų sėkmei. Ji vienintelė (turiu omenyje nepriklausomą žiniasklaidą, kuri nėra suvaržyta žodžio laisvės ir neperdėta ideologijos) objektyviai pateikia naujienas, o teroristai gali efektyviai jas panaudoti. Vyriausybės gali naudoti žiniasklaida supriešinti pasaulį su valstybe ar grupe valstybių, naudojančių terorizmo taktiką. Viešoji diplomatija ir žiniasklaida gali sutelkti viešąją nuomonę kitose šalyse, kad būtų imtasi tam tikrų veiksmų prieš terorizmą, pvz., paveikti turizmo pramonę, kad ji spaustų vyriausybę dėl sankcijų teroristinėms valstybėms, kas sukeltų sąlyginai ekonominį nuosmukį ir iš turizmo besiverčiančių bendrovių bankrotą. Koks yra teroristų tikslas? Teroristai dažnai veikia apgalvotai, siekdami didelio efektingumo, kadangi tik taip galima paveikti plačios visuomenės požiūrį. Todėl žiniasklaida sudaro didžiulį poveikį. Daugiausia teroristai naudoja, anot politologo ,,psichologinį grasinimo smurtu būdą, tačiau vis dėlto neatsisako ir impozantiškų teroristinių veiksmų, kurie nusineša begales nekaltų aukų“2 ir to geriausias pavyzdys yra Rugsėjo 11 d. išpuolis JAV, be to, šis teroristinis aktas tapo daugiausiai aukų nusinešusių teroristiniu aktu per visą žmonijos istoriją 2.2 Ekonominės sankcijos Seniau ekonominės sankcijos buvo naudojamos prieš valstybes, kurios palaiko ar finansiškai remia tarptautinį terorizmą. O dabar sankcijos gali būti naudojamos įšaldant teroristinių grupių turtą, tiksliau sąskaitas banke. Kaip pavyzdys galima būtų paminėti ,,2001metų Rugsėjo 23 d. JAV prezidentas G.W.Busho pasirašė įstatymą dėl 27 asmenų ir organizacijų turto įšaldymo“1, ir tai suteikė Finansų ministerijos sekretoriui daugiau galių pritaikant sankcijas tiems pasaulio bankams, kurie susiję su teroristinėmis grupuotėmis, žinoma, tai yra susiję su Osamos bin Ladeno tinklu. 2001 metų rugsėjo 28 d. JAV Saugumo Taryba priėmė 1373 rezoliuciją, kuri įsako visoms valstijoms riboti teroristų ir teroristinių grupių galimybę dirbti tarptautiniu mastu, įšaldant jų lėšas ir nesuteikiant jiems jokio prieglobsčio. 2002 metų lapkritį pasaulyje jau buvo įšaldyta apie 121 milijoną dolerių teroristų lėšų. Tačiau anksčiau aprašytų ekonominių priemonių efektyvumas yra nedidelis, kadangi ,,daugelis teroristų savo sąskaitas laiko ne oficialiuose bankų kanaluose, o persų įlankos bankuose, kurie manoma yra manipuliuojami Osamos bin Ladeno“2. Taip pat manoma, kad dauguma Osamos bin Ladeno pinigų laikomi ne bankuose, o auksu ar deimantais. Taip pat reikia pastebėti, kad mirtinos teroristų atakos, kaip pavyzdžiui Rugsėjo 11 d. teroristams atsieina gana pigiai nuo 300 000 iki 500 000 dolerių, palyginus su ta nuostolių suma, kurią patyrė JAV. Ekonominės sankcijos gali būti kelių kategorijų: prekiavimo, technologijų pardavimų, užsienio pagalbos, kredito eksporto, užsienio mainų, prekybinių susitarimų apribojimai. Sankcijos gali apimti visišką ar dalinį prekybos uždraudimą, finansinių sandėrių uždraudimą, užsienio pagalbos sustabdymą, aviacijos ir laivų judėjimo ribojimus, prekybos ir susisiekimo sutarčių nutraukimą. Kad sankcijos būtų efektyvios reikia, kad ir kitos valstybės imtųsi tų pačių sankcijų prieš tą valstybę, taip pat ekonominės sankcijos gali būti vienpusės, kaip pvz., JAV prekybos ir investicijų draudimas su Kuba ir Iranu arba abipusės. 2.3 Atlygio programa Atlyginimai už informaciją išbandyti buvo jau seniai, kaip ,,Italijoje naikinant Raudonąsias Brigadas, taip pat Kolumbijoje areštuojant narkotikų kartelių lyderius.“1 Šiandien, bet kokia informacija kainuoja, ypač jeigu ji susijusi su teroristais ar teroristiniais aktais. Tik kyla klausimas, kodėl stengiamasi siūlyti pinigus už vieną žmogų, o ne už visą organizaciją. Pažiūrėkime, kaip tai aiškina įžymi politologė :,, kovos su terorizmu suasmeninimas teigia, kad susitvarkyti su keletu asmenų ir terorizmo problema bus išspręsta“2 Tačiau praktika rodo, kad taip problema neišnyksta, o ji tik transformuojasi. Kita vertus, šiandieninis terorizmas yra persunktas islamiškojo fundamentalizmo ir pinigai teroristams reiškia tiek pat kiek reikia valgiui ir maistui nusipirkti, nes jų tikslas vienas – mirti nužudant šimtus kitų. Tačiau vis dėlto pinigai yra didelė motyvuojanti galia, tai parodė ir Irako karas, kai priekyje JAV pajėgų riedėjo mašinos prikrautos pinigų ir siūlė sudėti ginklus taikiuoju, žinoma, už tam tikra atlygį. Ir kaip parodė tolimesni įvykiai daugelio Irako generolų pardavė S. Huseiną. ,,JAV užsienio reikalų ministerija siūlo atlygius nuo 5 milijonų dolerių už informaciją, kurios dėka būtų išvengta tarptautinio terorizmo atvejo prieš JAV piliečius ar JAV nuosavybę, taip pat už informaciją, kuri padėtų suimti ir nuteisti teroristus“3, žinoma, ši informacija turi duoti vaisių. Palyginimui galima pasakyti, kad toks kovos būdas padėjo pagauti Mir Amal Kansi, kuris nužudė nemažai CŽV agentų, taip pat Ramzi Yousef, kuris 1993 buvo organizatorius Pasaulio Prekybos centro sprogdinimo, tačiau labiausiai ieškomo teroristo nr.1 (Osamos bin Ladeno) ši kovos priemonė surasti dar nepadeda. 2.4 Bendradarbiavimas teisinėje srityje Tarptautinis bendradarbiavimas tokiose srityse kaip įstatymų sugriežtinimas, muitinių kontrolė, ekstradicijoje ir žvalgybų veikloje yra bene pagrindas G.W.Busho administracijos antiteroristinėje politikoje. Vienas svarbus įrankis kovoje su tarptautiniu terorizmu yra teroristų ekstradicija. Tarptautinė terorizmo enciklopedija4 ekstradiciją aiš5kina kaip asmenų išdavimas arda perdavimas Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Tačiau tarptautinė ekstradicija dažnai susiduria su daugybę sunkumų. Kai kurios valstybės atsisako išduoti nusikaltėlius dėl politinių ar teritorinių priežasčių, bei išduoti savo piliečius. Dažnai tam trukdo vis dar JAV praktikuojama mirties bausmės taikymas. Todėl JAV siūlo lengvesnes bausmes tiems nusikaltėliams kurie duos informacijos apie teroristines grupuotes, jų narius, organizacinę struktūrą, ginkluotę ir finansus. Šios teisingumą ribojančios priemonės yra pateisinamos, nes jos vykdo ne Linčo teismą1, bet civilizuotą teisingumą, vykdoma teismuose, kur yra laisvė į gynybą ir skundų tvarka, tačiau kai norima užtikrinti saugumą, bausmės pernelyg griežtos, kaip jau minėtas mirties taikymas JAV, be to, ,,jos gali sukelti nepasitenkinimą, skaidyti visuomenę, didinti netoleranciją ar net paskatinti Vakarų pasaulio, kaip blogio jėgos priešiškumą“.2 III. JAV ateities perspektyvos Nuo 2001-ųjų rugsėjo 11-osios dabartinė JAV administracija skaičiuoja naują erą, pavadintą antiteroristine kampanija. Po tos dienos teroristinių išpuolių prezidentas G.W.Bushas pažadėjo amerikiečiams sumedžioti visus, kurie kenkia JAV ir jos piliečių saugumui. O 2002 metų sausį G.W.Bushas įvardijo didžiausius bloguosius – „blogio ašį“: Iraką, Iraną, Šiaurės Korėją. Sirija, Sudanas ir Libija buvo pastatytos į antrą eilę „blogiausių” valstybių eilėje. JAV išsikėlė keturis pagrindinius principus kovai su terorizmu: • „ nedaryti jokių nuolaidų teroristams ir atmesti bet kokius sandėrius “ • ,, atlyginti teroristams už jų nusikaltimus“ • ,, izoliuoti ir spausti tas šalis, kurios remia terorizmą“ • ,,paremti tas šalis , kurios kovoja su terorizmu kartu su JAV ir kurioms reikia pagalbos“3. Šie punktai šiandien sudaro JAV terorizmo strategijos pagrindą. JAV daugiausia akcentuoja, kad svarbiausia kovoje su tarptautiniu terorizmu yra bendra valstybių koalicija, nukreipta prieš terorizmą. Svarbu paminėti, kad po teroro akto JAV rugsėjo 11 d. į JAV kvietimą kovai su tarptautiniu terorizmu atsiliepė daugiau nei 180 valstybių. JT Saugumo taryba išleido rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad valstybės užkirstų kelią teroristų finansiniam rėmimui ir neteiktų saugios prieglaudos teroristinėms grupėms. Daugiau nei 167 valstybės įšaldė ar konfiskavo daugiau nei 125 milijonus JAV dolerių teroristų turto. Tarptautinės įstatymo agentūros 90 valstybių suėmė daugiau nei 2 400 teroristų. JAV paskyrė daugiau nei 60 000 amerikiečių karių kovai su terorizmu visame pasaulyje, iš kurių 7000 Afganistane, kiti Filipinuose, Jemene, Irake. Sukurta AAP (antiterrorism assistance program). Nuo programos įkūrimo daugiau nei 28 000 užsienio studentų iš 124 šalių praėjo bombų aptikimo ir įvairius saugumo kursus. 2002 liepos 19 sukurta teroristų draudimo programa TIP (terrorist interdiction program). Ši programa atsakinga už tarptautinį terorizmą. TIP trukdo teroristų galimybes laisvai judėti. Tai pasiekiama tuo kad valstybės kartu saugo savo sienas ir dalijasi informacija apie teroristus. Valstybės kaupia, lygina tarpusavyje ir analizuoja keliautojų duomenis bei suima įtariamus teroristus. TIP remia antiteroristinę kampaniją užkirsdama kelią laisvam teroristų judėjimui iš vienos valstybės į kitą. JAV prezidentas pripažino šią programą kaip įrankį toliau plečiant tarptautinį bendradarbiavimą antiteroristinėje kampanijoje. Taip pat JAV užsienio reikalų ministerija organizavo civilių asmenų JAV ir draugiškose šalyse mokymus. Šalia to, norėčiau pacituoti JAV prezidento G.W.Busho kalbą pasakyta 2002m sausio 29 dieną apie terorizmą: „Kai mes matome žmones, einančius į kavines su prie jų kūnų pritvirtintomis bombomis - tai yra terorizmas. Kai mes matome žmones skrendančius lėktuvais į pastatus, pilnus žmonių - tai yra terorizmas. Kai žmonės revoliucijos vardu eina ir nupjauna mažų vaikų rankas, tam kad įbauginti – tai yra terorizmas. Štai ką mums reikia sustabdyti. Štai prieš ką nukreipta mūsų kampanija. Jei mes sugebėsim pasiekti, kad ši terorizmo taktika nebūtų naudojama politiniams tikslams siekti - mes laimėsim kovą su terorizmu“1. Apibendrinant norėčiau pasakyti, kad JAV šiandien yra įsitraukusi į karą su Iraku, kai 2002 m. rudenį JAV administracija, apkaltinusi Iraką gaminant ir slepiant masinio poveikio ginklus ir remiant terorizmą užpuolė Iraką, nors tokios sąjungininkės kaip Vokietija ir Prancūzija, daugelis kitų valstybių, tarp jų Rusija bei Kinija, nepritarė JAV invazijai į Iraką. Nors, anot Lietuvos politologo, „didžiausia paskata terorizmo plėtrai buvo ir tebėra Izraelio ir arabų konfliktas, kuriame abi pusės be atvangos naudoja smurtą. JAV parama Izraeliui skatina musulmonų terorą prieš amerikiečius net tolimuose nuo Šventosios žemės kraštuose“2 Išvados 1. Šaltojo karo pabaiga ir globalizacijos procesas tapo palankia dirva terorizmo plėtrai. 2. Terorizmo apibrėžimas yra komplikuotas, plačiausiai vartojamas - masinio naikinimo ginklo panaudojimas arba grasinimas juo. 3. Naujasis terorizmas yra maitinamas religinio fundamentalizmo ir neapykantos, orientuotas į kuo didesnį aukų skaičių. 4. Teroristinių išpuolių organizavimui reikia žmonių mirtininkų, bet ne milijonų. 5. Šiandieninis terorizmas tai įrankis, kuriuo siekiama politinių tikslų, naikinant ar gąsdinant nekaltus piliečius. 6. JAV naudoja įvairiapusę kovą prieš terorizmą. 7. Terorizmas neturi vietos ir armijos, kova su juo yra ne JAV armijos, o žvalgybos reikalas. 8. G. W. Busho perrinkimas ir Y. Arafato mirtis turės didelę įtaką JAV politikai ateityje. 9. JAV ir pasaulyje saugumas bus užtikrintas tik tada, jei bus stengiamasi išsiaiškinti ir naikinti terorizmo prigimties priežastis. 10. Šiuolaikinis terorizmas - tarptautinis terorizmas, todėl tai ne tik JAV, bet ir viso pasaulio problema. Literatūros sąrašas 1. ,,Terorizmas“. Valstybės pagrindai. III d.Kaunas: KTU, 1997, 158-163p. 1. Edita Dranseikaitė ,,Globalizacija ir naujo tipo grėsmės: terorizmas”. Lietuvos metinė stratėginė apžvalga 2002,Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2003, 17-33p. 2. Račius Egdūnas, „Karas su terorizmu – be nugalėtojų." Lietuvos Rytas, 2003 spalio 19. 3. Juodoji komunizmo knyga. Vilnius,Vaga, 2000. 4. International encyclopedia of terrorism. Chicago, 1997. 5. U.S. department of state, „ Response to terrorism.“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!