Kalis. Jo apytaka ir reikšmė

Kalis landšafte tai labai paplitęs cheminis elementas. Jis įeina į daugelio mineralų (silikatų, sulfatų, fosfatų, nitratų ir kt.) sudėtį. Tirpūs kalio junginiai intensyviai migruoja landšafte. Didelę jų dalį sulaiko dirvožemiai ir, pasak A. Fersmano, čia jų stebuklingoji galia (Pauliukevičius, 1986).
Nuosėdinės uolienos yra svarbus maisto šaltinis. Garuojant jūros ir ežerų vandeniui susidaro kalio telkiniai. Kalis yra mineralinis maisto elemento šaltinis, gausiai pasklidęs viršutinių uolienų sluoksnyje. Jis yra susijęs su didžiąja geologine medžiagų apykaita. Patekusios į Žemės paviršių pirminės kalnų uolienos pradeda dūlėti, irti. Vyksta fizikinis ir cheminis – biologinis dūlėjimas. Iš uolienų ir mineralų tirpios medžiagos pereina į tirpalą ir lengvai išnešamos. Hidrolizės metu mineralai suyra dėl vandens ir anglies dioksido veikimo. Hidratacijos metu susidaro naujų mineralų, į kurių sudėtį įeina vanduo. Vanduo su jame ištirpusiomis druskomis bei rūgštimis tirpina uolienas ir mineralus. Tai rodo mikroklino (kalio turinčio feldšpato) dūlėjimas. Jo metu, išlaisvintas kalis yra absorbuojamas dirvožemio koloidų, sunaudojamas augalų ir išnešamas prasisunkiančios drėgmės (Motūzas, Butienė ir kt., 1996). Irstant uolienoms, susiformavęs dirvožemis kaupia kalį ir kitas maisto medžiagas, kurios įsisavinamos augalų vėl per trofinius ryšius grįžta atgal į dirvožemį – tai mažoji biologinė medžiagų apytaka. Kadangi kalį augalai įsisavina skirtingais kokybiniais ir kiekybiniais santykiais, viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose jis kaupiasi. Iš dirvožemio dalis kalio su infiltracinių atmosferos kritulių srautu yra išplaunama pav. per upes. Kalis, kaip maisto elementas, patekęs į augalus, po kurio laiko augalinių liekanų forma vėl gryžta į uolieną ( 1 pav.). Per hidrografinį tinklą kalis patenka į Pasaulinį vandenyną. Čia susidaro nuosėdinės uolienos, kurios dėl geologinių procesų vyksmo gali gryžti į paviršių, ir vėl formuoti dirvožemį. Augalai kalį, kaip cheminį elementą paverčia įvairių junginių būvyje, taip jis gali judėti – gali vykti biologinė jo migracija per visus landšafto elementus (Dirvožemio mokslas ir geologijos pagrindai, 1977).
1 pav.
Kalio kiekis ir jo formos
Kalio migracija: su upių nuotėkiu tirpių medžiagų pavidalu yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!