Kas yra pilietiškas žmogus?

Dėstytojas uždavė parašyti esė (kaip gerai, kad jam sušvietė protas duoti šį laisvos formos rašinį, nes jau esi pasiilgusi, kaip gaivaus oro, savo laisvos nuomonės, kad ją išgirstų akademinis narys!). Gaila, kad ir turinys nėra laisvas, bet tema tikrai nėra jau labai bjauri, priešingai– tikrai aktuali ir gan plati. Pilnas internetas straipsnių šia tema, daug mąstytojų, gerbiamų žmonių diskutavo ir tikrai dar diskutuos šia tema. Jeigu jau gavau laisvai ir kaip noriu reikšti savo mintis, tai tada prašom - skaitykit. Referatas turi griežtą formą ir negalima jame pasitelkus fantaziją, šiek tiek priimtinesniu, laisvesniu, neįpareigojančiu būdu pateikti sausą medžiagą. Čia savo nuomonę apvilkau į neįpareigojantį, laisvą rūbą, ją parėmiau, papildžiau tikrai moksliniais darbais, straipsniais. Darbe nagrinėjamos temos: kas yra pilietiškumas, kaip jį atpažinti, kas yra piliečio pareiga, ar išvis yra laisvų žmonių mūsų demokratinėje valstybėje, protestas, studentų abejingumas... ir kiti problemiški klausimai. Šiandienos vaizdas Per šias šventes šis vaizdelis tikriausiai buvo itin dažnas: trijų – keturių asmenų šeima (dabar tapo norma tiek šeimos narių. Tėvų, senelių laikais šeimoje būdavo po dešimt ir daugiau narių, kaip Dievas duodavo, užtat ir šventės tada būdavo triukšmingos, gausios, smagios...) susėdusi į nenaują „opeliuką“ gruodžio 25 dieną kažkur skuba. Aplanko dar gyvus senelius, susirenka dovanas, pasiskundžia, kad sunku gyventi, sveikata nebe ta, Seimas - valdžia spaudžia su naujais mokesčiais, palinki sveikatos ateinantiems metams ir atsisveikina iki pavasario, nes kitas suplanuotas susitikimas tik per Velykas. Jau sutemus šeima grįžta į namus. Tėvai nuskuba apžiūrėti gyvulius tvarte, vaikai tingiai dar kartą apžiūri dovanas, pasišnabžda, kad senelis davė mažai pinigų (gavo tik po 20Lt, o juk jie auga ir interesai didėja, su jais proporcingai turi didėti ir gaunami pinigai, bet to senelis nesupranta). Grįžusi mama pakviečia dar kartą prie stalo (jau kokį septintą kartą šią dieną) ir dar kartą prikišę pilvus šventiniais likučiais įsitaiso (kuo patogiau: kas ant sofos, kas į fotelį ar kur kitur) prie nuolat kitom spalvom mirguliuojančio televizoriaus. Kasdieninę panoramą nugali „kalėdinis“ koncertas (dvi blondinės pristatinėja naujas dainas, ką padarysi, kad jos jau pusę metų gyvena antrą savo gyvenimą (turiu omeny taip populiarius ir daug pajamų atnešančius „koverius“). Su keliais pakitimais toks scenarijus kartojasi dvi – tris dienas, o jei prie kalėdinių švenčių ir koks savaitgalis išpuola, tai gaunasi visa darbo savaitė. Žinoma, tai labai pesimistiškas šeimos paveikslas šventinių dienų maratone. Kaip pastebėjote, ši šeima gyvena kaime. Miestelėnų šeimos scenarijus nedaug kuo skirtųsi: nereikėtų eiti į tą susmirdusį tvartą, o vietoj to, visi galbūt išeitų pasivaikščioti į išpuoštą miestą, na ar geriausiu atveju, į kokį nemokamą koncertą miesto aikštėje. Aprašytos maždaug 2 -3 dienos, o per jas nė kartelio nebuvo paminėti žodžiai: pilietis, visuomenė, prezidentas, piliečio pareiga (neskaitant vyresnių žmonių „pamąstymus“, kad nėra Lietuvoje tvarkos, tokia buvo tik prie Smetonos). Paklausite, o kas čia blogo, jeigu nors per šventes galima patinginiauti, negalvoti apie purviną politiką, gal nebus per drąsiai pasakyta, nors per šventes nebūti piliečiu, be reikalo nekišti į savo ir taip užimtą galvą valstybės reikalų, tiksliau - valstybės skandalų. Čia ir iškyla klausimas, jeigu per šventes apsiplėšiame nuo kasdieninių ir varginančių darbų, tai gal nors tada galima „pabūti“ piliečiu, pamąstyti ką daryti, kad būtų geriau man ir mano aplinkiniams bei kaimynams, giminėns, tada prieitų ir visai Lietuvai, gyventi. Tačiau tokios šeimos paklausus ar jie jaučiasi piliečiais, tikrai susimąstytų (gal nesame kasdien šiais piliečiais). O galbūt esame visąlaik kažkieno nariais? Tik nesusimąstome apie tai? Seimūnai per agitacijas kreipiasi: „žmonės, Lietuvos piliečiai, pagalvokit ar pan....“ ar tai nėra tušti žodžiai? Jeigu šis, gan primityvus šeimos vaizdelis, nesupažindino su dabartine padėtimi (juk čia nepateikta tiksli dienotvarkė), trūksta tikslių duomenų, tada pateiksiu vienos apklausos duomenis. Respondentai internete atsakinėjo į klausimą: kas yra pilietiškumas, kokias pareigas atlieka pilietis? Štai šios apklausos duomenys: http://www.apklausos.lt/?naujiena/126 duomenimis Iš šios lentelės matome, jog dalyvavimas piketuose bei mitinguose nėra įtraukiamas, anot respondentų, į piliečio sąvoką. Apie piketavimo prasmę bus atskiras skyrelis. Taip pat supažindinsiu kokia pilietinė visuomenė yra, anot Hegelio, Šliogerio dar kelių straipsnių autorių, atskleisiu šiuolaikinės visuomenės problemas pilietiškumo klausimais. Hegelio pilietinė visuomenė Hegelio visuomenėje yra asmenys, kurie kiekvienas sau yra ypatingas tikslas, daugiau jiems niekas nerūpi. Asmenys santykiuojantys vieni su kitais vis tiek teigia savo reikšmingumą. Tačiau vieni be kitų, negalėtų pasiekti šio savo tikslo. Anot Hegelio, „pilietinę visuomenę sukūrė šiuolaikinis pasaulis, kuris visoms idėjos apibrėžtims suteikia jų teisę“1. Keistai skamba, nes yra priimta, jog pilietinė visuomenė jau buvo senovės Graikijos laikais. Nes graikai yra vadinami pilietinės egzistencijos genijai, kurie, jau dabar galima drąsiai pasakyti, nebus pralenkti unikaliu gebėjimu valdyti save. Hegelis pateikia gan tikslų pilietinės visuomenės apibrėžimą: „Pilietinėje visuomenėje glūdi trys momentai: A) poreikio įtarpinimas ir atskiro asmens pasitenkinimas savo darbu ir visų kitų darbu bei poreikių patenkinimu, tai poreikių sistema; B) ten glūdinčios laisvės visuotinybės tikrovė, nuosavybės apsauga vykdant teisėtumą; C) kelio užkirtimas šiose sistemose pasiliekančiam atsitiktinumui ir policijos bei korporacijų rūpinimasis ypatingu interesu, kas bendra.“2 Pilietinėje visuomenėje labai svarbu žmogaus darbas, kuris teiktų ne tik materialinę naudą, bet ir dvasinį pasitenkinimą. Nuosavybė yra būtina, tačiau ji privaloma būti ginama visuotinu susitarimu. Kaip tai išsisprendžia esant policijai ar korporacijoms, kurios atstovai renkami taip pat iš visuomenės narių tarpo. Aišku, Hegelis negyveno mūsų laikais, tačiau jo apibrėžimai ir šiais laikais yra priimtini ir gan tikslūs. Artimesni ir jau šiuolaikines problemas nagrinėjantys autoriai, mąstytojai mūsų visuomenės paveikslą piešia plačiau ir suprantamiau. Šliogerio pilietiškumo samprata Kaip įsivaizduojate karalių? Kaip jis turėtų atrodyti, kokios jo manieros, jausmai būnant juo? Karalius yra išsilavinęs, laisvas, išdidus, nuo nieko nepriklausantis, valdantis pats save, kuriantis įstatymus žmogus. Anot Šliogerio, karalius ir yra piliečio atitikmuo. „Laisvi žmonės net išvaizda, net elgsena, net gestais ar veido išraiška panašūs į karalius.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!