Keramika ir keraminės medžiagos

Keraminių medžiagų ateitį lemia sisteminiai ir ekonominiai gamybos sprendi­mai, rinkos pokyčiai ir naujos technologijos. Lietuvoje buvo suformuota stipri keramikos tyrimo grupė, tyrinėjusi techninės keramikos savybes aukštų. Keramikos technologijos laimėjimai leido išspręsti dar vieną labai sunkią kosminės technikos problemą.
Prieš kelis tūkstančius metų keramika į tautų gyvenimą įėjo amforų, puodynių ir kitų indų pavidalu.
XIX a. antrojoje pusėje keramika pradėjo naują gyvenimą. Ji tapo konstrukcine medžiaga, stiprumu toli pralenkusia metalus ir plienus. Oksidinė keramika greitai buvo pritaikyta elektrotechnikoje kaip puikus elektroizoliatorius, ugniai atspari keramika plieno ir kitų metalų lydimo krosnių futeruotėms. Būdama labai atspari cheminiam poveikui, ji buvo taikoma daugelyje technikos sričių, ypač aukštų temperatūrų technologijose.
Keramika, nepaisant jos plataus naudojimo, turėjo vieną esminį defektą: ji buvo trapi ir mechaniškai nestipri. Norint sumažinti šiuos defektus buvo pradėtos naudoti išgrynintos žaliavos, precizinės technologijos, ir jau XX a. septintąjį dešimtmetį keramikos stiprumo savybės esant 10000C temperatūrai buvo tokios pat, kaip esant plieno kambario temperatūrai (tai būdinga korundo keramikai). Tai leido pradėti naudoti keramiką kaip konstrukcinę medžiagą iš pradžių mažiems, o vėliau ir dideliems gaminiams - dantų implantams, krumpliaračiams ir guoliams, veikiantiems be tepimo ir aušinimo, didžiuliams elektroizoliatoriams, skulptūroms ir t.t. Tačiau tai buvo ne naujas, bet tradicinis patobulintas keramikos vartojimas.
Po Antrojo pasaulinio karo sparčiai pradėta naudoti netradicinė keramika. Tai susiję su unikaliomis kai kurių oksidų savybėmis. Dalis oksidų turi ryškų joninį laidumą, kurio dydis priklauso nuo parcialinio deguonies slėgio aplinkoje. Todėl cirkonio oksidas, vienas iš didžiausią lydimosi temperatūrą turinčių oksidų, buvo pradėtas naudoti ne tik kaip šilumą izoliuojanti medžiaga, bet ir kaip sensorius parcialiniam deguonies slėgiui matuoti katiluose.
Keraminiai pjezoelementai - antra labai plataus techninės keramikos naudojimo zona. Palyginti nesudėtinga gamybos technologija, didžiulė formų įvairovė, prieinamos žaliavos ir didelės galimybės tobulinti medžiagą bei plėsti jos naudojimo diapazoną pjezokeramiką pavertė ne tik didelės masinės gamybos objektu, bet ir plačia mokslo šaka. Šiandien pjezokeramika išlaiko savybes šimtus valandų esant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!