Kiaulių laikymo higiena

Zoohigiena (gyvulių higiena) – mokslas, tiriantis aplinkos, gyvulių šėrimo, priežiūros ir eksploatacijos įtaką gyvulių ir paukščių sveikatai ir nustatantis geriausias ekonomiškai pagrįstas ir atitinkančias organizmo fiziologinius reikalavimus sąlygas. Tik iš sveikų gyvulių galima gauti daug ir geros kokybės produkcijos. Kai mikroklimatas optimalus, gyvulių produktyvumas gali padidėt iki 30%. Kai mikroklimatas netinkamas, netenkama 15 – 20% gyvulių (ypač prieauglio) dėl ligų, iki 25% sumažėja jų priesvoris ir 15 – 20% pereikvojami pašarai. Ruošiant valstybinius standartus zoohigienos klausimais, remiamasi šio mokslo naujausiais pasiekimais.
Praktinių priemonių kompleksas zoohigieniniams reikalavimams įgyvendinti sudaro sanitarijos mokslo pagrindą.
Zoohigienos tiklsas – apsaugoti gyvulius ir paukščius nuo ligų, didinti jų atsparumą. Todėl zoohigiena yra veterinarijos profilaktikos pagrindas.
Dėl zoohigienos žinių trūkumo gamyboje dirbančių specialistų padarytos klaidos kartais ūkiams atneša didelių nuostolių.
Vanduo sudaro apie 70% gyvųjų organizmų svorio, vandeninėje terpėje vyksta svarbiausi biocheminiai procesai. Vanduo yra tirpiklis, išnešiojantis ištirpusias kraujyje druskas bei dujas, maisto medžiagas. Vanduo dalyvauja virškinimo bei termoreguliacijos procesuose, su vandeniu iš organizmo pasišalina medžiagų apykaitos produktai bei toksinės medžiagos.
Svarbu, kad vanduo būtų tiekiamas švarus. PSO duomenimis, 80% visų infekcinių ligų atvejų yra užsikrečiama per vandenį.
1 lentelė. Pagrindinės per vandenį plintančios infekcinės ligos ir jų sukelėjai
Ligos
Sukelėjai
Ūminis gastroenteritas su viduriavimu
Esherichia Coli
Virusines kilmės
Hepatitas A ir E
Hepatito A ir E virusas
Virusinis gastroenteritas su viduriavimu
Rotavirusas, enterovirusas
Parazitinės kilmės
Amebinė dizenterija
Entamoeba histolytica
Gastroenteritas
Giardia lamblia
[1]
Vandens biologinės savybės
Vandens kokybės labai svarbus rodiklis yra užterštumas mikrobais. Kuo labiau vanduo užterštas organinėmis medžiagomis, tuo daugiau jame mikrobų. Kartu su srutomis ir mėšlu bei kitokiais nešvarumais į vandenį gali patekti ir patogeninių mikrobų, pavyzdžiui raudonligės, tuberkuliozės, bruceliozės, salmoneliozės ir kitų sukėlėjų. Vandenyje šias bakterijas nustatyti labai sunku (tūrio vienete jų labai nedaug), todėl tiriama netiesiogiu būdu. Vandenyje radus žarnų lazdelių, kurių labai daug žmonių ir gyvulių išmatose, sprendžiama, kad jis užterštas išmatomis arba mėšlu, o kartu su jais galėjo patekti ir patogeninių mikrobų. [2]
Koli titras- bendras bakterijų skaičius rodo saprofitinių bakterijų kiekį vienam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!