Knygų prekyba

Knygų prekyba - tai vienas iš knygų platinimo būdų, kai knygos iš gaminto­jo patenka vartotojui per rinką. 1795-1864 m. knygų prekybos veiklą plėtojo knygų prekybos įstaigos (knygynai ir knygynėliai), spaustuvės, knygrišiai, religi­nės ir pasaulietinės institucijos bei pavieniai asmenys.
Nagrinėjamu laikotarpiu knygų prekybos įmonių tinklas plėtojosi veikiamas Lietuvoje galiojusių Rusijos prekybos įstatymų, kurie leido dvejopą prekybą: knygų prekybą su leidimais ir laisvą knygų prekybą. Prekybinius leidimus galėjo įsigyti Rusijos imperijos, užsienio pirkliai ir kitų luomų atstovai. Prekybiniai leidimai buvo teisinis dokumentas, patvirtinantis prekybininkų priklausomybę konkrečiai gildijai ar kategorijai ir suteikiantis tam tikrų prekybos teisių bei lengvatų. Priklausomybė tam tikrai kategorijai sąlygojo prekybinės veiklos apimtį ir formas, ri­bojo prekybinio kapitalo dydį, leidžiamų turėti prekybos įmonių pobūdį, skaičių ir pan. Šalia prekybos su leidimais egzistavo laisvoji preky­ba. Laisvąja prekyba besiverčiantiems asme­nims nereikėjo mokėti valstybei mokesčių ir rū­pintis leidimais. Laisvai prekiauti galėjo dvari­ninkai, savo dvaruose auginantys žemės ūkio produktus ar plėtojantys kokią nors pramonės šaką, miestiečiai, valstiečiai. Jokių apribojimų nebuvo turguose ir mugėse, kur visų luomų at­stovai galėjo laisvai prekiauti įvairiausiomis pre­kėmis. Laisvosios prekybos įstatymuose buvo nurodomi smulkių prekių, kurias galima par­davinėti miestų ir miestelių stacionariose par­duotuvėse bei gatvėse, sąrašai. Tarp kitų smulkių prekių šiuose sąrašuose mini­mos ir senos knygos bei estampai. Laisvoji knygų prekyba nesitenkino vien bukinistinių leidinių platinimu. Termino "senos knygos" neapibrėžtumas skatino gatvės pardavėjus ir knygų išnešiotojus pardavinėti visokias knygas. Tą jie ir darė.
Būdingas XIX a. Lietuvos knygų prekybos bruožas - knygų prekybos įstai­gų, kuriose knyga tapo pagrindine preke, atsiradimas ir gausėjimas. XVIII a. pabaigoje Vilniuje, tuo metu svarbiausiame knygų prekybos centre, veikė vie­nas knygynas - Vilniaus vyriausiosios mokyklos knygynas, XIX a. pirmajame dešimtmetyje - 3 knygynai, trečiajame - 5, penktajame - 17, o septintajame -24 knygynai ir knygynėliai. Kiekvieną dešimtmetį Vilniuje pradėdavo veikti po 3 knygų prekybos įstaigas, išskyrus penktąjį dešimtmetį, kai jų atsirado net 11. Dauguma knygų prekybos įstaigų buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!