Kompiuterinė braižyba

1. Inžinerinė grafika ir kompiuterinė braižyba. Tikslai. Priemonės. Inžinerinė grafika nagrinėja techninės informacijos grafinio atvaizdavimo metodus ir priemones. Inžinerinės grafikos pagrindas – braižomoji geometrija, kuri geometrinius modelius formuoja ir analizuoja plokštumoje. Pagrindinės jos priemonės – pieštukas, liniuotė, skriestuvas ir popierius. Kompiuterinės braižybos pagrindas – specialios automatizuoto projektavimo sistemos, atliekančios dvimačių ar trimačių geometrinių objektų modeliavimą ir ruošiančios įvairių sričių techninius dokumentus. Pasaulyje populiariausios yra šios sistemos: Autodesk, Inc. – AutoCAD 2002; Bentley Systems, Inc. – Microstation. Architektūra ir dizainas – Architectural Desktop, Autosketch, CAD Overlay ir kt.; Žemėtvarka ir miestų planavimas – Civil Design, Land Development Desktop, Survey ir kt.; Statybinių konstrukcijų geometrinis modeliavimas – ProSteel, AutoPlant Structural; Mechaninių sistemų projektavimas – Mechanical Desktop, Inventor, Power Pack ir kt.; Geografinės informacinės sistemos – Map, Map Guide, World ir kt.; Kompiuterinė grafika ir vizualizacija – 3D Studio Max, 3D Studio Viz.; Technologinių vamzdynų projektavimas – Piping, Equipmant.; Inžinerinių tinklų projektavimas – BSS, MagiCAD. 2. AutoCAD koordinačių sistemos. Matavimo vienetai. Brėžinio ribos. 1)Koordinačių sistemos reikalingos norint apibrėžti: − erdvės koordinates – aprašančias vartotojo poziciją brėžinio erdvėje formuojamų geometrinių objektų atžvilgiu. − įvedimo koordinates – nusakančias kuriamų ar redaguojamų objektų geometrinius parametrus ir grafinių duomenų įvedimo būdus. Programoje naudojamos dviejų tipų koordinačių sistemos: − Pasaulinė koordinačių sistema (World Coordinate System), kurios atžvilgiu grafinių objektų padėtis ir orientacija nesikeičia. − Vartotojo koordinačių sistemos (User Coordinate System), kurias bet kada galima keisti. Pasaulinėje koordinačių sistemoje X ašis žymi horizontalų atstumą, o Y ašis – vertikalų. Šioje xOy plokštumoje taškas – x ir y koordinačių pora atskirta kableliu (x,y pvz. 6,3). Pasaulinės koordinačių sistemos pradžios taškas yra apatinis kairysis pasirinkto lapo formato kampas. Trijų matavimų brėžiniuose naudojama trečia Z ašis, kuri yra statmena xOy plokštumai. Šios ašies teigiama kryptis nustatoma pagal dešinės rankos taisyklę. Taško koordinatės trimatėje sistemoje apibrėžiamos trimis skaičiais atskirtais kableliais (x,y,z pvz. 5,3,-11) Vartotojo koordinačių sistemos labai palengvina taškų nurodymą formuojant sudėtingus geometrinius modelius (ypač trijų matavimų brėžiniuose) Vartotojo koordinačių sistemų skaičius brėžinyje nėra ribojamas. Šiose vartotojo koordinačių sistemose galima keisti koordinačių sistemos pradžią, koordinačių ašių kryptis, jas išsaugoti unikaliu vardu ir vėliau redaguoti. Norint sukurti naują vartotojo koordinačių sistemą, reikia pasirinkti vieną iš Tools→New UCS grupės komandą. Pvz. Tools→New UCS→Origin komanda sukuria naują koordinačių sistemą, kuri nuo senosios skiriasi tik nauja koordinačių sistemos pradžia. 2) Atstumas tarp dviejų taškų AutoCAD programoje matuojamas sąlyginiais vienetais (units), kurie gali atitikti colius, pėdas arba bet kuriuos kitus vartotojo pasirinktus matavimo vienetus. Metrinėje sistemoje naujame brėžinyje atstumai yra matuojami milimetrais. Atstumui nurodyti galima parinkti skaičius iki 14 skaitmenų po kablelio. Parinktų matavimo vienetų tikslumas apibrėžiamas Format→Units komanda, kurioje galima nustatyti matavimo vienetų formatą ir jų tikslumą 3) AutoCAD sistemoje brėžinys brėžiamas stačiakampėje srityje, kurios ribos (limits), išreiškiamos x,y koordinatėmis esamoje koordinačių sistemoje. Brėžinio ribos nustatomos Format→Drawing Limits komanda, kurioje stačiakampė sritis apibrėžima dviem kampais: apatiniu kairiuoju ir viršutiniu dešiniuoju kampu. Jeigu vietoje taškų įvedamas ON parametras – grafinių objektų brėžimas už brėžinio ribų yra draudžiamas, o OFF – esiniai brėžiami neatsižvelgiant į brėžinio ribas. Brėžinio apimtis (Extent) – stačiakampė sritis tarp brėžinio ribų, kurioje jau nubrėžti grafiniai objektai. 3. AutoCAD brėžinio struktūra. Brėžinys AutoCAD sistemoje – grafinių objektų, išdėstytų nurodytuose koordinatėse, visuma. Kiekvienas tokių objektų (linija, lankas, apskritimas ir t.t.) brėžiamas AutoCAD sistemos komandomis ir turi bendrų sąvybių. 4. Bendrosios grafinių objektų savybės ir jų keitimas. Visi objektai braižomi tam tikrame lygyje (elevation), t.y. virš arba apačioje xOy plokštumos, o taip pat turi savo aukštį (thickness). Dažniausiai šių savybių reikšmės lygios 0. Veikiamasis lygis apibrėžiamas Elev komanda. Įvedus naują lygio reikšmę, visi naujai kuriami objektai bus pakelti virš xOy plokštumos. Veikiamasis aukštis nustatomas Format→Thickness komanda. Įvedus naują reikšmę, visi naujai kuriami objektai bus „ištempti“ z ašies kryptimi. Braižant kiekvienam grafiniam objektui parenkama spalva (color), jo kontūro linijos tipas (linetype) ir plotis (lineweight). Jie spausdinami pagal išsirinktą spausdinimo stilių (plot style), kuris apibrėžia objekto spausdinimo charakteristikas: spalvą, linijų tipą, linijų plotį, objektų pabaigos taškų ir sujungimų spausdinimo būdus. Braižant kiekvienam grafiniam objektui parenkama spalva (color), jo kontūro linijos tipas (linetype) ir plotis (lineweight). Jie spausdinami pagal išsirinktą spausdinimo stilių (plot style), kuris apibrėžia objekto spausdinimo charakteristikas: spalvą, linijų tipą, linijų plotį, objektų pabaigos taškų ir sujungimų spausdinimo būdus. Visi grafiniai objektai išdėstomi sluoksniuose (layer). Tokių sluoksnių skaičius brėžinyje – neribojamas. Kiekvienas sluoksnis yra susietas su tam tikra spalva, linijos tipu, linijos pločiu ir spausdinimo stiliumi. Brėžinyje galima laikinai pašalinti nepageidaujamą sluoksnį (jį užšaldyti – freeze arba išjungti – off) 5. Grafinių objektų vaizdavimo (Zoom ir Pan) būdai. Zoom – keičiamas brėžinio vaizdavimo mastelis; Pan – keičiama brėžinio padėtis dokumentų lange. 6. Grafinių objektų taškų įvedimo būdai. Kada reikia įvesti tašką (komandų lange išvedami Specify first point, Specify next point ir kt. pranešimai), paprastai įvedamos to taško x, y, z atstumai nuo veikiamosios koordinačių sistemos pradžios taško. Pagrindiniai taškų įvedimo būdai: − kairiuoju pelės klavišu bakstelėti reikalingoje brėžinio vietoje. Pasirinkto braižymo srities taško x,y,z koordinatės automatiškai bus naudojamos kaip įvedimo duomenys vykdomai komandai; − klavišais įvesti taško koordinates; − parinkti tašką, pasinaudojant jau nubrėžtų grafinių objektų charakteringais taškais (Object Snap rėžimas); − nurodyti tašką pagalbinėse tiesėse (Auto Tracking); − panaudoti tiesioginio atstumo įvedimą; − naudoti koordinatinius filtrus (Filters). 7. Kampai, atstumai ir postūmiai. Kampai. Paprastai kampai (Specify rotation angle) įvedami laipsniais. Jie skaičiuojami prieš laikrodžio rodyklę. Nulis atitinka rytų kryptį. Paspaudus Direction mygtuką iš Format→Units komandos galima keisti kampų matavimo vienetus ir kryptį. Taip pat kampus galima įvesti ir pažymėjus nubrėžtą atkarpą. Pagal šios atkarpos orientaciją automatiškai apskaičiuojamas ir įvedamas kampas. Atstumai. Norint nurodyti atstumą (Specify height, width, radius, value, distance ir kt.), reikia įvesti reikalingą ilgį, arba įvesti tašką. Paskutiniu atveju AutoCAD sistema apskaičiuos atstumą nuo pasirinkto bazinio taško iki nurodyto taško. Jeigu bazinio taško automatiškai negalima apibrėžti, tai naujai įvestas taškas tampa baziniu. Todėl atstumui apskaičiuoti reikia papildomai įvesti dar vieną tašką. Postūmis. Nurodant postūmį (Specify displacement) būtina nurodyti du taškus, kurių koordinačių skirtumai ir apibrėžia reikalingą postūmį. Jeigu antrasis taškas neįvedamas, tai postūmiui prilyginamas pirmasis įvestas taškas. 8. Braižymo rėžimų nustatymo komandos (SNAP, GRID, ORTHO). Būsenų eilutėje įjungus ORTHO (F8 klavišas) jungiklį, pele brėžiamos tik vertikalios arba horizontalios atkarpas, polilinijas arba juostas, t.y. tokias atkarpas, kurios yra lygiagrečios X ir Y ašims veikiamojoje koordinačių sistemoje. Rėžimas neveikia klaviatūra įvestiems taškams. Būsenų eilutės SNAP jungiklis įjungia/išjungia pelės žymeklio judėjimo intervalą. Jeigu šis jungiklis įjungtas, tai pelės žymeklis darbo srityje juda iš anksto nustatytu intervalu. Šis intervalas apibrėžiamas Tools→Drafting Settings komandos Snap and Grid kortelėje Snap grupėje Jungiklis GRID (F7 klavišas) įjungia/išjungia pagalbinio tinklelio vaizdavimą. Jo tankis nustatomas Tools→Drafting Settings komandos Grid X spacing ir Grid Y spacing redagavimo laukuose. Jeigu tinklelis yra per tankus, tai ekrane jis nevaizduojamas. 9. Informacinės komandos (TOOLS/INQUIRY). Informacinės komandos komandų lange pateikia informaciją apie pasirinktą grafinį objektą, pažymėto taško koordinates, sisteminių kintamųjų reikšmes arba kitus duomenis. − Tools→Inquiry→List komandų lange išveda visą informaciją (koordinatės, spalva ir t.t.) apie pažymėtus grafinius objektus; − Tools→Inquiry→ID Point pateikia nurodyto taško koordinates; − Tools→Inquiry→Distance apskaičiuoja atstumą ir kampus tarp dviejų nurodytų taškų; − Tools→Inquiry→Areaapskaičiuoja figūros plotą (Area) ir perimetrą (Perimeter). Pasirinkus Object parametrą galima pažymėt grafinius onjektus, kurie bus panaudoti plotui apskaičiuoti. Pasirinkus Add parenkami objektai arba taškai bus pridėti prie skaičiuojamo ploto, pasirinkus Substract – parenkami objektai arba taškai bus atimami iš skaičiuojamo ploto; − Tools→Inquiry→Massprop komandų lange pateikia pažymėtų kietakūnių modelių charakteristikas; − Tools→Inquiry→Time pateikia duomenis apie brėžinio sukūrimo ir redagavimo laikus; − Tools→Inquiry→Status išveda veikiamąją brėžinio būseną: brėžinio grafinių objektų skaičių, braižymo rėžimų būsenas, veikiamasias objektų savybes ir kt. − Tools→Inquiry→Set Variable išveda ir nustato pasirinktų sisteminių kintamųjų reikšmės. Čia reikia komandų lange įvesti sisteminio kintamojo vardą ir naują jo reikšmę. 10. Grafinių objektų brėžimas. Atkarpos, kreivės, ir t.t. Draw→Line. Komanda veikiamajame sluoksnyje brėžiamos veikiamosios spalvos, linijų tipo ir pločio tiesės atkarpos. Draw→Ray. Brėžiami spinduliai, Draw→Construction Line Priklausomai nuo pasirinkto parametro veikiamajame sluoksnyje brėžiamos tiesės. Draw→Multiline. Iš karto brėžiamos kelios lygiagrečios atkarpos Draw→Point. Point grupės komandos įterpia nurodytoje brėžinio vietoje taškus. Draw→ Polyline. Komanda brėžia dvimatę nepertraukiamą liniją, susidedančią iš tiesių atkarpų ir lankų. Draw→Polygon brėžiamas taisyklingas daugiakampis nuo 3 iki 1024 kraštinių. Draw→Rectangle brėžiamas stačiakampis. Draw→ Arc. Galima brėžti lanką Draw→Circle brėžiami apskritimai. Draw→Donut brėžiamas žiedas. Draw→Spline.Per nurodytus taškus brėžiama sklandi kreivė. Draw→Ellipse brėžiamos elipsės. Draw→Hatch komanda skirta uždarų kontūrų brūkšniavimui pasirinktu šablonu. 11. Tekstas ir jo charakteristikos. Draw→ Text→Single Line Text Komandų lange pasirinkus reikalingą teksto stilių (Style parametras), išlyginimo būdą (Justify), nurodžius teksto eilutės pradžios tašką, teksto aukštį (Specify height:) ir rašymo krypties kampą (Specify rotation angle of text:). Tekstas rašomas komandų lange (Text:). Naujai eilutei įvesti, reikia spausti Enter klavišą. Komanda baigiama, du kartus paspaudus Enter klavišą. Veikiamasis teksto stilius charakterizuojamas pasirinktu raidžių šriftu, aukščiu, raidžių pasvirimo kampu ir jų rašymo tvarka. Format→Text Style komanda galima kurti naujus ir redaguoti jau sukurtus teksto stilius. Dažniausiai naudojami tokie teksto išlyginimo būdai: − Start point – nurodytas taškas atitinka apatinį kairįjį pirmosios teksto raidės kampą; − Align – nurodomi du taškai, ir automatiškai apskaičiuojamas toks raidžių aukštis, kad tekstas tilptų tarp šių taškų; − Center – tekstas centruojamas pagal nurodytą teksto apatinės linijos tašką; − Fit – nurodomi du taškai, ir automatiškai apskaičiuojams toks raidžių plotis (aukštis nekeičiamas), kad tekstas tilptų tarp šių taškų; − Middle – tekstas centruojamas pagal nurodytą tašką horizontalia ir vertikalia kryptimis; − Right – nurodytas taškas atitinka apatinį dešinįjį paskutinės teksto raidės kampą; Specialiems simboliams įvesti naudojami simboliai „%%“: %%d – laipsnio simbolis; %%p – ± simbolis; %%c – skersmens (∅) simbolis %%% – %; %%nnn – simbolis, kurio kodas nnn. Didesniems teksto fragmentams įvesti naudojama Draw→Text→Multiline Text komanda. 12. Matmenys ir jų stiliai. 1) Kiekvienas nubrėžtas matmuo – sudėtinis grafinis objektas, paprastai susidedantis iš kelių elementų: iškeltinių linijų, rodyklių, matmens linijos ir teksto. Tiesiniai matmenys Dimension→Linear.Tiesiniai matmenys žymi atstumą tarp dviejų nurodytų taškų esamos koordinačių sistemos xOy plokštumoje. Tiesiniai matmenys Dimension→Aligned. Norint brėžti tiesinius matmenis, kurie būtų lygiagretūs nurodytiems taškams ir žymėtų tikrąjį atstumą, reikia rinktis Dimension→Aligned komandą. Spindulio Dimesiom→Radius ir skersmens Dimension→Diameter matmenys.Spindulio arba skersmens matmenys naudojami lankų arba apskritimų spinduliams arba skersmenims matuoti. Centro žymės Dimension→Center Mark. Pasirinkus komandą, reikia pažymėti reikalingą apskritimą arba lanką Kampiniai matmenys Dimension→Angular.Kampiniai matmenys matuoja kampus laipsniais. Baziniai Dimension→Baseline ir nuoseklūs Dimension→Continuous matmenys. Matmenų sekoms žymėti patogu naudoti bazinius arba nuoseklius matmenis Tolerancijų žymėjimas Dimension→Tolerance. Geometrinės tolerancijos apibrėžia leistinus formos, orientacijos, vietos nukrypimus nuo tikslaus geometrinio modelio. Norint vienu kartu greitai pažymėti kelis matmenis, reikia pasirinkti Dimension→QDIM Nurodomieji matmenys Dimension→Leader. Nurodomieji matmenys susieja tekstą (anotaciją) su nubrėžtu grafiniu objektu. 2) Matmenų stiliai valdo matmenų formatą. Brėžiant matmenis, AutoCAD sistema naudoja veikiamąjį matmenų stilių. Brėžiant naują brėžinį metrinėje sistemoje, veikiamasis matmenų stilius atitiks ISO-25 standartą. Pasirinktas matmenų stilius apibrėžia: − Matmenų linijų, iškeltinių linijų, rodyklių ir centro žymių formatą ir poziciją; − Matmenų teksto poziciją ir formą; − Taisykles pagal kurias AutoCAD sistema išdėsto matmenų tekstą ir linijas; − Bendrą matmenų mastelį; − Pagrindinių, alternatyvių ir kampinių matmenų formatą ir tikslumą; − Tolerancijų formatą ir tikslumą. 13. Polilinijų (POLYLINE) braižymas ir redagavimas. Draw→ Polyline. Komanda brėžia dvimatę nepertraukiamą liniją, susidedančią iš tiesių atkarpų ir lankų. Brėžiant poliliniją galima pasirinkti vieną iš šių jos parametrų: − Specify next point – įvedus naują tašką, bus nubrėžta pasirinkto pločio tiesi atkarpa, jungianti ankstesnį ir šį taškus; − Arc – pereinama į lankų brėžimo rėžimą; − Close – paskutinis polilinijos taškas sujungiamas su pirmuoju; − Length – nurodomas tik naujo segmento ilgis. Naujo segmento kryptis atitiks ankstesnio segmento kryptį; − Undo – pašalinamas paskutinis nubrėžtas segmentas; − Width – nustatomas naujas polilinijos segmento pradžios (Starting width) ir pabaigos (Ending width) plotis; − HalfWidth – nustatomas naujas polilinijos segmentų plotis, tačiau jis skaičiuojamas nuo segmento vidurio iki krašto; Perėjus į polilinijos lankų Arc brėžimą, galima pasirinkti tokius lankų brėžimo parametrus: − Specify endpoint of arc – nurodomas brėžiamo lanko pabaigos taškas; − Angle – pradžioje nurodomas lanko kampas (included angle:); lanko centras, spindulys arba pabaigos taškas (Center/Radius/

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!