Krovinių pervežimas kelių transportu

Temos aktualumas Transporto sektorius nuo pat nepriklausomybės atgavimo buvo viena iš svarbiausių ūkio šakų. Pajamos, gaunamos iš transporto sektoriaus 1998 metais sudarė 9,8% BVP (ketvirta vieta po pramonės, prekybos, žemės ūkio). 2006 metais bendrajame vidaus produkte pajamos, gautos iš transporto sektoriaus sudarė jau 13,2%. Transporto svarba yra nesunkiai paaiškinama - Lietuva yra tranzitinė valstybė, per kurią prekės keliauja į Rusiją ir iš jos. Plečiantis krovinių gabenimo verslui, vis daugiau asmenų įsijungia į šią veiklą. Nors ir internete yra pakankamai informacijos apie krovinių gabenimo procedūras kelių transportu, tačiau sunku atsirinkti, kuri informacija reikalingas. Dėl šios priežasties šiame darbe ir bus pateikiama susisteminta informacija apie krovinių pervežimą kelių transportu. Darbo objektas Kelių transporto infrastruktūra, automobiliai, kuriais pervežami kroviniai, krovinių pervežimo statistika. Darbo tikslas Aprašyti krovinių pervežimo keliais pagrindinius principus ir reikalingas sąlygas, pateikiant jau esamos situacijos analizę. Uždaviniai: Siekiant įvykdyti užsibrėžtą tikslą, turės būti atliekami šie uždaviniai: • Aprašyti transporto verslo licencijavimo tvarką. • Pateikti statistinius duomenis apie pervežamus krovinius pasirinktoje apskrityje, juos apibendrinti. Darbo struktūra Darbas skirstomas į 2 dalis – teorinius aspektus ir statistikos pateikimą bei apibendrinimą. Vardas Pavardė parengė skyrių „Transporto verslo licencijavimas“, „Pakrauta krovinių Vilniaus apskrityje“, „Iškrauta krovinių Vilniaus apskrityje“ bei šių skyrių išvadas darbo pabaigoje. 1. Krovinių pervežimo keliais proceso teoriniai aspektai 1.1 transporto verslo licenCijavimas Licencija – leidimas fiziniams ir juridiniams asmenims vežti krovinį už atlygį arba savo lėšomis. Kiekvienai pervežimus vykdančios įmonės transporto priemonei išduodama licencijos kortelė. Licencijos yra šių rūšių: 1) vežti keleivius taksi; 2) vežti keleivius autobusais vidaus maršrutais; 3) vežti keleivius arba krovinius tarptautiniais maršrutais. Licencija vežti keleivius arba krovinius tarptautiniais maršrutais nereikalinga šiais atvejais: • krovininiams automobiliams, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 3,5 tonos • autobusams, kuriuose yra ne daugiau kaip 9 sėdimos vietos (kartu su vairuotojo) • važiuojant šalinti stichinių nelaimių padarinius • vežant mirusiųjų palaikus • transporto priemonėms, važinėjančioms tarp Lietuvos Respublikos ir gretimų valstybių pasienio administracinių rajonų, kurios įregistruotos šiuose rajonuose, jeigu kitaip nenumatyta tarpvalstybiniuose (tarpvyriausybiniuose) susitarimuose • specialioms transporto priemonėms, kurios nėra skirtos keleiviams ar kroviniams vežti • transporto priemonėms, priklausančioms Vidaus reikalų ministerijai ir Krašto apsaugos ministerijai, išskyrus tuos atvejus, kai šiomis transporto priemonėmis vežama už atlygį • techninės pagalbos automobiliams. Licencijos vežėjui išduodamos iki 5 metų laikotarpiui. Išduodant licenciją pirmą kartą, jos galiojimo laikas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Licencijas vežti keleivius arba krovinius tarptautiniais maršrutais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija. Prašymų kelių transporto verslo licencijoms ir licencijų kortelėms gauti priėmimu bei šių dokumentų išdavimu užsiima visi Valstybinės kelių transporto inspekcijos regioniniai padaliniai, esantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Išduodant verslo licencijas ir licencijų korteles, yra vykdoma Lietuvoje registruotų vežėjų, vežančių keleivius autobusais ir krovinius tarptautiniais maršrutais, bei jų automobilių apskaita. Vežėjas, norintis įsigyti licenciją vežti keleivius arba krovinius, pasikeisti licenciją arba pratęsti jos galiojimo laiką, taip pat gauti arba pasikeisti licencijos kortelę, pateikia nustatytos formos prašymą ir nustatyto dydžio rinkliavos už licencijos išdavimą kvitą. Nurodytos licencijų rinkliavos sumokėjimas neatleidžia vežėjo nuo kilų Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų mokesčių. Vežėjas, norintis įsigyti licenciją vežti keleivius arba krovinius tarptautiniais maršrutais, privalo turėti: • gerą reputaciją • gerą finansinę padėtį • būtiną minimalią profesinę kompetenciją Gera reputacija pasižymi asmenys, kurie: • nebuvo apkaltinti rimtais kriminalinio ir komercinio pobūdžio nusikaltimais • nebuvo atleisti per paskutiniuosius tris metus iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymus už drausmines nuobaudas arba kaip netekę pasitikėjimo • nebuvo pakartotinai apkaltinti darbo apmokėjimo ar įdarbinimo taisyklių pažeidimais • rimtais kelių eismo taisyklių, vairuotojų darbo ir poilsio režimo, automobilių gabaritų ir svorio, transporto priemonių saugios eksploatacijos pažeidimais. Profesine kompetenciją turi asmenys ne mažiau, kaip 5 metus išdirbę automobilių transporto įmonės| vadovais, turintys autotransporto specialybės aukštojo mokslo baigimo diplomą arba išklausę specialų paskaitų kursą ir gavę atitinkamą pažymėjimą. Norint gauti transporto verslo licenciją, valstybinei kelių transporto inspekcijai reikia pateikti: • užpildytą nustatytos formos prašymą; • firmos įstatus (parodyti); • kiekvieno automobilio techninį pasą (ir kopijas); kiekvieno automobilio techninės apžiūros talonus ir kopijas) • įmonės registravimo pažymėjimo kopiją; • banko išrašą apie turimą sumą įmonės banko sąskaitoje (turi būti 5 tūkst. litų vienam automobiliui) arba dokumentą, įrodantį turint banko garantiją; • vieną iš dokumentų, įrodantį profesinę vežėjo kompetenciją: ◦ automobilių transporto specialybės aukštojo arba aukštesniojo mokslo baigimo diplomo nuorašą (kopiją) ◦ įrašą iš darbo knygelės, liudijantį, kad vežėjas 2 metus dirbo pirmuoju autotransporto įmonės vadovu ◦ specialių kursų baigimo pažymėjimo nuorašą (kopiją), išsamesnė informacija teikiama, pasiūlymai ir pageidavimai. Licencija gali būti panaikinta, jeigu vežėjas: • atsisako pateikti licenciją kontroliuoti turintiems teisę pareigūnams • pažeidžia pasienio režimą ir muitų taisykles • nesilaiko tarptautinių konvencijų ir dvišalių susitarimų reikalavimų • nuolat pažeidžia maršrutą, eismo tvarkaraštį arba nesilaiko transporto priemonių parkavimo taisyklių: • pažeidžia automobilių transporto verslo licencijavimo, keleivių arba krovinių vežimo bei kitas taisykles, vairuotojų darbo ir poilsio režimą, tarifų taikymo reikalavimus ar finansine drausme • laiku nepateikia galiojančių statistinių ataskaitų apie transporto veiklą; įsigijęs licenciją • per 6 mėnesius nesiima licencijoje nurodyto automobilių transporto verslo • bankrutuoja. Teisė panaikinti licenciją suteikiama ją išdavusiai tarnybai. Licencijos panaikinimas vežėjo gali būti ginčijamas teismine tvarka. Panaikinus licenciją, ji gali būti išduota dar kartą, praėjus ne mažiau kaip vieneriems milams nuo šios licencijos grąžinimo ją išdavusiai tarnybai. 2. krovinių pervežimo keliais statistika 2.1 Vilniaus apskrityje pakrautų krovinių kiekis Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/Define.asp?Maintable=M7030317&PLanguage=0 1 pav. Pakrautas krovinių kiekis, tūkst. tonų Vilniaus apskritis yra ekonomiškai reikšmingiausias Lietuvos regionas. Joje pagaminama daugiausiai bendrojo vidaus produkto (37%). Apskrityje išplėtota mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, chemijos ir farmacijos, elektronikos, energetikos, statybinių medžiagų, baldų ir popieriaus, lengvoji ir maisto, kitos pramonės šakos. Siekiant išsiaiškinti ekonominio augimo tendencijas, pravartu išnagrinėti Vilniaus apskrities krovinių pervežimo duomenis. Pakrautų krovinių skaičius gali parodyti, kokia apskrityje pagaminamos produkcijos dalis yra išvežamas į kitas Lietuvos dalis. Peržiūrėjus skaičius, paaiškėja, kad Vilniaus apskrityje pakraunama kasmet vis daugiau krovinių (išlieka didėjimo tendencija). Tačiau 2005 metai - išimtis. Šiais metais pakraunamų krovinių skaičius apskrityje sumažėjo. Vilniaus apskrities pakrautų krovinių tendencija neatitinka visos Lietuvos Respublikos tendencijos, nes 2005 metais pakrautų krovinių skaičius Vilniaus apskrityje sumažėjo, o Lietuvos Respublikoje padidėjo. 2006 metais sekė atvirkščias procesas - Vilniaus apskrityje pakrautų krovinių skaičius padidėjo, o Lietuvos Respublikoje - sumažėjo. Tačiau žvelgiant į visą laikotarpį (2004-2007 m.), galima aiškiai pastebėti, kad pakrautų krovinių skaičius Vilniaus apskrityje padidėjo nuo 10057,7 iki 11699 tūkst. tonų (+16%), o Lietuvos Respublikoje – nuo 44782,8 tūkst. tonų. iki 49363,5 tūkst. tonų (+10%). Taigi, Vilniaus apskrityje pakrautų krovininių skaičius didėjo padidėjo 6 procentiniais punktais daugiau, kas parodo, jog Vilniaus apskrityje pagaminta produkcija iš tikrųjų sudaro didelę dalį Lietuvos BVP. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrityje fiksuojamas ir didesnis ekonomikos augimas nei visoje Lietuvos Respublikoje. 2.2 Iškrautas krovinių kiekis vilniaus apskrityje 1 lentelė Iškrauta krovinių Vilniaus apskrityje (pagal pradinius krovinių taškus), tūkst.. tonų  Metai: 2004 2005 2006 2007 Lietuvos Respublika 10115,7 9030,5 10613,2 12224,9 Alytaus apskritis 142,3 187,8 144,7 199,3 Kauno apskritis 766,0 765,9 806,3 1254,6 Klaipėdos apskritis 211,4 210,7 300,8 289,9 Marijampolės apskritis 111,1 57,9 71,8 78,8 Panevėžio apskritis 104,2 104,2 161,7 168,7 Šiaulių apskritis 177,9 178,3 110,2 205,5 Tauragės apskritis 17,4 29,9 28,4 8,8 Telšių apskritis 68,6 59,5 62,8 56,7 Utenos apskritis 130,2 148,0 165,0 210,4 Vilniaus apskritis 8386,6 7288,2 8761,6 9752,0 Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp Kadangi Vilniaus apskritis yra labai reikšminga visos Lietuvos ekonomikai, galima panagrinėti ir kitus skaičius. Krovinių, iškrautų šioje apskrityje, skaičius aiškiai parodys, kad Vilniaus apskritį ekonominiai ryšiai sieja ir su kitomis apskritimis. Šių ekonominių ryšių apimtį rodo 2 pav., kuriame pavaizduotoje lentelėje galima nustatyti, iš kokių apskričių daugiausiai krovinių yra atvežama į Vilniaus apskritį. Mažiausiai į Vilniaus apskritį krovinių atkeliauja iš Tauragės regiono. Nors 2005 metais krovinių srautas iš Tauragės ženkliai padidėjo, tačiau per visą 2004-2007 metų laikotarpį srautas sumažėjo (nuo 17,4 tūkst. t. iki 8,8 tūkstančių tonų, o tai 49,4% mažiau). Nenuostabu, kad su Tauragės sritimi ekonominiai ryšiai nėra stiprūs ir pasižymintys dideliu atvežamų krovinių skaičiumi, nes šioje apskrityje mažai pramonės ir gamybinių įmonių. Ne ką daugiau krovinių buvo atvežta ir iš Telšių apskrities. Iš šio regiono 2004-2007 metais atvežtų krovinių skaičius sumažėjo nuo 68,6 iki 56,7 tūkst. tonų (-17%). Iš Telšių apskrities atvežtų krovinių skaičius taip pat neišlaiko vientisos mažėjimo tendencijos, nes 2006 metais iš šios apskrities atvežtų krovinių šiek tiek padidėjo (nuo 59,5 iki 62,8 tūkstančių tonų, +5,5% padidėjimas). Šis padidėjimas mažėjimo tendencijos nesutrikdė. Iš šios apskrities mažai krovinių atvežama todėl, kad Telšių apskritis, lygiai kaip ir Tauragė, neturi išvystytos pramonės, joje taipogi nėra daug gamybos įmonių. Nors Panevėžys yra 5 pagal dydį Lietuvos miestas, tačiau iš jo į Vilniaus apskritį krovinių taip pat neatvežama itin daug, nors skaičius po truputį didėja. 2004-2007 metų laikotarpiu iš Panevėžio apskrities atvežamų krovinių kiekis padidėjo nuo 104,2 iki 168,7 (+61,9%). Per nurodytą laikotarpį išsilaikė nuolatinė didėjimo tendencija. Šį didėjimą galima paaiškinti tuo, kad Panevėžio apskrityje yra sukoncentruota didelė dalis Lietuvos maisto ir gėrimų pramonės (Kalnapilis, Rokiškio sūris ir kt.) Kadangi nagrinėjamu laikotarpiu šalies ekonomika kilo, todėl ir pramonės įmonės gamino daugiau produkcijos. Galiausiai tai paaiškina faktą, kad iš Panevėžio apskrities įvežamų krovinių dalis tik didėjo ir greičiausiai didės ateityje. Marijampolės apskritis pasižymi tuo, kad jos 2004-2005 metais atvežamų krovinių kiekis ženkliai krito (nuo 111,1 iki 57,9 tūkstančių tonų, -47,88%). Tačiau sekančiais metais pastebimas augimas, o iš šios apskrities atvežamų krovinių skaičius yra panašus tiek 2006, tiek 2007 metais. Todėl nors ir 2005 metais pastebimas ryškus atvežamų krovinių skaičiaus kritimas, bet nuo 2005 metų prasidėjusi didėjimo tendencija tęsėsi iki 2007. Iš Utenos apskrities atvežamų prekių skaičius taip pat augo. Pagrindiniai apskrities ūkio sektoriai yra mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, maisto pramonė. Tai leidžia teigti, kad dėl regiono reikšmingumo Lietuvos ekonomikoje, iš jo atvežama ganėtinai didelė dalis krovinių. Atvežamų krovinių tendencija yra tik didėjanti. 2004 - 2007 metų laikotarpiu krovinių į Vilniaus apskritį buvo atvežama nuo 130,2 iki 210,4 tūkstančių tonų (+61,6%). Tokį didėjimą galima pagrįsti lygiai tokiomis pačiomis priežastimis, kurios būdingos ir Panevėžio apskričiai - Utenos apylinkėse sukoncentruota didelė pramonės dalis, todėl ekonomikai kylant nurodytu laikotarpiu, į Vilniaus apskritį be abejonės bus atvežama ir daugiau prekių. Alytaus apskrityje nurodytu laikotarpiu kai kurios pramonės įmonės bankrutavo, tačiau regionas vis tiek vaidina stiprų vaidmenį šalies ekonomikoje. Jame plėtojamos šios pramonės šakos: rūbų siuvimas, statyba ir medienos apdirbimas, prekyba, transportas, šaldytuvų gamyba, maisto produktų ir gėrimų gamyba. Dėl šios priežasties ir atvežamų krovinių skaičius per nuo 2004 iki 2007 metų padidėjo 57 tūkstančiais tonų (+40%). Tačiau nors didėjimo tendencija išliko, 2006 metais krovinių iš šios apskrities buvo atvežta žymiai mažiau. Skaičius šiais metais krito 22%. Iš Šiaulių apskrities taip pat nagrinėjamu laikotarpiu buvo įvežama vis daugiau prekių, nors tais pačiais 2006 metais buvo užfiksuotas ženklus kritimas (-38%). Tačiau per visą laikotarpį atvežtų prekių kiekis padidėjo nuo 177,9 iki 205,5 tūkstančių tonų (+13%). Klaipėdos apskrityje yra uostas, todėl iš šios apskrities įvežama daugiau krovinių nei iš kitų anksčiau aprašytų regionų. Iš šio regiono iškrautų prekių skaičius nuolat kito, todėl sunku nustatyti kokią nors kitimo tendenciją. 2004 ir 2005 metais šis skaičius beveik nesikeitė, tačiau 2006 metais padidėjo 90,1 tūkstančiais tonų (+42%). 2007 metais šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Kadangi Kauno apskritis yra Lietuvos centrinėje dalyje, todėl joje yra nemažai logistikos terminalų. Taip pat apskrityje plačiai išplėtota pramonė, yra daug prekybos įmonių. Dėl šios priežasties iš šios apskrities įvežama itin daug prekių ir pastebimas didelis augimas. 2004 metais iš apskrities buvo įvežta 766 tūkst. tonų prekių, kai tuo tarpu 2007 metais - jau 1254,6 tūkst. tonų. (+63%). Tačiau didžiausia dalis krovinių, iškrautų Vilniaus apskrityje, yra pakrauti toje pačioje apskrityje (Vilniaus apskrityje pakrauta – toje pačioje apskrityje iškrauta). Per nagrinėjamą laikotarpį šis skaičius padidėjo 16%. Iš Vilniaus apskrities atkeliavusių krovinių skaičius sudaro 79%-82% iš visos Lietuvos atvežamų krovinių skaičiaus. Iš visos Respublikos į apskritį atvežamų krovinių skaičius per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 20%. Tai rodo, kad Vilniaus apskritis tampa vis labiau ekonomiškai svarbesnė. Analizuojant šiuos statistinius duomenis buvo išsiaiškinta, kad iš tų apskričių, kuriose gerai išvystyta pramonė, atvežamų krovinių kiekis didėjo, o iš tų, kur pramonė menkai išvystyta, atvežamų krovinių kiekis mažėjo arba tik labai nežymiai padidėjo. Taip pat buvo pastebėta, kad didžiausią dalį į Vilniaus apskritį įvežamų krovinių dalį sudaro toje pačioje apskrityje pakrauti kroviniai. Šis reiškinys rodo, kad Vilniaus apskrities verslo subjektai glaudžiai palaiko ekonominius santykius. Tačiau nors ir dėl gerėjančios ekonomikos Vilniaus apskritis sparčiai vystėsi, 2008 metais sulėtėjęs BVP augimas tikriausiai sulėtins šį procesą. Išvados 1. Transporto verslo licencijavimo tvarka yra pakankamai lanksti ir racionali. Ji tinkamai apsaugo vartotojus nuo netinkamų ar nekokybiškų paslaugų. 2. 2004 – 2007 metais pasirinktoje Vilniaus apskrityje bei Lietuvos Respublikoje pakraunamų bei iškraunamų krovinių kiekis didėjo. Tai rodo, kad ekonomikos vystymasis šiuo laikotarpiu skatino transporto sektoriaus plėtrą. Literatūros sąrašas X literatūros sąrašas: 1. MINALGA, Rimgaudas (1998) Krovinių transporto sistema: mokomoji priemonė - Vilnius: VU leidykla. 138 p. ISBN 9986-19-300-1. 2. LANGFORD, J.W. (1999) Logistics – Principles and Applications. - New York: McGraw-Hill Professional. 587 p. ISBN 0071345299. 3. BAZARAS, Ž. MARKŠAITIS, D. SAPRAGONAS, J. (1999) Europos transporto sistemos: mokomoji priemonė. – Kaunas: Technologija. 159 p. ISBN 9986-13-697-0. 4. VOBOLIS, Jonas (2001) Technologinis transportas: mokomoji knyga. - Kaunas: Technologija. 130 p. ISBN 9986-13-968-6. 5. MINALGA, Rimgaudas (2001) Logistika. – Vilnius: P. Kalibato indiv. įm. „Petro ofsetas“. 383 p. ISBN 9986-824-83-4. 6. PALŠAITIS, Ramūnas (2003) Logistikos pagrindai. – Vilnius: Technika. 268 p. ISBN 9986-05-627-6. 7. QUINET, E. VICKERMAN, R. W. (2004) Principles of Transport Economics. – Boston: Edward Elgar Publishing. 385 p. ISBN 1840648651. 8. Vidaus krovinių vežimas kelių transportu. Požymiai: pakrovimo vieta, iškrovimo vieta [interaktyvi duomenų bazė]]. (2008) Lietuvos Respublikos statistikos departamentas: stat.gov.lt [žiūrėta: 2008 metų lapkričio 5 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!