Lietuviškoji socialdemokratų partija (LSDP)

Varginga Lietuvos valstiečių padėtis, darbininkų dvaruose ir miestuose išnaudojimas ir žiauri rusų valdžios priespauda XIX a. jaudino jaunus ir idealistus lietuvius šviesuolius kovai prieš darbininkų išnaudojimą ir Rusijos carų priespaudą Lietuvoje.
Lietuviškoji socialdemokratų partija buvo įkurta 1896 m. gegužės 1d. Vilniuje. Taip pat buvo priimta ir pirmoji LSDP programa. Steigiamajame susirinkime dalyvavo 15-17 žmonių, tame tarpe A. Domaševičius, A. Moravskis, F. Dzeržinskis, Daukša, ir kt. Svečių teisėmis dalyvavo varpininkai K. Grinius, S. Matulaitis ir J. Bagdonas.
A. Moravskiui išvykus į užsienį, o A. Domaševičių su kitais LSDP nariais suėmus (1899 m.), LSDP vairą į savo rankas perėmė į Vilnių atvykę V. Sirutavičius, S. Kairys ir A. Janulaitis. Jie ir paruošė LSDP 1905 m. Didžiajam Vilniaus Seimui.
Susiformavo “autonomistų” ir “federalistų” pozicijos. Po Lietuvą buvo išplatintas “Lietuvos socialdemokratų partijos Manifestas”, padaręs žymią įtaką žmonių nuostatoms atkurti Lietuvos valstybingumą, patiems tvarkyti savo krašto gyvenimą. Ši veikla nulėmė, kad Didžiajame Vilniaus Seime Steponas Kairys, atstovaujantis LSDP, tapo pagrindiniu vicepirmininku - J. Basanavičiaus pavaduotoju, pasukusiu Seimo eigą principine kryptimi: atkurti Lietuvos valstybingumą su Seimu Vilniuje.
Vėliau socialdemokratai: F. Dzeržinskis, V. Mickevičius-Kapsukas, A. Aleksa-Angarietis, P. Eidukevičius, įtikėję pasauline bolševikine revoliucija ir norėdami ją vykdyti kartu su Rusijos proletariatu, perėjo į Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partiją. Tokiu būdu, jie pasirinko revoliucinį visuomenės vystymosi kelią.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. LSDP dalyvavo Lietuvių konferencijoje. S. Kairys ir M. Biržiška buvo Lietuvos Tarybos nariai. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas buvo priimtas tokio turinio, kokį siūlė socialdemokratų atstovai.
1 Švoba J. Seiminė ir prezidentinė Lietuva. – V.: Vyturys. – 1990. – P. 21-22
2
Po 1926 m. valstybinio perversmo partijos veikla buvo varžoma. Dalis LSDP veikėjų 1927 m. rugsėjo 9 d. organizavo pučą. LSDP Prezidiumas neigiamai vertino pučo vadovų žingsnį. Pasitraukusių plečkaitininkų grupės politinė veikla Vilniuje kompromitavo LSDP.
1931 m. LSDP XIII suvažiavimas patvirtino naują programą ir pataisytą (pagal cenzūros reikalavimus) statutą.
1936 m. vasario 6 d....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!