Lietuvių filosofai, jų veikla ir pažiūros

Senovės graikai filosofai vadino žmonės, mylinčius išmintį, o filosofija jiems reiškė mokymą apie pasaulio visumą, jo pažinimo galimybes. Vėliau filosofija atsiskyrė nuo konkrečių mokslų. Šiandien filosofija suprantama kaip mokslas, tiriantis gamtos, visuomenės ir mąstymo raidos visuotinis dėsnius. Savo ruožtu susiformavo filosofijos disciplinos: bendroji teorija, gnoseologija, etika, estetika, filosofijos istorija. Neseniai nuo filosofijos atsiskyrė psichologija ir sociologija, kurios iki XXa. buvo suvokiamos jos dalys.
Filosofijos istorija remiasi rašytiniais šaltiniais, nors filosofinės idėjos gali būti reiškiamos tautosakoje, grožinėje literatūroje, publicistikoje. Šie tekstai vadinami parafilosofiniais.
Švietimo filosofija – naujųjų amžių filosofijos raidos baigiamasis etapas. Ji sujungė pagrindines naujųjų amžių filosofų idėjas (nuo F. Bekono iki R. Dekarto): F. Bekonas (1561-1626) sukūrė metafizinio materializmo pagrindus, suformulavo empirinį pažinimo metodą, o R.Dekartas (1596-1650) – racionalųjų pažinimo metodą. Šių krypčių atstovai karštai ginčijosi,kaip, kokiais būdais pažįstama tikrovė, jei ji apskritai pažini.
Švietimom filosofija susiformavo Prancuzijoje. Jos idėjos gyvavo maždaug 1715m. (Liudviko XIV mirties data) - 1789m. (Bastilijos paėmimas). Švietimo idėjos aiškiausiai dėstomos 1751-1780m. D. Didro leistoje “Enciklopedijoje”, kuri pateikė savo meto mokslinių žinių sistemą, padėjo ideologiškai rengti Prancuzijos didžiąją revoliuciją.
VYDŪNAS
(1868-1953)
Vydūnas (Vilhelmas Storosta) gimė pastoriaus šeimoje 1868m. Kovo 22d. Dabartinio Šilutės rajono Jonaičių kaime.
Labausiai prie senųjų papročių prosenelių kalbos buvo prisirišę valstiečiai. Mažasis Vilhelmas stebėjo jų buitį, sunkia kovą dėl savo egzistencijos. Nuo pat vaikystėe jis troško būti naudingas savo kraštui.
V. Storosta baominosi dėl savo tautos likimo, didėjančios germanizacijos.
Nuo pat jaunystės visas savo jėgas V.Storosta skyrė tautos dvasinės kultūros kėlimui, nes, jo nuomone, nuo vidinės žmogaus nuostatos priklauso ne tik jo, bet ir tautos likimas. Kito būdo išsaugoti lietuvių tautą, išskyrus kultūros puoselėjimą jis nematė. Jaunolis pasirinko slapyvardį Vydūnas.
Vydūnas buvo labai talentingas žmogus. Jis – ir filosofas, ir poetas, ir dramaturgas ir muzikantas. Mąstytojas parašė daugiau kaip 30 dramos kūrinių, ne mažiau filosofinių etinių, kalbotyros ir istorijos veikalų. Žymiausi jo grožinės literatūros kūriniai yra trilogija “Amžina ugnis “ (1912-1913)”, misterija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!