Lietuvos dirvožemių klasifikacija

Dirvožemiu vadinamas paviršinis žemės sluoksnis, tinkamas augalams augti. Derlingumas yra natūrali dirvos savybė aprūpinti augalus vandeniu ir maisto medžiagomis, reikalingomis jiems augti ir vystytis.
Dirvožemius galima klasifikuoti pagal įvairius požymius: fizines savybes, cheminę sudėtį, kilmę ir kt. Plačiausiai pripažintos genetinės dirvožemių klasifikacijos. Jos pagrįstos dirvodaros procesais, vykusiais praeityje ir palikusiais žymių morfologinėje dievožemių sandaroje ir dirvožemių sudėtyje. Pirmoji genetinė dirvožemių klasifikacija buvo sudaryta V. Dokučiajevo. Jos pagrindiniai bruožai išliko ir šiuolaikinėse dirvožemių klasifikacijose, kuriose labiau išryškinamos gamybinės dirvožemių savybės.
Pagrindiniai dirvožemių klasifikacijos vienetas yra dirvožemio tipas. Jis apima didelę grupę dirvožemių, kurie susidarė vienodomis gamtinėmis sąlygomis, vykstant panašiems dirvodaros procesams. Vieno tipo dirvožemių yra panaši profilio sandara ir panašus natūralus derlingumas.
Dirvožemio tipas dalijamas į potipius, rūšis, atmainas.
Dirvožemio potipis apima mažesnę grupę vieno tipo dirvožemių, kurie skiriasi tarpusavyje pagal dirvodaros proceso formą. Pavyzdžiui, jaurinio tipo dirvožemiai dalijami į du potipius: a) jauriniai šilaininiai, b) velėniniai jauriniai. Jauriniai šilaininiai dirvožemiai susidarė, vyraujant jaurėjimo procesui, o velėniniai jauriniai – jaurėjimo ir velėnėjimo procesui.
Dirvožemio rūšis apima grupę vieno potipio dirvožemių, kurie skiriasi dirvodaros proceso intensyvumo laipsniu. Pavyzdžiui, velėniniai jauriniai dirvožemiai pagal nujaurėjimo laipsnį skirstomi į silpnai, vidutiniškai ir labai nujaurėjusius.
Dirvožemio atmaina nustatoma pagal mechaninę sudėtį. Pavyzdžiui, velėniniai jauriniai silpnai nujaurėję priemolio dirvožemiai.
Kartais dar nurodoma dirvožemių kategorija, kuri nustatoma pagal gimtųjų uolienų kilmę. Pavyzdžiui, velėniniai glėjiniai moreninio priemolio dirvožemiai, velėniniai glėjiniai limnoglacialinio priemolio dirvožemiai. Pirmieji susidarė ant moreninių, antrieji – ant limnoglacialinių gimtųjų uolienų ir savo savybėmis tarpusavyje skiriasi.
Dirvožemio susidarymas
Dirvožemis susidaro iš dirvodarinių uolienų, kurios susiformavo veikiant vandeniui, ledynams ir vėjui. Svarbiausi dirvožemio susidarymo veiksniai yra dirvodarinė uoliena, klimatas, augalija ir gyvūnija, reljefas, dirvožemio amžius (laikas) ir gamybinė žmogaus veikla.
Dirvodarinė uoliena yra pagrindinė medžiaga, kuri sudaro 95 – 97 procentų dirvožemio masės. Mūsų respublikos dirvožemių uolienas (išskyrus durpes) sudaro prieš keliasdešimt tūkstančių metų ledynų atneštos ir suklotos sąnašos – smėliai, priesmėliai, priemoliai ir moliai. Iš smėlio gimtųjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!