Lietuvos vandenys ir jų klasifikacija

BATAKIAI, 2006
Įvadas
Lietuva - nedidelė Vidurio Europos šalis, jos sostinė - Vilnius. 25 km į šiaurę nuo Vilniaus yra geografinis Europos centras. Lietuvai priklauso 90 km Baltijos pajūrio. Šalies plotas 65,3 tūkst. km2.
Lietuvoje yra apie 6000 gamtinės kilmės ežerų. Apie 3000 ežerų – didesni kaip 0,5 ha ir yra maždaug tiek pat mažesnių kaip 0,5 ha ežerų. Visi ežerai drauge užima apie 914 km2. Šalies vidutinis ežeringumas – 1,4 %. Ežeringiausios yra Baltijos aukštumos, kurios tęsiasi nuo Vištyčio iki Drūkšių ežero.
Didžiausias ežeras - Drūkšių (44,8 km2), kurio apie 10 km2 priklauso Baltarusijai. Didžiausia upė - Nemunas (475 km). Didžiausias Nemuno intakas Neris Lietuvos teritorija teka 234 km. Nedidelė Lietuva pasižymi gamtos įvairove. Vakarų kraštas su Neringos kopomis, pajūrio pušynais labai ryškiai skiriasi nuo šiaurės rytų kalvoto ežeryno, šiaurės lygumos - nuo pietų miškingų smėlynų.
Šiame darbe aprašiau ežerų klasifikaciją, Lietuvos ežerus ir Tauragės rajono vandenis.
1. Ežerų klasifikacija
1.1 Klasifikacija pagal duburio kilmę
Pagal ežerų dubens kilmę ežerai skirstomi į:
• Ledyninius;
• Tektoninius;
• Upinius;
• Jūrinius;
• Karstinius;
• Vulkaninius;
• Meteoritinių kraterių;
• Dirbtinius (tvenkinius);
Ledyniniai ežerai – Dauguma Žemės ežerų - jauni ežerai, susidarę po paskutinio apledėjimo. Jie neabejotinai yra ledyninės kilmės. Pagal detalesnę ledyninių ežerų klasifikaciją šie ežerai skirstomi į: ledo luistų guolio; rininius; evorsinius; galinių morenų; kalvoto moreninio reljefo; limnoglacialinius;
Tektoniniai ežerai susidarę anksčiau už ledyninius. Tai paprastai gilūs, dažnai sūrūs ežerai. Jiems būdinga linijinė orientacija. Tai susiję su linijine tektoninių lūžių prigimtimi. Geras tokio ežero pavyzdys galėtų būti Baikalas.
Upiniai ežerai – tai palyginti nedideli ežerai, susidarantys upių slėniuose. Vykstant šoninei upės erozijai, upė formuoja įvairias meandras, kurios laikui bėgant atsiskiria ir tampa senvagėmis, o dar vėliau ir ežerais. Šiems ežerams būdinga pasagos forma.
Jūriniai ežerai paprastai gana dideli. Jų vanduo sūrus. Susidaro dažniausiai dėl tektoninių žemės judesių, atskiriant dalį jūros sausuma. Didžiausi tokio tipo ežerai - Kaspijos jūra, Aralo jūra- kažkada egzistavusio vandenyno Tetis (vandenynas) liekanos. Palaipsniui, esant sausam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!