Lietuvos filosofai

ĮVADAS................................................................................................................................................2 pusl.
TAUTINIO SĄJŪDŽIO FILOSOFIJA „Vydūnas“..............................................................................3 pusl.
MODERNIOJI FILOSOFIJA „Stasys Šalkauskis“..................................................................6 pusl.
„Antanas Maceina“.....................................................................................................................8 pusl.
IŠVADA..............................................................................................................................................10 pusl.
Literatūros sąrašas ..............................................................................................................11 pusl.
XIX amžiuje svetimšalių pavergtuose šalyse (Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, jau nekalbant apie Lenkiją) prasidėjo nacionalinis Atgimimas (vienos tautos sąmonėjimas stimuliavo kitą). Tada suvokta, jog kiekviena tauta turi teisę į suverenitetą. Laisvės troškimo nenumalšino ir represijos, vykusios pralaimėjus 1863 metų sukilimui.
Tautinės sąmonės ugdymas susijęs su savo kalba, savo literatūra. Kraštui trūko išsilavinusių žmonių. Dauguma tautinio sąjūdžio ideologų buvo studentai ar asmenys, neturintys specialaus humanitarinio išsilavinimo. Išimtis buvo bene Valančius ir Vydūnas.
Tautinis sąjūdis apogėjų pasiekė XIX amžiaus pabaigoje ir baigėsi XX amžiaus pradžioje, atkūrus Lietuvos valstybingumą. Tik savo valstybėje atsirado galimybė puoselėti tautinę kultūrą, kurti filosofinę raštiją gimtąja kalba. Tada ir vėl Lietuvoje atsirado sąlygos profesionaliajai filosofijai. Šį kartą filosofai pradėjo rašyti lietuviškai.
Tautinį sąjūdį skatino švietėjai, visų pirma Simonas Daukantas. Jį veikė ir romantizmas. Adomas Mickevičius, Juliuszas Stowackis, Ignas Kraševskis prieš didingą lietuvių tautos praeitį. Ne vienam kuteno paširdžius: jeigu mūsų protėviai buvo didingi, negi mes turime būti vargetos, nejaugi turime daryti gėdą protėviams? Šia dar įpylė alyvos Teodoras Narbutas savo daugiatome Lietuvos istorija. Taigi matome vientisą sąmonėjimo grandinę.
TAUTINIO SĄJŪDŽIO FILOSOFIJA
Vydūnas
Vydūnas (Vilhelmas Storosta) gimė pastoriaus šeimoje 1868 metų kovo 22 dieną dabartinio Šilutės rajono Jonaičių kaime. Tada šis kraštas priklausė Prūsijai.
Mažasis Vilhelmas nuo pat vaikystės troško būti naudingas savo kraštui. Tokių minčių skatinamas jaunuolis pasirinko mokytojo profesiją.
1883 metais jis įstojo į Pilkalnio parengiamąją mokyklą, o 1885 metais- į Ragainės mokytojų seminariją, kurią baigęs 1888 metais paskiriamas į Kintus (Šilutės raj.). Jo darbo pradžia sutapo su Aušros pasirodymu. Savarankiškai pasirengęs, 1893 metais Karaliaučiuje išlaikė vidurinės mokyklos mokytojo, o 1896 metais- mokyklos su dviem užsienio kalbomis rektoriaus egzaminus. 1892-1912 metais Storosta dirbo Tilžės berniuku gimnazijoje mokytoju.
1895 metais Tilžėje įkūrė Lietuvių giedotojų draugiją ir jai vadovavo iki 1935 metų, kol ją uždraudė hitlerininkai, harmonizavo lietuvių liaudies dainas, leido ir redagavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!