Lietuvos gyventojų išsimokslinimas ir raštingumas bei jo kaita

Geografijos spec.
Vilnius, 2006
ĮVADAS
Išsilavinimas ar raštingumas tai mokėjimas skaityti ir rašyti, o mokslas yra prigimtinė žmogaus teisė. Kiekvienas žmogus turi teisę į išsilavinimą, o jį dažniausiai suteikia švietimo įstaigos sudarančios švietimo sistemą. Todėl nagrinėdama Lietuvos gyventojų išsilavinimo kaitą, pradžioje atsižvelgsiu švietimo sampratą, sistemą ir jo kaitą, kaip pagrindą, sudarantį sąlygas įgyti išsilavinimui.
Pagrindinis darbo objektas yra Lietuvos gyventojai, o pagrindinis tikslas – išnagrinėti išsilavinimo kaitą. Kadangi Lietuvos socialinė, ekonominė ir juo labiau politinė situacija, per paskutiniuosius amžius be galo keitėsi, todėl ir žmonių išsilavinimas kito. Šiame darbe apžvelgsiu išsilavinimo kitimą nuo formalaus švietimo susiformavimo XV pradžioje iki paskutiniųjų 2005 metų, plačiau panagrinėdama pastarojo dešimtmečio išsilavinimo duomenis. Pastarojo dešimtmečio išsilavinimo kaitą apžvelgsiu atskiruose Lietuvos rajonuose ir administraciniuose centruose. Taip pat Lietuvos išsilavinimo duomenis, kaip Europos Sąjungos narės ir kaip siekiančios jos standartų, palyginsiu su Europos Sąjungos šalių duomenimis
Išsilavinimo kaita yra priklausoma nuo skirtingų, tarpusavyje besikoreliuojančių veiksnių, todėl juos atskirai pabandysiu išskirti darbo pabaigoje.
Darbe pagrindinai nagrinėjami Statistikos Departamento prie LRV ir Eurostato duomenų bazės duomenys. Naudota ne tik išsilavinimo statistika, bet ir demografiniai, užimtumo, ekonominiai duomenys, padedantys nagrinėti išsilavinimo kaitą visapusiškai.
1. ŠVIETIMO SAMPRATA, SISTEMA IR VALDYMAS
„Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis – prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas – asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas. Jis grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų. Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Todėl jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis.“ Taip skelbia švietimo įstatymo bendrosios nuostatos paskutinį kartą taisytos 2003 birželį, o pirmąkart išleistos 1991 metais, po to, kai visa švietimo įstatyminė bazė perėjo Seimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!