Lietuvos importo ir eksporto prekyba

Tarptautinis veiklos pasidalijimas ir specializacija, ekonominė valstybių integracija formuoja tarptautinę prekybą.
Dėl savo geros geografinės padėties, Lietuva ilgus šimtmečius buvo tarptautinės prekybos kryžkelėje. O tapus Lietuvai nepriklausoma valstybe, įvyko gana ryškūs pokyčiai tarptautinėje prekyboje. Čia pradėjo veikti rinkos dėsniai, pradėta kurti užsienio prekybos plėtros programą. Taip pat iškilo nauji ekonomikos mokslo plėtotės ir ekonomistų rengimo uždaviniai. Nuo kurių ir priklausys mūsų ateities ekonomikos mokslas, kuriami nauji ekonominiai gamybiniai santykiai, įgyvendinama laisvosios rinkos ekonomika.
DARBO TIKSLAS: išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos importo ir eksporto prekybą, remiantis literatūra ir statistiniais duomenimis.
1. Remiantis literatūra ir praktiniais literatūros šaltiniais, įvertinti Lietuvos prekybos raidą nuo paskutinio šimtmečio iki dabar ( kaip kito Lietuvos importas ir eksportas ).
2. Remiantis literatūros šaltiniais, išnagrinėti marketingo svarbą šalies ekonomikai.
3. Išanalizuoti ir pateikti statistinius duomenis apie svarbiausius Lietuvos importo – eksporto partnerius.
4. Įvertinti Lietuvos ekonomiką bei pateikti išvadas.
1. LIETUVOS PREKYBOS VYSTYMOSI RAIDA.
Prekyba yra ta ūkio šaka, kuri, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, plėtojosi sparčiausiais tempais ir šiuo metu šalies ekonomikoje užima labai svarbią vietą. 2001 metais Lietuvoje buvo 21 630 prekybos įmonių ir jos sudarė 31,6 proc. viso šalies įmonių skaičiaus. Taip pat prekyboje dirbo 233,9 tūkst., arba 15,4 proc. visų dirbančiųjų.
Lietuvos ūkio socialinė ir ekonominė raida turi istorinę praeitį ir ji formavosi ilgus šimtmečius. Todėl čia derėtų paanalizuoti paskutiniojo šimtmečio šalies ekonomikos raidą, kuri buvo gana sudėtinga ir permaininga.
1.1. Lietuvos ūkis XIX- XX amžių sandūroje.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Lietuva buvo tipiška agrarinė šalis, kurios maždaug trys ketvirtadaliai visų gyventojų vertėsi žemės ūkiu. Bet jau tuomet pradėjo kurtis pramonė, daugėjo miesto gyventojų ir jau XX a. 1 – ajame dešimtmetyje miestų gyventojų buvo 14,3 proc..
Pagrindinės pramonės šakos, naudojusios vietinę žaliavą, buvo maisto ir lengvoji. Tačiau pramonės lygiu Lietuva buvo atsilikusi nuo Latvijos ir Estijos, kuriose buvo toliau pažengusi mašinų, lengvoji pramonė, celiuliozės gamyba ir kt. O pagrindinė Lietuvos pramonės gaminių rinka iki Pirmojo pasaulinio karo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!