Lietuvos užsienio prekybos eksporto ir importo sudėtis pagal šalis, produktų grupes

ĮVADAS Vidaus ir užsieno prekyba apima šalių tarpusaviu mainus prekėmis bei paslaugomis. Plečiantis rinkos ekonomikai bei augant gyventojų poreikiams, užsienio ir tarptautinė prekyba tampa ypač svarbiu veiksniu, lemiančiu šalies ekonominę gerovę. Šią temą pasirinkome dėl to, kad įdomu apžvelgti Lietuvos importo ir eksporto situaciją, įvertinti pagrindinius užsienio prekybos partnerius, bei aptarti importo ir eksporto perspektyvas. Ši tema aktuali tuo, kad įdomu parodyti importo ir eksporto tendencijas Lietuvoje. Remiantis Statistikos Departamento duomenimis. Darbo uždaviniai: 1. Susipažindinti su vidaus ir tarptautinės prekybos samprata. 2. Pateikti importo ir eksporto palyginamuosius rodiklius. 3. Nustatyti tarp importo ir visos tarptautinės prekybos ryšio glaudumą. 4. Išanalizuoti Lietuvos importą ir eksportą. 5. Apžvelgti pagrindinius prekybos partnerius. 6. Palyginti 2006 – 2008 m. importo prognozę su esama padėtimi. Tarptautinės prekybos aspektai Plėtojantis ekonomikai ir ekonominiams santykiams tarp valstybių atsirado ir tarptautinė arba užsienio prekyba. Didelę įtaką čia turėjo tarptautinis darbo pasidalijimas gamybos specializacijoje, politinės, ekonominės ir kitos prielaidos. Tarptautinė prekyba – tai prekių ir paslaugų mainų, vykstančių tarp atskirų valstybių, visuma. Pagrindinė tarptautinės prekybos sfera yra pasaulinė rinka, kurioje prekės yra realizuojamos pasaulinės rinkos kaina. Ją lemia gamybos kaštai, prekių pasiūla ir paklausa bei kitos aplinkybės pasauliniame ūkyje. Tarptautinė prekyba yra būtina rinkos ekonomikos sąlygomis, nes tarpvalstybinis ekonominis bendradarbiavimas įgalina toliau kelti gamybos technologijų lygį įmonėse. Vidaus prekyba – tai prekių ir paslaugų mainų, vykstančių šalies viduje visuma. Pagrindinė vidaus prekybos sfera yra vidaus rinka, kurioje prekės realizuojamos pagal vidaus rinkoje nustatytas taisykles. Vidaus ir tarptautinės prekybos reikšmė atsiskleidžia per mainus, vykstančius tarp šalių. Šiuo metu nei viena valstybė negali pasigaminti visų priemonių, reikalingų gyventojų poreikiams tenkinti ir specializuojasi tik efektyviose šakose, todėl prekyba tarp valstybių suteikia abipusę naudą bei užtikrina pelną. Svarbus vidaus ir tarptautinės prekybos veiksnys – prekės konkurencingumas, pasireiškiantis per darbo našumą, gamybos kaštus, prekės kokybę, kainą, ekologinius veiksnius. Šalis, turinti didesnį konkurencingumą keliančių veiksnių rinkinį ir aukštesnius tų veiksnių kiekybinius parametrus, sėkmingiau įsitvirtina rinkose. Importas – tai prekės ir paslaugos pagamintos užsienyje ir nupirktos kitoje šalyje. Im­por­tui priskiriami šie pre­kių srau­tai: pre­kių im­por­tas vi­daus var­to­ji­mui, lai­ki­na­sis pre­kių įve­ži­mas per­dirb­ti, per­dirb­tų pre­kių ir iš jų pa­ga­min­tų pro­duk­tų (grą­ži­ni­mas) vi­daus var­to­ji­mui ir pre­kių im­por­tas į mui­ti­nės san­dė­lius. Im­por­tuo­ja­mos pre­kės pa­gal vals­ty­bes, iš ku­rių jos im­por­tuo­tos, skirs­to­mos pa­gal vals­ty­bę, ku­rio­je jos iš­gau­tos ar­ba pa­ga­min­tos, t.y. pa­gal pre­kės kil­mės ša­lį. Eks­por­tuo­tos pre­kės pa­gal vals­ty­bes pa­skirstytos pa­gal ša­lies ga­vė­jos ko­dą. Im­por­tuo­tos pre­kės klasifikuoja­mos, re­mian­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kom­bi­nuo­tą­ja mui­tų ta­ri­fų ir už­sie­nio pre­ky­bos sta­tis­ti­kos no­menk­latūra, su­da­ry­ta Europos ekonominės bendrijos (EEB) Kom­bi­nuo­to­sios pre­kių no­menk­latūros pa­grin­du (KPN). Eksportas – tai prekės ir paslaugos pagamintos šalyje ir parduotos užsienyje. Importo prognozės 2006 – 2008 metams. Prognozavimui pasirinkti keturi periodai nuo 2001 iki 2004 metų I ketvirčiai. Žinant importo prognozes praeityje galėsime patikrint kiek jos buvo teisingos. Siekiant atlikti prognozę užrašoma tiesinės regresijos lygtis: Regresijos lygtis bus: Y= 9924,7 + 399,8 t Šioje lygtyje vietoj t įstačius tam tikrų metų eilės nr. bus atlikta importo prognozė 2006, 2007 ir 2008 metams. Vietoj t įstatę 6,7 ir 8 gausime prognozę 2006, 2007, 2008 m. Y= 9924,7 + 399,8 * 6 = 9924,73 mln. Lt Y= 9924,7 + 399,8 * 7 = 12723,30 mln. Lt Y= 9924,7 + 399,8 * 8 = 13123,10 mln. Lt Prognozė parodė, kad importas per 2006, 2007, 2008m. laikotarpį turėtų padidėti ir per 3 metus padidėjimas sudarytų 1,32 karto arba 3198,37 importo. Taip pat atlikta prognozė su Excel programos pagalba sudarytas grafikas, kuris pateikiamas 5 paveiksle. Atlikus prognozę būtina patikrinti jos patikimumą, tam apskaičiuojama standartinė regresijos ir standartinė prognozės paklaida. Taip pat nustatomos prognozavimo ribos. = 13290,46 Standartinės prognozės paklaidos yra: Sy06 = 4851,02 mln. Lt Sy07 = 5382,64 mln. Lt Sy08 = 5648,45 mln. Lt Duomenis gautus pagal standartinę regresijos paklaidą ir standartinę prognozės paklaidą surašysime į 6 lentelę bei atliksime šių duomenų analizę. Kadangi R2 = 0,5166 tai taikysime formulę skirtą skaičiuoti iki 68%. Prognozuojami metai Sr Sy Prognozavimo ribos 68 % Prognozuota Apatinė riba Viršutinė riba 2006 I 13290,46 4851,02 5073,71 14775,75 9924,73 2007 I 5382,64 7340,66 18105,94 12723,30 2008 I 5648,45 7474,65 18771,55 13123,10 Atlikus importo prognozavimą, apskaičiavus standartinę regresijos ir standartinę prognozės paklaidas bei numačius prognozavimo ribas galima teigti, jog importas 2006 -2008 metų laikotarpiu turėtų didėti ir per 3 metus padidėjimas sudarytų 1,32 karto arba 3198,37 mln. Lt importo. Lygiai taip pat didėjo ir standartinė prognozės paklaida. Apskaičiavus prognozavimo ribas 68 % tikslumu parodė, kad gautas prognozuojamas importas gali smarkiai varijuoti, pvz. 2007 I ketvirtį metais importas galėtų būti nuo 7340,66 mln. Lt iki 18105,94 mln. Lt. Atmetus galimus neprognozuojamus veiksnius galima teigti, kad per 2006 – 2008 metus importas turėtų padidėti ir 2008 metais pirmą ketvirtį turėtų siekti 18771,55 mln.Lt. LIETUVOS IMPORTO IR EKSPORTO RODIKLIAI Pirmiausia pateiksiu Lietuvos importo ir eksporto palyginamąja lentelę (1 lentelė), kurioje pateikti duomenys iš statistikos departamento tinklalapio apie 2000 – 2004 metų importo ir eksporto apimtys. Lietuvos importo ir eksporto apimtys 2000 – 2008 metais. Importas mln. Lt iš viso 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 21826 25413,2 28562,2 30268,7 34383,6 35959,9 44395,5 51252,9 46913,3 Eksportas mln.Lt iš viso 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 15237,5 18332 20290,7 22145,1 25819,2 27306 32406,9 35993,7 35863,4 Iš 1 pateiktos lentelės matome, kaip keitėsi importas ir eksportas per 2000 – 2008 metus. Palyginus importą ir eksportą matyti, kad importas yra žymiai didesnis nei Lietuvos eksportas. Tai reiškia, kad įvežamų prekių daugiau, nei prekių ir paslaugų kurios pagamintos šalyje ir parduotos užsienyje. Taip pat vaizdumui pateiksiu ir 1 paveikslą, kuriame aiškiai pavaizduota importo ir eksporto kitimas per 2000 – 2008m. Toliau analizuosime tarptautinės prekybos apimties priklausomybę nuo importo. Lietuvos importo ir eksporto apimtys 2000 – 2008 metais. Palyginę gautus duomenis matome kiek pasiskirstė importas mln.Lt nuo 2000 iki 2008 metų. Eksportas ir importas netolygiai didėja iki 2007 metų imtinai. O 2008-ais prasidėjus ekonominė krizė sumažino eksporto ir importo apimtis. Toliau apskaičiuosime ir palyginsime importo ir eksporto vidutinius rodiklius per 2000 – 2008 metus. Skaičiuosime pagal paprasto aritmetinio vidurkio formulę. Importo vidutinis rodiklis per 2000 – 2008 metus: (mln.Lt) Eksporto vidutinis rodiklis per 2000 – 2008 metus: (mln.Lt) Absoliutinių pokyčių (didėjimo/mažėjimo) vidurkis: Importas Kasmet vidutiniškai importas prekių padidėjo 2577.99 mlr.Lt Eksportas mlr.Lt Kasmet vidutiniškai eksportas prekių padidėjo 1990.97 mlr.Lt Tarpusavio ryšio priklausomybės tyrimas (koreliacija). Paskaičiuosime, kokią įtaką turi tarptautinės prekybos skaičiaus pasikeitimas importo pokyčiams. Skaičiavimo duomenis pateiksime lentelėje. Tarptautinė prekyba mlrd. Lt Eksportas mlrd. Lt x2 Xy Y=7,67+1x 3,71 2,18 13,76 8,09 11,38 4,37 2,54 19,10 11,10 12,04 4,89 2,96 23,91 14,47 12,56 5,24 3,03 27,46 15,88 12,91 6,02 3,44 36,24 20,71 13,69 24,23 14,15 120,47 70,25 ------- Norit nustatyti kaip keičiantis tarptautinės prekybos skaičiui keisis importas, užrašoma regresijos lygtis. Regresijos lygtis yra: Y= 7,67 + 1x . Kadangi a1 gautas su + abu kintamieji didėja. Padidėjus importui padidėja ir tarptautinė prekyba. Koreliacijos koeficientas R=0.995 Kadangi R gautas nuo 0,85 iki 1 galime teigti, kad tarptautinė prekyba labai priklauso nuo importo. Glaudus ryšys. SVARBIAUSI IMPORTO IR EKSPORTO PARTNERIAI Svarbiausi importo partneriai yra Rusija, Vokietija, Lenkija ir Italija. Svarbiausi importo partneriai pateikti 5 lentelėje. Eksportas ir importas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikatorių (BEC) Procentais  Makroekonomikos kategorijų klasifikacija 2008 m. sausis–rugsėjis eksportas importas Iš viso 100 100 Investicinės prekės 10,7 13,8 Tarpinio vartojimo prekės 54,4 62,0 Vartojimo prekės 22,5 18,2 Benzinas 9,0 0,0 Lengvieji  automobiliai 3,2 5,7 Kiti 0,2 0,4 Importo į Lietuvą iš ES šalių prekinė struktūra nulėmė šalies persiorientavimas į labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių lygį, daugiausiai importuotos naujausios technologinės sistemos bei įrengimai (kompiuteriai, gamybos technika ir pan.), pigi darbo jėga Lietuvoje skatino užsienio prekybininkus importuoti žaliavas jų perdirbimui. Šalies eksportas per keturis šių metų mėnesius, palyginti su 2003-iųjų sausiu-balandžiu, išaugo 14,3 proc., o importas - 16,7 procento. Eksporto ir importo struktūra pagal KN skyrius Kombinuotoji  nomenklatūra 2008 m.  sausis–rugsėjis eksportas importas mln. Lt % mln. Lt % Iš viso 43036,1 100,0 56296,0 100,0 Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai 1786,5 4,2 1352,8 2,4 Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 2129,7 4,9 2080,0 3,7 Mineraliniai produktai 11415,3 26,5 17159,7 30,5 Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 4284,2 10,0 5127,0 9,1 Plastikai ir jų dirbiniai; kaučiukas ir jo dirbiniai 2595,1 6,0 2398,3 4,3 Žalios (neišdirbtos) odos, išdirbta oda, kailiai ir jų dirbiniai; pakinktai ir balnai; kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas) 138,6 0,3 205,9 0,4 Medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos); popierius ir kartonas bei jų dirbiniai 554,8 1,3 932,7 1,7 Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 2324,8 5,4 2201,8 3,9 Avalynė, galvos apdangalai, skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, lazdos-sėdynės, vytiniai, botagai ir jų dalys; paruoštos naudoti plunksnos ir jų dirbiniai; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų 76,9 0,2 367,9 0,7 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų; keramikos dirbiniai; stiklas ir stiklo dirbiniai 419,9 1,0 825,8 1,5 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys ir reikmenys 4456,6 10,4 7927,4 14,1 Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai 3571,6 8,3 7025,0 12,5 Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; laikrodžiai; muzikos instrumentai; jų dalys ir reikmenys 902,5 2,1 673,9 1,2 Ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys 19,4 0,0 18,9 0,0 Įvairūs pramonės dirbiniai 2199,7 5,1 872,1 1,5 Iš tekstilės medžiagų ir dirbinių daugiausia eksportuojančių Lietuvos įmonių galima būtų paminėti tokias įmones: UAB „Lelija“, BĮ UAB „Kateks“, AB „Dobilas“, AB „Vilkma“, AB „Drobė“, AB „Šatrija“, AB „Liteksas ir Calw“, AB „Linas“, AB „Alytaus tekstilė“, AB „Utenos trikotažas“, AB „Vernitas“ ir kt. Mineralinius produktus eksportuojančios įmonės: BĮ UAB „Pemco kuras“, AB „Akmenės cementas“ ir kt. Eksporto struktūra pagal prekių grupes Iš diagramos matyti, tarpinio vartojimo prekės labiausiai eksportuojamos , mažiau eksportuojamos Vartojimo prekės, dar mažiau investicinės prekės , bendzinas, (ypač 2007 metais kadangi bendzino kainos buvo smarkiai pakilusios) ir mažiausiai eksportuojami yra lengvieji automobiliai. Toliau bus aptariama eksporto dinamika į ES ir NVS šalis. Eksporto į Europos Sąjungos šalis struktūra pagal prekių grupes mln , Lt Iš diagramos . matome, kad daugiausia eksportuojame chemikalus , antroje vietoje maisto produktai ir gerimai ir trečioje vietoje tekstilės gaminiai o visa kita labai mažai. Eksportas į Europos Sąjungos (ES) šalis palyginamuoju laikotarpiu išaugo 15,8 proc., iki 3,236 mlrd. litų (41,7 proc. viso eksporto), o į devynias naująsias ES nares - 8,4 proc., iki 1,394 mlrd. litų (18 proc.). Eksportas į NVS šalis išaugo 10,8 proc., iki 1,279 mlrd. litų (16,5 proc.). Lietuvos eksportas į Šveicariją per keturis mėnesius padidėjo 31 proc., iki 1,115 mlrd. litų (14,4 proc.). Naftos produktus per Šveicarijoje registruotą bendrovę “Eolian Trading” į Vakarus eksportuoja Rusijos naftos koncerno “Jukos” valdoma “Mažeikių nafta”. LIETUVOS EKSPORTO ANALIZĖ 2008 metais Lietuvoje buvo 7689 savo prekes eksportuojančios įmonės. Lietuviškos kilmės prekes eksportavo 1119 įmonių. Toks eksportas sudarė 22145mln. Lt. Jis buvo orientuotas į Rytų ir Vakarų rinkas. Į ES valstybes lietuviškų prekių buvo eksportuota – 51,1 proc., o NVS – 21,1 proc. Taigi sekančiame 6 paveiksle pateiksiu svarbiausius Lietuvos eksporto partnerius. Iš diagramos matyti, kad pagrindinėmis lietuviškų prekių eksporto valstybėmis yra Jungtinė Karalystė 11,51 proc., Rusija 15,37 proc., Vokietija 7,24 proc. ir Latvija 11,51 proc. Negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2008 m. sausio–rugsėjo mėn. eksportuota 43,0 mlrd. litų - praneša Statistikos departamentas.Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 13,3 mlrd. litų ir buvo 1,0 procento mažesnis nei 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu. 2008 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2007 m. sausio–rugsėjo mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 33,8 ir 23,6 procento; be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 16,2, importas – 4,8 procento. Eksporto augimui įtakos turėjo apdorotų naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų (2,4 karto), trąšų (97,9 proc.), javų (2,6 karto) eksportas. Dar smulkiau pagal pasirinktus metus išanalizuosime eksporto partnerius pagal apyvartas ir pateiksime lentelėje Lietuvos eksporto partneriai pagal apyvartas   mln.Lt % Iš viso 43036.1 100 Europos Sąjunga 26276.5 61.06 Danija 2168.3 5.04 Estija 2448.5 5.69 Italija 677.9 1.58 Latvija 4954.9 11.51 Lenkija 2489.1 5.78 Nyderlandai 1385.9 3.22 Prancūzija 2226.2 5.17 Švedija 1462.3 3.40 Vokietija 3114.5 7.24 NVS 10564 24.55 Baltarusija 1755.6 4.08 Ukraina 1457.1 3.39 ELPA 1371 3.19 Šveicarija 425.4 0.99 Jungtinės Valstijos 1410.4 3.28 Iš . matome, kad padidėjo tekstilės gaminių, mašinų ir mechaninių įrengimų bei kitų prekių eksportas į Europos Sąjungos šalis. Eksporto į NVS bloko šalys-(Rusiją, Baltarusiją, Uzbekiją, Ukrainą, Azerbaidžaną, Armėniją, Kirgiziją, Moldovą, Tadžikistaną, Turkmėniją, Gruziją bei Kazachiją Grynasis eksportas į NVS šalis sudarė 262,4 mln. Lt (29,8 proc.) . Iš NVS šalių daugiausiai lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota į Baltarusiją (už 103 mln. Lt), Rusiją (už 91,4 mln. Lt.), Uzbekistaną (už 25,4 mln. Lt.), Moldovą (už 10,6 mln. Lt.). Šios šalys daugiausiai pirko javus, cukrų, pieną, pašarus gyvūnams. Jei eksporto plėtra gerokai sulėtėtų, Lietuvos ekonomikai nepavyktų išvengti vadinamojo kieto nusileidimo. Tačiau paskelbti praėjusių metų užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai – nepaisant brangstančios energijos ir sparčiai kylančio darbo užmokesčio, dauguma mūsų šalies įmonių kol kas sėkmingai konkuruoja užsienio rinkose. Tiesa, bendras eksporto plėtros rodiklis nėra labai įspūdingas – 2007 m. prekių išvežta už 43,2 mlrd. Lt, arba maždaug 11 proc. daugiau nei užpernai. Šį rezultatą gerokai pablogino vienkartinis įvykis – nutrauktas žaliavos tiekimas "Mažeikių naftos" gamyklai naftotiekiu "Družba". Skaičiuojant be naftos produktų, Lietuva pagal eksporto dinamiką būtų tarp ES lyderių – metinis jo prieaugis viršijo ketvirtadalį. Viena šio spurto priežasčių yra ta, kad mūsų verslininkai moka dirbti Rusijos ir kitų NVS šalių rinkose, kurių plėtra pastaraisiais metais išties sparti. Nors Lietuvai įstojus į ES nebeliko jokių kliūčių išvežti gaminius į Vakarų ir Vidurio Europos regioną, tačiau pastaraisiais metais eksportas į NVS šalis augo kur kas greičiau. Talpiausia rinka prekėms iš Lietuvos vėl tapo Rusija, gerokai aplenkusi Latviją ir Vokietiją, eksportas į šią šalį per pastaruosius trejus metus padidėjo 2,7 karto, tuo tarpu ES rodiklis pakilo tik apie 60 proc. Nors Europos Sąjungai vis dar tenka beveik du trečdaliai Lietuvos eksporto, jo bendros apimties didėjimas vis labiau priklauso nuo pardavimo Rytų rinkose. Tai, kad naftos ir dujų kainos pasaulyje pakilo į neregėtas aukštumas, teigiamai paveikė ir Lietuvos verslą – išaugusi Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Baltarusijos gyventojų perkamoji galia atvėrė mūsų bendrovėms naujas galimybes. Šiose šalyse Lietuvos įmonės yra kur kas pranašesnės už konkurentus iš Vakarų – dėl palankios geografinės padėties, kalbos mokėjimo ir verslo specifikos žinojimo. Taigi Rusija ir kitos NVS valstybės mūsų šaliai svarbios ne tik kaip žaliavų tiekėjos, bet ir kaip prekių importuotojos. Šiuo požiūriu tarpusavio geri ekonominiai ryšiai svarbesni Lietuvai nei Rusijai, ir ne tik dėl skirtingo valstybių dydžio. Rusijos eksportuojamoms žaliavoms pirkėjų pakanka, tuo tarpu Lietuvos įmonių gaminiai susiduria su aršia konkurencija, todėl reikia stengtis kuo geriau išnaudoti atsivėrusias palankias realizacijos Rytuose galimybes. Tam turėtų padėti ir racionali šalies užsienio politika. Deja, susidaro įspūdis, tarsi tarp Lietuvos ir Rusijos iš tikrųjų vyksta šaltasis karas. Lietuvoje susikaupė daugybė vidaus problemų (aukštas emigracijos ir socialinės atskirties lygis, silpstantis viešasis sektorius ir t.t.), kurios, regis, kelia Lietuvai didesnę grėsmę nei išorinis spaudimas. Siekiant išlaikyti didelį ūkio plėtros tempą ir gauti ekonominį pagrindą minėtoms problemoms spręsti, reikėtų pragmatiškos užsienio politikos, apvalytos nuo nereikalingos retorikos. Visapusiškos analizės verta Suomijos ir Estijos santykių su Rusija patirtis – tiek teigiama, tiek neigiama. Beje, nors Estijos ūkis yra labiau integruotas į ES rinką nei Lietuvos, santykių su Rusija komplikacijos turėjo juntamą neigiamą poveikį jos ekonomikai. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje Talino uosto krovos ir krovinių pervežimo geležinkeliais apyvarta yra apie 40 proc. mažesnė nei prieš metus. Ilguoju laikotarpiu prekių eksporto perspektyvos nėra puikios – jo struktūroje vyrauja tradicinės veiklos produkcija (maisto prekės, tekstilės ir medienos dirbiniai, trąšos ir pan.). Su aukštesnėmis technologijomis susiję gaminiai sudaro tik menką prekių eksporto dalį, kurią padidinti ypač trukdo atitinkamų tiesioginių investicijų stygius. Šių investicijų pritraukimas turėtų tapti vienu valstybės politikos prioritetų. LIETUVOS IMPORTO ANALIZĖ Į Lietuvą taipogi importuojama daug įvairių produktų iš viso pasaulio. Importuojamos prekės į šalį yra dėl: • priežasties, jog nė viena šalis negali pasigaminti visų reikmenų ar paslaugų reikalingų įvairiems gyventojų poreikiams tenkinti. • specializacijos dėka, kai kurias prekes ar paslaugas pirkti iš kaimyninių valstybių gali atsieiti pigiau nei jas gaminti šalies viduje. • nevienodas įvairių gamybos veiksnių bei išteklių pasiskirstymas šalyse. Kiekviena pasaulio šalis dėl skirtingos geografinės padėties, klimato, istorijos ir tradicijų pasižymi skirtingais ištekliais ir gaminamų produktų struktūra bei kokybe. Dėl šių natūralių skirtumų vienos valstybės negali pasigaminti reikiamų prekių ar paslaugų. • Skonio skirtumo ir atsižvelgimo į jį, gaminant įvairias prekes bei teikiant paslaugas, skatina atskirų šalių įmones vykdyti tarptautinę prekybą. Tokiu būdu tarpusavyje prekiaujančios šalys gali patenkinti daugiau ir įvairesnių poreikių. Pasaulinis ūkis patiria naudą, kai vyksta mainai tarp atskirų valstybių. Tačiau užsienio prekybos teikiami privalumai gali pavirsti trūkumais, o tuomet patiriama ir žala. Neribojant importo jis gali išaugti ir viršyti eksportą, tuomet prekybos balansas tampa neigiamas. Tai veikia šalies balansą ir išryškėja importo pasekmės: • Didėjantis importas mažina valstybėje gaminamų prekių pirkimą; tai atsitinka dėl to, kad importuojamos prekės mažesnėmis kainomis nei Lietuvoje pagamintų prekių kainos užkariauja prekių rinką ir vartotojai renkasi pigesnį variantą. • Dėl importo iš šalies išplaukia daug pinigų; perkant prekes iš kitų valstybių, šalies pinigai atitenka kitai valstybei (Paul Wonnacott/Ronald Wonnacott, 1994). • Esant didesniam importui nei eksportui mažėja BVP; vykdant užsienio prekybą atviroji ekonomikos sistema susideda iš 4 sektorių. BVP apskaičiuojant išlaidų būdu: BVP = C + I + G + NX. čia: C – namų ūkio vartojimo išlaidos, I – investicijos, G – vyriausybės išlaidos, NX – grynasis eksportas. NX = X – Z, kur X – eksportas, Z – importas. Taigi importui (Z) viršijant eksportą (X), grynasis eksportas (NX) tampa neigiamas, tai jį reikia minusuoti iš BVP lygties, atitinkamai tai mažina BVP. • Didėjantis importas mažina šalies gamintojų prekių paklausą, gamintojai patiria nuostolius; • Didėjantis importas didina nedarbą šalyje, kadangi prekės įvežamos iš kitų užsienio valstybių, o ne gaminamos Lietuvoje, todėl nėra poreikio įkurti naujų gamybos įmonių ir įsteigti naujų darbo vietų(Paul Wonnacott/Ronald Wonnacott, 1994) . • Didėjantis importas suteikia didesnę galimybę vartotojui rinktis iš prekių ir paslaugų gausos. Dar smulkiau pagal pasirinktus metus išanalizuosime importo partnerius pagal apyvartas ir pateiksime lentelėje   mln.Lt % Iš viso 56296 100 Europos Sąjunga 31824.1 56.53 Danija 1207.5 2.14 Estija 1664.8 2.96 Italija 1857.5 3.30 Latvija 2889.5 5.13 Lenkija 5581.7 9.91 Nyderlandai 1835.9 3.26 Prancūzija 1555.2 2.76 Švedija 1654.4 2.94 Vokietija 6622.8 11.76 NVS 19713 35.02 Baltarusija 930.3 1.65 Ukraina 832.7 1.48 ELPA 585.4 1.04 Šveicarija 214.6 0.38 Jungtinės Valstijos 966.9 1.72 Importo augimą lėmė žalios naftos ir gamtinių dujų (2,5 karto), gamtinių kalcio fosfatų ir neapdorotos sieros (3,7 karto), geležinkelio lokomotyvų, vagonų ir jų dalių (5 kartus), trąšų (2,4 karto) importas.2008 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 5,1 ir 9,5 procento. Eliminavus sezono įtaką, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 0,6 ir 3,0 procento.2008 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2007 m. rugsėjo mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 40,8 ir 25,6 procento; be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 19,1, importas – 3,3 procento.2008 m. sausio–rugsėjo mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (26,5 proc.), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (10,4 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (10 proc.). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (30,5 proc.), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (14,1 proc.), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (12,5 proc.). 2008 metų importas į Lietuvą Kaip ir nekeista į Lietuvą daugiausiai importuojama tabako gaminiai. Tačiau 2007 metais tabako gaminių importas smarkiai sumažėjo dėl pakilusių tabako gaminių kainų. Taipo gi dar itakos turėjo ir uždraudimas rūkyti viešose vietose. Bet 2008 metais tabako gaminių importas padidėjo. Ekonominės prognozės Lietuvos ekonomika 2009 m. augs tiek, kiek ją sugebės išauginti produkciją eksportuojančios bendrovės. Tačiau krentant paklausai vidaus rinkoje, šalies ekonomikos plėtra artimiausius porą metų bus greičiausiai simboliška bei lydima nuosmukio kai kuriais ketvirčiais, o pakilimas Lietuvos ekonomikos cikle prognozuojamas ne anksčiau kaip 2011–2012 metais. Tokios prognozės pateikiamos naujausiame „Swedbank“ analitikų parengtame leidinyje „Baltic Outlook“. „Swedbank“ sumažino 2008 ir 2009 m. Lietuvos ekonomikos vystymosi prognozes. Manoma, kad šiemet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 4,5 proc. vietoj anksčiau prognozuotų 6 proc., o 2009 m. BVP augs vos 0,5 proc. (anksčiau prognozuotas 5,5 proc. augimas). Kitų metų pirmą–antrą ketvirtį reikia būti pasiruošus ir BVP smukimui. „Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos BVP augimą lėmė vidaus paklausos augimas. Tačiau kitais metais stebėsime priešingą vaizdą: vidaus paklausą skatinę veiksniai jau nebeveikia ir Lietuvos ūkio augimą palaikyti gali tik eksportuojantys sektoriai, bet dėl sudėtingos pasaulinės situacijos tai padaryti nebus paprasta“, – sako „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas. „Swedbank“ analitikai taip pat padidino nedarbo prognozes 2008 ir 2009 m. Šiemet nedarbas Lietuvoje turėtų siekti apie 5 proc., o kitąmet – 6,5 proc. „Tai reiškia, kad per metus atsiras apie 20 tūkst. naujų bedarbių. Bedarbystė ir perkamosios galios mažėjimas bus ekonominės krizės kaina visuomenei“, – sako T.Andrejauskas. Lėtėjanti ekonomika ir augantis nedarbas ateinančiais metais stabdys ir darbo užmokesčio augimą – „Swedbank“ analitikų skaičiavimu, realaus darbo užmokesčio augimas kitąmet, atsižvelgiant į infliacijos prognozes, tebus 1,4 proc „Visa tai ir netikrumas dėl ateities mažins vidaus vartojimą, kuris buvo pagrindinis mūsų ekonomikos variklis. Kitą vertus, šios tendencijos lems kiek mažesnius infliacijos šuolius ir natūraliai sumažins šalies einamosios sąskaitos deficitą bei jo finansavimo poreikį, kas yra labai svarbu dabartiniam pasaulio finansų rinkų kontekste“, – sako T.Andrejauskas. „Swedbank“ analitikų paskaičiavimu infliacija Lietuvoje šiemet sieks 11,4 proc., o kitąmet bus 8,7 proc. Pakankamai aukštą infliacijos lygį lems valstybės reguliuojamų kainų, pirmiausia, elektros, dujų, taip pat akcizų augimas. Kitų produktų kainos, net ir atsižvelgiant į augančius kaštus, kils nedaug arba visai nekils. Tai lems padidėjusi konkurencija vidaus rinkoje – prognozuoja „Swedbank“ specialistai. Pasak jų, Lietuvos ekonomikai ateinančiais metais teigiamai atsilieps nukritusios naftos kainos pasaulinėse rinkose. „Manome, kad naftos kainų metų vidurkis ir toliau mažės. Tai mažins infliacijos poveikį Lietuvoje ir galbūt leis kiek anksčiau atsigauti vartojimui. Pigesni energetiniai ir darbo jėgos ištekliai gali padėti verslui išlaikyti konkurencingumą, tačiau neilgam, nes pagrindinis iššūkis verslui išliks aktyvus kaštų valdymas per veiklos efektyvinimas. Jei pavyks tai pasiekti, mūsų eksportuotojų konkurencingumas tarptautinėse rinkose padidės ir eksportas gali tapti pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu netolimoje ateityje“, – sako T.Andrejauskas. Prognozuojama, kad lėtėjant vartojimui, natūraliai mažės importo į Lietuvą apimtys, tuo tarpu verslui persiorientuojant į užsienio rinkas, eksportas augs. Tai leis 2009–2010 metais iki 9–10 proc. BVP sumažinti šalies einamosios sąskaitos deficitą, o tuo pačių ir jo finansavimo būtinybę. „Naujosios valdžios iniciatyva taupyti valstybės lėšas bei atsisakyti įvairių mokestinių lengvatų, tuo būdu subalansuojant biudžetą yra sveikintina, tačiau nereiktų pamiršti, kad Lietuvos ūkis nesibaigia šalies biudžetu. Krizės įveikimo plane trūksta konkretumo, kaip naujoji valdžia skatins ekonomikos atsigavimą. Lietuvos ekonomika per ateinančius 2–3 metus turės iš esmės restruktūrizuotis, perskirstant žmoniškąjį ir piniginį kapitalą į didesnį potencialą turinčias ir didesnę pridėtinę vertę kuriančias sritis, ir naujoji valdžia turėtų sudaryti prielaidas, kad šis procesas įvyktų kuo greičiau ir sklandžiau“, – komentuoja T.Andrejauskas. „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad anksčiau su krize susidūrusios Latvija ir Estija 2008 ir 2009 m. bus blogesnėje situacijoje nei Lietuva, tačiau ekonomikos augimas kaimyninėse šalyse prasidės anksčiau. Prognozuojama, kad jau šiemet į recesiją įžengusioms Latvijai ir Estijai sudėtingiausi bus 2009 m., kai šalių ekonomika ne augs, o trauksis. „Swedbank“ skaičiavimais, Estijos BVP kitąmet sumažės 2 proc., o Latvijos 4 proc. Augimas numatomas 2010 metais, kai Estijos BVP turėtų padidėti 2 proc., o Latvijos – 1 proc. „Lietuvos ekonomika augti pradės vėliau, nes šalį 2010 m. ir, galbūt, dar 2011 m. paveiks Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir dėl to reikšmingai išaugusi elektros kaina. Kitą vertus, mūsų privataus sektoriaus prasiskolinimo lygis yra kur kas mažesnis, nei kaimynų, ir tai reiškia, kad pereinamasis laikotarpis gali būti švelnesnis“, – sako „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas T.Andrejauskas. Išvados Įvertinus Lietuvos užsienio prekybos rodiklius, galima padaryti šias išvadas: 1. Importas yra vienas iš svarbiausių tarptautinės prekybos rodiklių. Buvusios prognozės iki 2008- ujų nevisisškai taitinka tikrovės. Bet tokios prognozės yra naudingos. Mūsų nuomone ateinančiais metais importas ir eksportas smuks dėl esančios finansinės krizės. 2. Eksportas 2008 metais palyginti su 2007 metais išaugo. Bendra eksporto apimtis buvo 43036.1 mln.lt. Jis buvo oriantuotas į Rytų ir Vakarų rinkas. 3. Svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai 2008 m. buvo Jungtinė Karalystė,Vokietija , Latvija. Pagrindinį prekinį eksportą sudarė eksportas į ES valstybes. 4. Importas i Lietuvą 2008 metais palyginus su 2007metais . Didelę dalį importo sudaro Rusija,Vokietija, Latvija, Lenkija. 2008 metais buvo importuota 56296 mln,Lt 5. Skaičiuojant tarptautinės prekybos ir importo koreliacija gautas R = 0,995 tai galime teigti, kad ryšys tarp tarptautinės prekybos ir importo yra labai glaudus ryšys. Padidėjus importui padidėja ir tarptautinė prekyba. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 1. Kvainauskaitė V., 2005, Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 2. Kauno technologijos universitetas., 2003, Makroekonomika. Kaunas: Technologija. 3. Jakutis A., Petraškevičius V., Stepanovas A., Šečkutė L., Zaicev S., 2005, Ekonomikos teorija. Vilnius: Eugrimas. 4. Statistikos departamentas. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!