Lietuvos valdžios institucijos

Seimas- aukščiausioji Lietuvos Respublikos įstatymų leidybos institucija.
Vienerių rūmų parlamentas yra Lietuvos Respublikos Seimas, kurio istorija prasideda nuo LDK epochos. Priėmus 1992m. Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimas atgavo savo tikrąjį istorinį vardą ir yra ankstesnių nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų teisių ir tradicijų tęsėjas.
Seimo rinkimų tvarka. Rinkimai į Seimą turi didelę politinę reikšmę, nes po jų paaiškėja, kokios politinės partijos ir kokios jėgos pradės valdyti valstybę. Seimo rinkimai yra svarbūs ir kaip rinkėjų nuotaikų rodiklis.
Į Lietuvos Respublikos Seimą renkamas 141 Tautos atstovas ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine, lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose. Juose turi teisę dalyvauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, išskyrus piliečius, teismo pripažintus neveiksniais.
Neatvykus reikiamam rinkėjų skaičiui, t.y. rinkimams neįvykus, rengiami pakartotiniai rinkimai, bet ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų- ne vėliau kaip po metų. Tačiau pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieneri metai.
Seimo nario teisinis statutas- tai Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta parlamentaro teisinė padėtis, reguliuojanti nario mandato atsiradimą, nutrūkimą bei veikimo laiką, nario teises ir pareigas, atsakomybę, taip pat veiklos garantijas.
• Būti kokio nors komiteto nariu;
• Lakytis Seimo statuto ir jame numatytų Seimo nario drausmės reikalavimų;
• Nuolat susitikinėti su rinkėjais ir kt.
Konstitucijos 62 straipsnis Seimo nariams numato deputatines privilegijas: imunitetą (neliečiamumą) ir indemnitetą (nepersekiojamumą).
Pirmuoju atveju Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą ir apie tai generalinis prokuroras nedelsdamas praneša Seimui. Pasibaigus mandatui buvęs Seimo narys gali būti traukiamas teisminėn atsakomybėn už veiksmus, kuriuos padarė ir už kuriuos nebuvo persekiojamas dėl savo neliečiamumo.
Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, nes Konstitucija jam garantuoja nepersekiojamumo privilegiją (indemnitetą). Tačiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!