Lituanistiniai Antano Salio darbai

Lietuvių kalbininkas. Gimė1902 m. liepos 21 d. Reketėje (Kretingos r.), mirė 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje (JAV). 1923-1925 m. studijavo Kauno universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, 1925-1929 m. - Leipcigo universitete (baltistiką, slavistiką ir indoeuropeistiką), 1929 m. - Hamburgo universitete (eksperimentinę fonetiką). 1929 m. Leipcigo universitete apgynė daktaro disertaciją „Žemaičių tarmės” . 1930-1939 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 1939-1943 m. - Vilniaus universiteto profesorius (1939). 1939-1941 m. Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus vedėjas, 1941-1944 m. - Lietuvių k. instituto direktorius. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944-1946 metais dėstė Greifswaldo ir Tūbingemo universitetuose. Nuo 1947 m. - Pensilvanijos universiteto profesorius.
A.Salio išsilavinimas
Profesoriaus Jono Jablonskio akiratyje buvo keletas išties talentingų studentų – aukštaitis Pranas Skardžius ir žemaitis Antanas Salys. Pirmąjį J. Jablonskis pažinojo dar nuo mokytojavimo Panevėžio gimnazijoje laikų. Studijuodamas Lietuvos universitete P. Skardžius buvo J. Jablonskio raštininkas. A. Salys. daugiau bendravo su K. Būga, bet ir šio studento gabumai bei pasišventimas mokslui J. Jablonskiui nekėlė jokių abejonių.
Didžiausia kliūtis buvo materialinė P. Skardžiaus ir A. Salio padėtis. Abu sodiečiai be valstybinės stipendijos mokytis užsienyje būtų neįstengę, o naujų jėgų į kalbotyrą įsiliejimą J. Jablonskis siejo tik su studijomis užsienyje. Todėl jis siuntė laiškus, tarp kitų ir Kazimierui Jokantui, tuometiniam švietimo ministrui (1925-1926), kuris buvo J. Jablonskio mokinys Jelgavos gimnazijoje.
K. Jokantas pasistengė, kad gabūs studentai, gavę tokią puikią rekomendaciją, išvyktų į užsienį. Tiek P. Skardžius, tiek A. Salys iš pat pradžių atsisakė vykti į Šveicariją ar Paryžių, nors Paryžius jau garsėjo kaip Europos indoeuropeistikos centras. Lietuviai pasirinko Leipcigą, kur didžiausias traukos objektas jiems buvo žymus kalbininkas Jurgis Gerulis.
Kultūrinė situacija XX amžiaus viduryje
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu pirmą kartą šalies istorijoje lietuvių kalba tapo oficialia valstybine kalba. Ji įgijo visas teises ir buvo vartojama visose gyvenimo srityse. Įsitvirtinusi lietuvių kalba stiprėjo, tobulėjo.Nuolatinėmis recenzijomis, praktine profesoriavimo veikla jai tobulėti padėjo Jonas Jablonskis (mirė 1930 m.), svarų žodį turėjo kalbininkas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!