Liudvikas Rėza

Tėvas ir mama už rankų mane čia vedžiojo.
Eidamas šeštuosius metus, Rėza liko našlaitis ir patyrė nemažai vargo, kol, gerų žmonių padedamas, pateko į Karaliaučiaus beturčių namus. Čia jis baigė lotyniškąją mokyklą ir nuo 1795 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, antikines kalbas, klausė filosofo I.Kanto paskaitų. 1799 m. baigės universitetą, daugiau kaip 16 metų dirbo kariuomenės pamokslininku. Tada Rėza apkeliavo daugelį šalių — Latviją, Vokietiją. Lenkiją, Čekiją, Prancūziją, Angliją ir kt., buvo atvykęs ir į Lietuvą (Žemaitiją).
Nuo 1807 m. Rėza, apgynęs daktaro disertaciją, dirbo Karaliaučiaus universitete, dėstė Rytų kalbas ir teotogiją, vadovavo lietuvių kalbos seminarui. Kelis kartus jis ėjo universiteto rektoriaus ir teologijos fakulteto dekano pareigas. Mirė Rėza 1840 m. rugpjūčio 30 d. Karaliaučiuje. Ant jo kapo Karaliaučiaus katedros kapinėse buvo pastatytas paminklas, kuriame iškaltos svarbiausių jo lituanistinių darbų antraštės ir keletas posmų iš jo eilėraščių.
Rėza buvo veržli asmenybė. Kilęs iš nekilmingųjų luomo, didelėmis pastangomis išsimokslino. Jis buvo plataus akiračio žmogus, mėgo mokslą, literatūrą, poeziją. Jo asmeninėje bibliotekoje buvo apie 3000 rinktinių knygų. Visą gyvenimą Rėza buvo darbštus, kilnus, jis ir mirdamas pasielgė kilniai: visas santaupas paliko Karaliaučiaus universitetui. Iš tų santaupų 1853 m. buvo pastatytas bendrabutis (Rhesianum), kuriame gyvenantiems studentams buvo teikiamas išlaikymas.
Visuomeninės ir estetinės pažiūros. Rėza — tipiškas liberaliųjų švietėjų atstovas. Jis buvo socialinių naujovių šalininkas, smerkė feodalizmą, piktinosi feodalų egoizmu, palaikė trečiojo luomo kilimą, simpatizavo liaudžiai, valstiečiams, nors dar ir nesugebėjo įžvelgti liaudyje glūdinčios socialinių perversmų jėgos.
Estetinės Rėzos pažiūros svyravo tarp švietėjų ir romantikų. Jis aukštino šviečiamojo laikotarpio literatus. Bet jo literatūriniai reikalavimai — kūrinys turi atspindėti liaudies bei tautos gyvenimą, o jo forma turi būti liaudiška, tautosakiška, kalbos dvasios padiktuota — jau sieja Rėzą su romantikais.
Kova dėl lietuvių kalbos ir kultūros. Ta kova pasireiškė įvairiomis formomis. Rėza gynė lietuvių kalbos teises Karaliaučiaus universitete, rūpinosi lietuvių kalbos seminaro likimu ir piktinosi, kad seminaro inspektoriaus pareigas ėjo asmenys, nemokantys...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!