Įvairių medžiagų magnetinės savybes apsprendžia elektronų judėjimas medžiagos atomuose, o taip pat elektronų ir atomų magnetiniai momentai.
Sukamasis elektronų judėjimas apie atomų branduolius analogiškas tam tikro kontūro elektros srovės poveikiui ir sukuria magnetinį lauką, kuris pakankamame atstume atrodo kaip magnetinio dipolio laukas su magnetiniu momentu, kurio dydis lygus srovės ir kontūro, kuriuo teka srovė, ploto sandaugai. Magnetinis momentas yra vektorinis dydis ir nukreiptas iš šiaurės į pietų polių. Toks magnetinis momentas vadinamas orbitiniu.
Elektronas turi savo magnetinį momentą, kuris vadinamas spyno (sukinio) magnetiniu momentu.
Atomas yra sudėtinga magnetinė sistema, kurios suminis magnetinis momentas susidaro iš visų elektronų, protonų ir neutronų magnetinių momentų. Kadangi protonų ir neutronų magnetiniai momentai žymiai mažesni už elektronų magnetinius momentus, tai iš esmės atomų magnetines savybes apsprendžia elektronų magnetiniai momentai. Technikoje naudojamose medžiagose - tai spynų magnetiniai momentai.
Suminis atomo magnetinis momentas susidaro iš vektorinės atskirų atomo elektroninio apvalkalo elektronų orbitinių ir spynų magnetinių momentų sumos. Šios dvi magnetinių momentų rūšys gali pilnai arba dalinai susikompensuoti.
1. Visi magnetiniai momentai pilnai susikompensavę. Suminis magnetinis momentas lygus nuliui.
2. Susikompensavę tik visų elektronų spynų magnetiniai momentai. Suminis atomo magnetinis momentas susidaro iš nesukompensuotų elektronų orbitinių magnetinių momentų.
3. Orbitiniai elektronų magnetiniai momentai pilnai kompensuoti. Suminis atomo magnetinis momentas susidaro iš vektorinės elektronų spynų magnetinių momentų sumos.
4. Susikompensavusi tik dalis orbitinių ir dalis spynų magnetinių momentų. Suminis atomo magnetinis laukas priklauso nuo likusių nesukompensuotų magnetinių momentų.
Iš to išplaukia, kad medžiagų magnetinės savybės priklauso nuo medžiagos atomų elektronų judėjimo ir jų magnetinių momentų.
Magnetinių medžiagų klasifikacija
Pagal magnetines savybes medžiagos skirstomos į šias grupes:
1. diamgnetinės (diamagnetikai),
2. paramagnetinės (paramagnetikai),
3. feromagnetinės (feromagnetikai),
4. antiferomagnetinės (antiferomagnetikai)
5. ferimagnetinės (ferimagnetikai),
6. metamagnetinės (metamagnetikai).
Pakankamai aukštose temperatūros paskutinių keturių grupių medžiagos turi paramagnetinių medžiagų savybes.
1. Diamagnetikai ir jų magnetinės savybės
Diamagnetinės medžiagos sudarytos iš atomų, kurie neturi magnetinių momentų, t.y. visų atomo dalelių magnetiniai momentai susikompensavę. Veikiant išoriniu magnetiniu lauku diamagnetikų elektronų orbitos deformuojasi, ko pasėkoje susiindukuoja magnetinis...
Šį darbą sudaro 4588 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!