Mažeikių rajono antropogeninė būklė

Įžanga. Mūsų planetos žaliasis rūbas- augalija, atlieka didžiulį vaidmenį. Ji ne tik sukuria organines medžiagas, kuriomis maitinamės žmonės, gyvūnai, sugeria anglies dioksidą, išskiria deguonį, bet ir valo orą, sulaiko triukšmą. Tačiau nepaliaujamai šiltėjantis klimatas, ozono sluoksnio plonėjimas kelia didžiuli rūpestį ne tik žmonijai, bet ir visos planetos išlikimui. Atmosferos užterštumo problema laikui bėgant vis aktualesnė. Mūsų pačių užterštas oras daro neigiamą įtaką žmogaus fizinei ir psichinei būklei, atmosferos sudėties pasikeitimai veikia ne tik dabarties kartos sveikatą – jei neigiamai atsilieps būsimoms kartoms. Aplinkos oro tarša suprantama kaip antropogeninės kilmės įvairių cheminių medžiagų sankaupa ore, kuri gali turėti kenksmingą poveikį tiek žmogaus tiek aplinkai. Orą teršia įvairios kenksmingos dujų pavidalo emisijos, skystosios ir kietosios dalelės. Oro taršai būdinga tai, kad ore pasklidusių cheminių medžiagų poveikio labai sunku išvengti, todėl miesto oro tarša veikia didelę dalį gyventojų. Jautriausiai į aplinkos oro taršą reaguoja silpniausi organizmai. Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, nėščios moterys ir kūdikiai – labiausiai pažeidžiamos žmonių populiacijos grupės. Oro taršos poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo cheminių medžiagų kiekio, medžiagų toksiškumo, aplinkos taršos pobūdžio bei į organizmą patenkančio jų kiekio. Nuodingų medžiagų patekimo kelias ir individualios organizmo savybės dažnai lemia sukeliamų sveikatos sutrikimų pobūdį pastarojo dešimtmečio epidemiologiniai tyrimai atskleidė kad oro tarša kartu su kitais veiksniais gali sąlygoti ląstelių pakitimus, kūdikių vystymosi sutrikimus bei įgimtus defektus. Daugėja mokslinių įrodymų apie galimą globalinį klimato pasikeitimą dėl aplinkos taršos. Klimatui įtakos turi padidėjęs anglies dvideginio kiekis atmosferoje. Dėl anglies dvideginio emisijų deginant organinį kurą ir šių dujų susikaupimo atmosferoje, klimato kitimai po 2000-jų metų gali būti žymesni už natūralius. 1992 metais Rio de Ženeiro konferencijoje Jungtinių Tautų klimato kaitros konvenciją pasirašė 155 šalys, tarp jų ir Lietuva. Galutinis konvencijos tikslas – pasiekti, kad šiltnamio efektą sekeliančių dujų koncentracija atmosferoje stabilizuotųsi tokiu lygiu, kad antropogeninis poveikis netrigdytų klimato sistemos. Mažeikų rajonas yra išsidėstęs Šiaurės Vakarų Lietuvoje, prie Ventos upės. Geografinės koordinatės: 56° 06" ir 56° 26" šiaurės platumos ir 21° 59" ir 22° 38" rytų ilgumos. Mažeikiai – aštuntas pagal dydį Lietuvos miestas, vienas iš Žemaitijos centrų, išsiskiriantis išvystyta pramone ir ryškia verslo plėtra. Keturiolika kilometrų į šiaurės vakarus nuo Mažeikių miesto pastatyta didžiausia Pabaltijyje – Mažeikių naftos perdirbimo įmonė ir trečia Lietuvoje šiluminė Mažeikių elektrinė. Šie chemijos pramonės ir energetikos gigantai aplinkosauginiu požiūriu kelia didelį susirūpinimą ne tik Mažeikių rajonui, bet ir kitiems regionams. Todėl Mažeikių rajono ekologinei būklei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Taipogi pučiant šiaurės rytų vėjams, į rajono teritoriją pakliūna ir Akmenės cemento gamyklos skleidžiama tarša. Šiai problemai spręsti būtina kaupti objektyvią informaciją apie gamtinės aplinkos būklę, rinkti duomenis apie teršiančių medžiagų balansą, jų sklaidą ir kaupimosi vietas, sudaryti modelius, kurių pagalba galima kompleksiškai analizuoti bei prognozuoti vykstančius antropogeninius procesus, imtis veiksmingų priemonių regioninei bei globalinei taršai mažinti. Tam tarnauja aplinkos kokybės diagnostinė sistema – monitoringas, Ekologinis monitoringas- tai sistemingas aplinkos bei jos komponentų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninių pokyčių vertinimas ir prognozė. Dėl antropogeninio poveikio miestuose ir gyvenvietėse į orą daugiausia patenka dulkių, sieros dioksido, azoto dioksido ir anglies monoksido, kurie sudaro apie 90% viso teršalų kiekio. Todėl šios pagrindinės teršiančios medžiagos yra kontroliuojamos nuolat. Kitų oro teršalų kontrolę lemia miesto gamybos specifika. Priemaišų pernešimas ir sklaida atmosferoje vyksta pagal judėjimo ir torbulencinės difuzijos dėsnius, o priemaišų buvimo laikas atmosferoje priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių pagrindiniai – meteorologinės sąlygos. Ypač svarbus faktorius išskaidant teršalus- vėjo režimas. Be to, atmosferoje vyksta gravitacinis stambių dalelių nusėdimas, cheminės ir fotocheminės reakcijos tarp įvairių medžiagų, jų pernešimas ilgomis distancijomis ir išplovimas iš atmosferos krituliais. Šio poveikio pasėkoje, net esant pastoviam teršiančių medžiagų išmetimui į atmosferą, priežemio sluoksnio užterštumo lygis gali kisti labai didelėse ribose. Atsižvelgiant į tai, Mažeikių rajono Savivaldybė iniciavo tyrimus, kurių tikslas įvertinti AM ‚,Mažeikių nafta‘‘ ir AB ,,Mažeikių elektrinė‘‘ sąlygojamą oro taršą Mažeikių rajone. Kadangi atmosfera yra labai dinamiška teršalus transportuojanti terpė, o daugelio teršalų, ypač sunkiųjų metalų kiekiai ore yra labai maži, jų kiekius patikimai galima nustatyti tik atlikus daugelį matavimų, todėl buvo pasirinktas teršalų deponavimo terpių tyrimas. Tiriant samanas, sniego vandenį ir dulkes, taip pat lietaus vandenį, galima įvertinti oro užterštumą per ilgesnį laikotarpį. Įvertinant sunkiųjų metalų kiekių kaitą vandens baseinuose besikaupiančiose nuosėdose, taip pat dirvožemio (grunto) viršutinėje dalyje, galima gauti papildomus, atmosferinę taršą patvirtinančius duomenis. Teršalų srautas, patenkantis su lietaus vandeniu, taip pat sunkiųjų metalų kaupimasis samanose dėl aukščiau minėtų taršos šaltinių veiklos buvo tirtas 1993 m. (Naftos..., 1993), todėl buvo svarbu palyginti ankstesnių ir šių metų tyrimo duomenis ir išsiaiškinti taršos kitimo tendencijas. Atmosferos užterštumo foniniai rodikliai nuolat kinta, nes juos lemia daug veiksnių: sinoptinė situacija, oro masių ir barinių darinių kilmė bei judėjimo trajektorijos, krituliai, atmosferos stabilumas, vėjo greitis ir kitos meteorologinės sąlygos. Lietuvoje oro masės nuolat keičiasi, nes vykta jų pernešimas įvairiomis kryptimis, retais atvejais gali formuotis vietinės oro masės. Priklausomai nuo kilmės ir judėjimo trajektorijos oro masės būna sukaupusios skirtingą teršalų kiekį, skiriasi ir jų cheminė sudėtis. Atmosferos užterštumo įvertinimas. Mažeikių rajono samanų mėginiuose buvo nustatyti aštuoniolikos elementų bendri kiekiai, tačiau lantanas beveik pusėje mėginių (43%) buvo žemiau analitinio jautrumo ribos. Kadangi Ti, Ga, ir Zn nera susiję su tarša, jų pasiskirstymas nenagrinėjamas. Lentelėje pateikti elementų kiekiai Mažeikių rajono samanose, mg/kg prasausės medžiagos. Nr. Ag B Ba Co Cr Cu La Mo Ni P Pb Sn Sr V Zn 1 0,026 0,5 47 0,16 0,63 4,1 100%) kas taip pat byloja apie intensyvų teršimą šiais elementais, vykstantį bent jau dalyje rajono teritorijos. Kritulių cheminės sudėties, kaip oro užterštumo rodiklio analizei buvo tiriami sniego ir lietaus vandens mėginiai, kurie buvo paimti visoje Mažeikių rajono teritorijoje. Sniego tirpsmo vandenyje buvo nustatytos dvi neorganininės azoto formos- amonio NH ir nitratinė NO. Jų kaupimasis krituliuose daugiausia susijęs su aerozolinių teršalų degant organiniam kurui, emisija į atmosferą. Didžiausi neorganinio azoto kiekiai vis dėlto rasti arčiau jų išleidimo i atmosferą šaltinių - AB ,,Mažeikiu nafta‘‘ ir Mažeikių elektrinės teritorijų. Maksimalus rajone amonio jonų kiekis nustatytas į ŠR-R nuo AB ,,Mažeikiu nafta‘‘ teritorijos, ties Reivyčiais, silpnai rūgštiniame sniego tirpsmo vandenyje. Mažiausia amonio jonų kiekiai nustatyti pietinėje ir pietrytinėje Mažeikių rajono dalyje. Patekę i aplinką teršalai nepasilieka išmetimo vietoje. Juos išnešioja vėjas, vanduo, gyvi organizmai, taip pat ir žmo­gus. JAV mokslininkai nustatė, kad tik 1% pagamintų pesticidų pasiekia žemės ūkio kenkėjus ir juos naikina. Visa kita jų dalis prasiskverbia i dirvožemį, vandens telkinius, patenka i visus tos pačios ekosistemos organizmus bei i gretima­s ekosistemas. Pesticidai nuodija ne tik kenkėjus, bet ir kitus ekosistemos gyventojus. Ilgą laiką manyta, kad i orą ar vandens patenkantys teršalai prasiskiedžia ir jų kenksmingumas sumažėja. Tačiau taip nėra. Biologiškai neskaidomi arba sunkiai skaidomi teršalai, kaip antai, radioaktyvios medžiagos, sunkieji metalai, pesticidai, su maistu patekę į gyvus organizmus, įsijungia į ekosistemos mitybinį tinklą ir kaupiasi mi­tybos grandinėse. Oro, vandens ar maisto užterštumas (taršos laipsnis) nu­statomas lyginant juose rastą teršalo kieki su didžiausia leistina koncentracija (DLK). Kadangi vienos cheminės medžiagos, teršiančios aplinką, yra labiau pavojingos, kitos - mažiau, jų didžiausios leistinos koncentracijos skiriasi. Jų dydi nustato mokslininkai, tiriantys skirtingų teršalo koncen­tracijos poveiki gyviems organizmams - augalams, žuvims, žiurkėms, vėžiukams ir kt. Teršalo kiekis, kuris jau nebesu­kelia neigiamų pakitimų tiriamuose organizmuose, yra di­džiausia leistina koncentracija. Anglies monoksidas (CO) Išsiskiria ne visiškai sudegus kurui. Jo esti automobilių išmetamose dujose (8-12%), gamyklų, šiluminių elektrinių ir cigarečių dūmuose (2%). An­glies monoksidas - labai nuodingos bespalvės ir bekvapės du­os. Jos sukelia galvos skausmus, pykinimą, vėmimą. Kai an­glies monoksido koncentracija ore pasiekia 0,06%, kraujas ne­besugeba aprūpinti organizmo deguonimi ir žmogus uždūsta. Anglies dioksidas (COZ) Susidaro visiškai sudegus ku­rui. Šios dujos taip pat bespalvės ir bekvapės. Jų visada yra ore (apie 0,03%), tačiau dėl žmogaus kaltės šis kiekis visą lai­ką didėja. Anglies dioksidas ir kai kurios kitos orą teršian­čios dujos telkiasi apatiniuose atmosferos sluoksniuose. Panašiai kaip šiltnamio stiklas, jos gerai praleidžia Saulės spindulius, tačiau sulaiko nuo Žemės paviršiaus sklindančią šilumą. Dėl to pakyla oro temperatūra, keičiasi klimatas. Šis reiškinys vadinamas „šiltnamio efektu". Per pastaruosius 100 metų vidutinė metinė oro temperatūra jau pakilo 0,5"C. Jeigu anglies dioksido koncentracija ore ir toliau taip didės, po 60-70 metų, vidutinė oro temperatūra Šiaurės pusrutulyje gali pakilti 3-4°C. Tada pradėtų tirpti ledynai, užtvindydami didelę sausumos dalį. Paprastai tariant, daugybe miestų gali atsidurti po vandeniu. Sieros dioksidas ir rūgštūs lietūs labai pavojingi auga­lams. Mat jų lapai, panašiai kaip žmogaus plaučiai, tiesiogiai dalyvauja dujų apykaitoje. Užterštame ore medžiai netenka atsparumo ligoms, jų lapai patamsėja, spygliai sudžiūsta „nudega" pušų viršūnės. Pažeistų medžių mediena būna tra­pi, netinkama baldų gamybai ir statyboms. Lietuvoje nuo oro taršos jau žuvo apie 2000 hektarų miš­ko, o apie 10 tūkstančių hektarų pažeista. Didžiausia kaltė dėl to tenka Jonavos „Azotui" (dabar „Achema"), „Akmenės cementui", Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai, Kėdainių chemijos gamyklai, Elektrėnų šiluminei elektrinei, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno miestams. Be to, nemažai rūgš­čių lietų ir kitų teršalų su oro masėmis atkeliauja iš Centri­nės Europos valstybių. Pagrindinė oro taršos auka yra žmogus. Tose vietovėse, kuriose sudeginama daugiau kuro ir yra didesnė sieros diok­sido bei kitų teršalų koncentracija, daugiau ir sergančių chro­nišku bronchitu. Nuo oro taršos ypač kenčia miestų gyvento­jai. Čia visą laiką daugėja susirgimų plaučių ligomis, vėžiu, alergine astma, širdies nepakankamumu. Verta žinoti, kad užterštas oras mažai kuo skiriasi nuo tabako dūmų. Rūkantiems žmonėms tikimybė susirgti chro­nišku bronchitu bei širdies ir kraujagyslių ligomis 10 kartų didesnė negu nerūkantiems. Rūkymas sukelia bronchų vėžį netgi dažniau negu oro užteršimas.Kartu su oru teršiama ir mūsų žeme. Išvados. AB ,,Mažeikiu nafta‘‘ ir Mažeikių elektrinė yra ŠV rajono pakraštyje, todėl jų atmosfera skleidžiamus teršalus iš rajono teritorijos išsineša PV-P-PR-R krypčių vėjai, o paskleidžia po rajono teritoriją V-ŠV-Š-ŠR vėjai. Pagal 2003-2004metų meteorologinius stebėjimus, kurie atitinka daugiametį vidurkį, rajone vyravo vėjai (64-77%), kurie teršalus išneša iš rajono. Itin palankus elementų teršalų sklaidai artimose šių objektų apylinkėse štilis. Viena iš labiausiai taršos pobūdį ir pasiskirstymą rajono teritorijoje reprezentuojančių terpių buvo samanos. Mažeikių rajono šiaurinėje-šiaurės rytinėje dalyje rastas vanadžio kiekis yra didesnis nei industriniuose Lenkijos ar Rusijos regionuose, chromas, sidabras, kobaltas, molibdenas ir cinkas rajono samanose kaupiasi panašiu mastu kaip minėtuose regionuose. AB ,,Mažeikiu nafta‘‘ ir Mažeikių elektrinė teršią atmosferą vanadžiu, nikeliu, chromu,lantanu, kurie iškrenta ir labiausiai koncentruojasi netoli įmonės, maždaug 5 km atstumu. Dalis šių teršalų pasklinda plačiu, vyraujančių vėjų kryptimi. Su minėtų įmonių emisijomis į atmosferą patenka nemaži švino, alavo, sidabro, molibdeno, vario, cinko kiekiai, taip pat nusėdantys daugiausia pavėjinėje rajono šiaurinėje –šiaurės rytinėje dalyje, tik pastarieji elementai pasklinda toliau ir plačiau. Baris, stroncis, iš dalies gali būti susiję tiek su AB ,,Mažeikiu nafta‘‘ ir Mažeikių elektrinės, tiek su Akmenės rajone vykdomos cemento ir kalkių gamybos atmosferiniais išmetimais. Azoto, sieros ir chloro junginių, taip pat sunkiųjų metalų kiekiai lietaus ir sniego tirpsmo vandenyje buvo kaitūs, tačiau aiškiai pasireiškė jų kiekio padidėjimas šiaurinėje rajono dalyje ir ypač artimesnėje AB ,,Mažeikiu nafta‘‘ ir Mažeikių elektrinės apylinkėse. Dažniausiai jų padidėjusių kiekių aureolė buvo orientuota ŠR kryptimi. Visuose sniego tirpsmo ir lietaus mėginiuose azoto, sieros ir chloro junginių, taip pat sunkiųju metalų kiekiai rasti mažesni nei higienos normos HN 48:2001 ,,Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai‘‘ limituojami kiekiai. Jie taip pat yra grokai mažesni nei šių junginių ir sunkiųjų metalų kiekiai mažeikių rajono šachtinių šulinių vandenyje. 2005 metų tyrimo duomenis palyginus su 1993 metų tyrimų duomenimis, matome jos sioros ir azoto junginių taip pat sunkiųjų metalų kiekis, patenkantis su krituliais į Mažeikių rajono teritoriją yra sumažėjęs: sieros junginių 1,7 karto, vanadžio 1,9, nikelio 2,4 karto. Taigi, išaiškėjo AB ,,Mažeikiu nafta‘‘ ir Mažeikių elektrinės sąlygojamos oro taršos mažėjimas per pastarąjį dešimtmetį. Naudota Literatūra • AB ,,Mažeikiu nafta‘‘ ir AB ,,Mažeikių elektrinė‘‘ sąlygojamos oro taršos įvertinimas. 2004 m. Vilnius/Mažeikiai, • Mažeikių rajono agentūros 2004 metų veiklos ataskaita. 2005 m. Mažeikiai, • Aplinkos oro tyrimai Mažeikių mieste. Šiaulių universitetas Gamtos mokslų fakultetas Taikomosios ekologijos specialybės 3 kurso studentas Mindaugas Pundzius Mažeikių rajono antropogeninė būklė Referatas Darbo vadovas: Dr.Ingrida Šaulienė Šiauliai, 2006

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!