Melioracija

Melioracijos apibrezimas,tipai ir rusys.Melioracija yra racionalus naudojamu zemiu nepalankiu gamtiniu salygu gerinamas zmoniu reikmems tenkinti.Yra du melioracijos tipai:zemes ukio ir specialioji melioracija.Zemes ukio melioracija vad.techniniu,organizaciniu-ikiniu,socialiniu-ekonominiu ir aplinkosauginiu priemoniu kompleksas nepalankiom gamtiniam salygom gerinti ir dirv.derlingumui didinti siekiant gauti aukstus ir pastovius zemes ukio kulturu derlius.Specialiaja melior.vad.techniniu organizaciniu-ukiniu,socialiniu-ekonominiu ir aplinkosauginiu priemoniu kompleksas nepalankiom salygom gerinti siekiant racionaliai naudoti tvarkomus plotus specialiems reikalams.Skiriama 5rusiu melioracija.Hidretechnine melior.tai-hidrotechniniu irenginiu kompleksas vandens rezimui reguliuoti dirvozemyje ar grunte.Agrotechnine melior.-tai dazniausiai visuma trumpalaikiu agrotechniniu priemoniu,reguliuojanciu vandens rezima zemes pavirsiuje ir armenyje.Daugiausiai agromelioracija taikoma vandens pertekliu nuo zemes pavirsiaus ir is armens pasalinti.Kulturtechnine melior.-tai visuma zemes pavirsiaus ir dirvozemio gerinimo priemoniu,sudaranciugalimybe naudoti melioruotas ir ligi siol nenaudotas zemes.Aplinkosaugine-tai visuma naturalios aplinkos apsaugos priemoniu,saugojanciu melioruojamu plotu pagrindiniu landsafto komponentu(dirvozemio,vandens,oro,augalijos)gamtine pusiausvyra.Klimatine melior.-tai visuma klimato reguliavimo priemoniu,daugiausia veikianciu apatinio atmosferos sluoksnio radiacini,silumini ir vandens rezimus tvarkomu teritoriju gamtinems salygoms gerinti.Melioracijos tikslai ir uzdaviniai.Galutinis melior.tikslas zmogaus poreikiu tenkinimas,darbo ir gyvenimo salygu gerinimas.Aritmetinis tikslas-gerinti zemes ukio kulturu auginimo salygas bei didinti dirvozemio derlinguma,taip pat gerinti tvarkomu plotu kitiems reikalams statybos bei eksplotacijos salygos.Uzdaviniai:vandens rezimo reguliavimas dirv.arba grunte,zemes pavirsiaus ir dirv.kulturinimas,racionalus gamtines aplinkos saugojimas ir klimatu salygu gerinimas.Lietuvos gamtines salygos.Klimatas.Lietuvos klimatas yra pereinamo pobudzio,turi jurinio vakaruose ir zemyninio rytuose klimato bruozu.Vid metine oro tem.yra5.4-6.7C,auksc.-vakariniuose pajurio rajonuose,zemiausia rytu Lietuvoje-zemaiciu aukstumoje.Lietuv.per metus iskrinta vid.738mm krituliu.Lietingiausia yra liepa ir rugpjutis.Vid metinis suminis garavimas sudaro apie 502mm.Dirvozemiai.Didz.respublikos teritorijos dali uzima jauriniai dirvozemiai.Tai neturtingi humuso bei maisto medziagu rugstus dirvozemiai.Derling.veleniniai garbonatiniai dirv.sudaro2.7 proc.lietuvos teritorijos ir issideste pajurio zemumoje.Visi pelkiniai dirv.,seklus ir gilus.Aliuviniai dirv.sudaro 23.6proc teritorijos.Hidrografinis tinklas.-upes,upeliai,grioviai priklauso Baltijos juros baseiniui.Lietuv.priskaiciuoja apie29000 vandens tekmiu.Didziausia hidrografinio tinklo dali sudaro smulkios iki10 km ilgio tekmes.Didz.Liet.upe-Nemunas.Jo baseinas uzima 71.5proc.teritorijos.Liet.yra2830ezeru.Didz.ezeras druksiai.Jo plotas 45km2.Reljefas-budinga meridianiniai aukstumu ir zemumu kaita.Zemes ukio naudmenoms geriausiai tinka lygus arba silpnai banguoti plotai.Lygumos uzima 85.8proc.,banguoti plotai6.2proc.,kalvoti plotai-6.7,labai kalvoti1.2.Melioruotosios zemes.Tokiu zemes plotai pasiskirste netolygiai,slapiu zemiu daugiausiai yra s.vakarineje dalyje ir pabaltijos zemumoje,kur reljefas lygys ar sipnai banguotas,o dirv.sunkesni ir ju podirvis mazai laidus vandenui.Vandens arozijos ardomu zemiu yra0.56mln.ha.Žemių melioracija ir kraštovaizdžio kaita. Iš visų žmogaus veiklos sričių labiausiai kaimo kraštovaizdį keitė melioracija. Melioracija iš esmės pakeitė Lietuvos žemės ūkį. Ši veiklos sritis atnešė atnešė didelę ekonominę naudą, tačiau daug kur neigiamai paveikė aplinką. Lietuvos respublikos teritorija yra drėgmės pertekliaus zonoje.Vidutinis metinis kritulių kiekis( 780 mm) yra didesnis už vidutinį metinį išgaravimą. Šis skirtumas yra pagrindinė žemių drėgmės pertekliaus prižastis. Esant banguotam ir kalvotam reljefui, grėgmė kaupiasi žemesnėse jo vietose. Lygiame reljefe drėgmės perteklius būdingas sausensnės granuliometrinės sudėties dirvožemių plotams. Jį pašalinti kasami grioviai, įrengiamos drenažo sistemos. Sausintos žemės plotas lietuvoje užima 3373,3 tūkst.ha., drėkinama žemė sudaro 8,1 tūkst.ha., iškasta 62856,4 km griovių. Pirmiausia pokario m. buvo sausimama grioviais, tačiau nuo 1951 m. Didesnę dalį sudaro drenažas. Drenažas yra pranašesnis drėkinimo būdas, tačiau brangesnis. Kartu su žemių melioracija kaimo kraštovaizdyje vyko intensyvi žemėveikslių kaita. Mažėjo pelkių ir krūmynų plotai. Vyko vienkiemių nukėlimas iš melioruotinų plotų, buvo didinami dirbamų laukų masyvai. Vietoj pavienių sodybų, išsibarsčiusių tarp tarp dirbamų laukų, kaimo kraštovaizdyje įsivyravo tikslių formų stambiasklypiai laukai, pagausėjo plačių linijinių elementų. Žemių melioravimas apėmė didelį kompleksą įvairių priemonių, kuriomis buvo siekiama didinti dirvų derlingumą ir pagerinti žemės ūkio gamybos sąlygas. Pirmiausia buvo siekiama pagerinti ž. ū plotus, sausinimo būdu. Daugiausia sausinamų žemės ūkio naudmenųšiuo metu yra Lietuvos vidurio ir šiauriniuose rajonuose. Griovių tinklo kaitos ypatybės skirtinguose geografiniuose rajonuose. Žemių melioracija kraštovaizdžio planinę struktūrą keitė atsiradusių griovių gausa. Bendras griovių ilgis kasmet Lietuvoje didėjo, tačiau jų tankumas skirtingais laikotarpiais buvo nevienodas. Šiuos griovių tankumo pasikeitimus sąlygojo sausinimo būdo skirtumai. Pokario metais drėgmės perteklius šalinamas siaurais ir sekliais grioviais, iškastais viens nuo kito 20 – 50 cm atstumu. Vėliau laikinus griovius pakeitė drenažo sistemos. Griovių tankumo mažėjimo tendencijos buvo ryškiausios lygumų rajonuose, kur žemių sausinimo drenažu apimtys buvo didžiausios. Skirtingai šie procesai vykokalvoto reljefo sąlygomis. Ten griovių tankumas nuolat didėjo,nes vyko sausinimas atvirais grioviais. Melioracijos griovių ilgis turėjo įtakos ir bendram Lietuvos hidrografinio tinklo tankumui. Tankumą sąlygojo ir mažų natūralių upelių vagų pagilinimas, paplatinimas ir ištiesinimas, tuomet jie tapo melioracijos grioviais. Žemių melioracijo tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas žemdirbystei. Todėl didžioji dalis griovių išraižė ž.ū naudmenas. Kita dalis buvo iškasta miškuose, kolekt. Soduose arba pateko į užstatytų teritorijų plotus. Dabar griovių tankumas sudaro 1,67 km/km2. žemės ūkio naudmenų susiskaidymas grioviais nėra ryškus lyguminiuose rajonuose, kur vyrauja sausinimas drenažu. Griovių tankumas didesnis kalvoto reljefo žemės ūkio naudmenose. Sausinimobūdų kaita ir kraštovaizdžio struktūra. Sausinimo būdas – tai drėgmės pertekliaus mažinimas arba visiškas jo pašalinimas iš dirvožemio. Anksčiau sausinimo būdai buvo skirstomi pagal drėgmės pertekliaus pašalinimo takų kryptį bei padėtį žemės paviršiaus atžvilgiu. Dabar sausinimo būdai klasifikuojami pagal dirvožemio maitinimosi tipą, t.y. pagal paviršinio nuotėkio intensyvinimą,gruntinio vandens lygio žeminimą, apsaugą nuoaliuvinio, deliuvinio, gruntinio vandens. Sausinimas efektyviausias tuomet, kai nuotėkis intensyviausias, o vandens į sausinąmąjį plotąpriteka mažiau. Intensyvinant paviršinį nuotėkį, drėgmės perteklius iš sausinamojo ploto šalinamas žemės paviršiumi. Didinant požeminį nuotėkį, drėgmės perteklius šalinamas dirvožemiu ar gruntu panaudojant vertikalųjį, horizontalųjį ar mišrųjį drenažą.Vandenspara vad. vandeniui nelaidus dirvozemio ar grunto sluoksnis,trukdantis gravitaciniam vandeniui sunktis gilyn.Areacijos zona-virsutinis dirv.sluoksnis,kuriame dauguma poru yra uzpilde vandens garai ir oras,o vanduo yra higroskopinio, plevelinio ar kapiliarinio pavidalo.Vandens kiekis aeracijos zonoje mazesnis negu maziausias lauko dregmes imlumas.Prisotinimo zona-dirvozemio ar grunto sluoksnis,kurio poras visiskai uzpildes vanduo.Dirvozemio poringumas-tai suminis poru ar tustumu turis dirvozemio turio vienete,isreiskiamas vieneto dalimis arba turio procentais.Didziausias por.yra sunkiu,maziausias-lengvu dirvozemiu.yra aktyvios ir neaktyvios poros.Aktyvios-kurios kapiliariniu ir gravitaciniu jegu veikimas gali judeti kapiliarinis ir laisvas vanduo.Neaktyviosios-veikiant molekuliniams jegoms,visiskai papildomos plevelines ir hidroskopines dregmes,kuri mazai juda ir augalams yra neprieinama.Dirvozemio hidrofizikines savybes.Vandentalpa-vandens kiekis dirvoz.,kai visos jo poros pripildytos vandens,kartais pilnutinio dregmes imlumu vad.Maziausia lauko dregmes imluma sudaro dirvozemyje likes vandens kiekis,kai is jo nuteke gravitacinis(laisvasis)vanduo.Kapiliariniu rysiu nutrukimo dregme,tai kuriai esant dirv.nutruksta vandens pakilimas kapiliarais iki garavimo pavirsiaus,kai augalams pradeda trukti dregmes;nors jie dar auga ir vystosi,bet daug leciau.Vytimo dregme-toks dregmes kiekis dirv.,kai augalai nuvysta ir neatgyja net vandens garu prisotintoje aplinkoje.Ji rodo,kiek dirv.,dregmes augalai nesugeba pasisavinti.Maksimalioji hidroskopine dregme-tai dregmes kiekis,kuri sausas dirv.gali absorbuoti is vandens garu prisotintos aplinkos.Higroskopine dregme neprieinama augalams,jos tankis ir silumos imlumas didesnis,joje netirpsta druskos.Dregmes rusys. Chemiskai sujungtas vanduo ieina i dirv.sudaro mineralu sudeti.Jis skirstomas i konstitucini ir kristalizacija.Konstitucinis vanduo,kaip mineralu kristalines strukturines gardeles dalis buna jonu pavidalo issilaisvina400-800C tem.suardzius kristaline gardele.Kristalizacinis vanduo mineralu sudetyje yra atskiru molekiuliu ar molekuliu grupiu pavidalo.Chemiskai sujungtas dirvozemisnejuda is vienos vietos i kita,augalai jo nepasisavina.Higroskopinis vand. Laikosi dirv.daleliu pavirsiuje absorbcijos-daleliu pavirsiaus itempimo jegu veikiamas.Higroskopinis vanduo gali judeti tik virtes garais.Plevelinis vanduo-laikosi dirv.daleliu pavirsiuje virs higroskopinio vandens pavirsiaus itempimo jegu veikiamas.Kapiliarinis van.-veikiant kapiliariniams jegoms,susidaro ir juda porose,kuriu skersmuo mazesnis kaip 8mm.Gravitacinis vanduo-uzpildo didesnes,nekapiliarines dirv.poras,tustumas bei plysius ir juda gravitaciniu jegu veikiamas.Jis kaupiasi virs vandensparos ir sudaro pozeminiu vandeningus sluoksnius.Gravitacinis vanduo augalu lengvai pasisavinimas,taciau didesni ju kiekiai dirv.paprastai sudaro dregmes pertekliu.Vandens judejimas dirvozemyje lemia sorbcinis,kapiliarines gravitacines jegos.Vandens judejimas dirv.priklauso nuo fizinio garavimo,transpiracijos,dirv.savybiu-poru kiekiu,ju dydziu bei issidestymo,dirvoz.daleliu pavirsiaus ir vandens klampio.Kapiliarinis vandens judejimas.Kapiliariniai reiskiniai dirv.labai svarbus vandens judejimui.Juos sukelia molekulines jegos dvieju faziu salycio vietoje.Gravitacinio vandens judejimo.Dirv.nesulaikytas vandens kiekis,didesnis uz maziausia lauko dregmes imluma,gravitaciniu jegu veikiamas,sunkiasi gilyn iki nelaidaus sluoksnio ir cia kaupiasi uzpildydamas visas poras vandeniu ir sudarydamas vandeninga sluoksni arba prisotinimo zona.Vandens judejimas prisotinimo zonoje priklauso nuo gravitacijos jegu.Grav.pozeminiu vandens judejimas gali buti laminarinis ir turbuliantinis.Laminarinis jud.vyksta mazose porose,turbiliantinis-stambiose porose or tustumose.Dirvozemio vandens balansas.Vandens balansu vad.per tam tikra laika sistemos gaunamoir atiduodamo vandens kiekio pokytis.Vandens balanso metodas pagristas mases tvermes desniu.Vand.balan.skaiciuojamas zemes sklypui,grioviui,upes ar juros baseinui,atskirai valstybei.Dirv.vandens balansas melioracijoje skaiciuojamas ne tik tam tikram laikotarpui bei plotui,bet ir dirv.sluoksniuiDirv.vand.balan.gali buti isreiskiamas vandens sluoksnio auksciu mm,vandens turiu m3,km3 arba vandens turiu ploto vienetui m3/ha,m3/km2.Dregmes pertekliaus priezastys.Dregmes perteklui dirv.susidaryti itakos turi klimatas,vandens maitinimo saltiniai,reljefas,dirvozemis,augalija.hidrogeologines ir hidrologines salygos,antropogeniniai veiksniai.Pagrindine priezastis nuo kurios priklauso dregmes perteklius dirvozemyje yra vietoves klimatas.Ji apibudina krituliai ir garavimas.Priklausomai nuo vietoves reljefo pertekliu dirvoz. didina pritekantis vanduo: deliuvinis, gruntinis, artezinis ir filtracinis. Hidrogeologines salygos-pozeminio vandens tipas,slugsniojamo budas,tekejimo kryptis bei nuolydis-turi svarbia reiksme dregmes pertekliui susidaryti.Ypac greitai dregmes perteklius susidaro kai pozeminis vanduo slugso negiliai.Gero hirologines salygos-tankus upiu bei ipeliu tinklas,pakankamas vagu gylis didina nuoteki,mazina vietoves dregmes pertekliu.Augaline danga-dazniausiai didina transpiracija mazina fizikini dirvos pavirsiaus garavima.Daugiamete augalija gerina dirvozemiu infiltracines savybes bei imluma vandeniui.Antropogeniniai veiksniai-zmogaus veikla-taip pat gali sukelti dregmes pertekliu dirv.,ypac kai zemes ukio interesu nepaiso kitos ukio sakos.Automorfiniai ir hidrimorfiniai dirvozemiai.Automorf.dirv.,kuriu virsutiniam sluoksniui(mazdaug iki 1.5m gylio)dregmes perteklius nebudingas ilgesni laikotarpi,priskiriami veleniniai karbonatiniai salpiniai dirvozemiai,neturintys glejiskumu zymiu,laidus vandeniui,gerai naturaliai drenuojami.Hidromorfiniai dirv.formuojasi esant ilgalaikiam arba nuolatiniam dregmes pertekliui.Jie skirst,i mineralinius ir pelkinius.Mineral.dirv.budingos glejiskumo zymes,stambaus humuso ar durpiu kaupimasi.Pelkiniai dirv.kuriems budingas dregmes pertekliu. Sausinimo Režimas, Budai Ir Priemonės, Sausinimo Sistema Periodinėje drėgmės pertekliaus zonoje, kuriai priklauso ir Lietuva, dirvožemių sausinimas yra pagrindinis būdas derlingumui didinti. Svarbiausias sausinimo tikslas — pašalinti drėgmės perteklių iš dirvožemio, sudaryti kuo palankesnį vandens oro bei šilumos režimą, skatinantį dirvožemio mikroorganizmų ir augalų šaknų sistemos inten­syvesnį vystymąsi, didinti augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį dirvožemyje bei tręšimo efektyvumą, gerinti mechanizmų darbo sąlygas ir kt.Intensyviai nusausintuose plotuose pavasarį galima sėti 2 — 3 savai­tėmis anksčiau negu nenusausintuose. Anksčiau pasėti augalai iki sausesnio vasaros laikotarpio spėja giliau įleisti šaknis ir intensyviau naudoja gilesnių dirvožemio sluoksnių drėgmę bei maisto medžiagas. Nenusausintuose dirvožemiuose augalų šaknų sistema vystosi arčiau paviršiaus, todėl šiltesniu laikotarpiu dėl intensyvaus drėgmės garavimo pažemėjus požeminio vandens lygiui ir augalams trūkstant drėgmės, užtrunka vegetacija, derlius nuimamas vėlesniu, lietingesniu metu ir, aišku, menkesnis. Gerai nusausintose dirvose javai neišmirksta, rečiau išgula, būna atsparesni ligoms ir kenkėjams. Sausintuose plotuose yra aukšta žemdirbystės kultūra, darbai ūkiuose gali būti organizuojami racionaliau. Žemių sausinimas ir kultūrinimas turi taip pat nemažą sanitarinę bei estetinę reikšmę. Sausinimo režimu vadinamas savalaikis (netrukdantis, augalų vegetacijai) drėgmės pertekliaus šalinimas iš dirvožemio sausinimo priemonėmis laikantis ekonomiškumo ir aplinkos apsaugos principų. Jo režimą apibūdina drėgmės ir oro kiekis dirvožemyje, požeminio vandens gylis, garavimas, paviršinio ir požeminio vandens šalinimo tempai ir kt.Sausinimo norma (arba požeminio vandens gylis) – tai minimalus požeminio vandens depresinio paviršiaus gylis, užtikrinantis didelius žemės ūkio kultūrų derlius. Buvo manoma, kad nuo sausinimo normos visiškai priklauso sausinimo režimas, bet sunkios mechaninės sudėties dirvožemiuose dėl sausinimo priemonių ištisinis požeminio vandens depresinis paviršius nesusidaro. Tik lengvesnės granuliometrinės sudėties laidžiuose dirvožemiuose sausinimo norma pakankamai gerai nusako sausinimo režimą. Sausinimo norma nepastovus dydis. Ji priklauso nuo dirvožemio, klimato, augalijos, metų laiko, žemės dirbimo ir kt. ir yra skirstoma į priešsėjinę, sėjos, vegetacinę, rudens ir žiemos, nes skirtingais metų laikotarpiais augalų poreikiai bei žemės ūkio mašinų darbo ypatumai požeminio vandens lygiui nėra vienodi. Paviršinio ir požeminio vandens šalinimo tempai, garavimas. Dauguma žemės ūkio kultūrų, ypač javai bei daržovės, jautrios pavirši­niam užliejimui vandeniu. Kuo laikotarpis šiltesnis, tuo užliejimas pa­vojingesnis. Seklus užliejimas (iki 0,5 m) trunka i - 5 paras, gilus (daugiau kaip 0,5 m) — daugiau kaip 5 paras. Užliejimas 0,5 m storio vandens sluoksniu vasaros potvynio metu yra riba, Kurią peržengus žemės ūkio kultūrų derliaus nuostoliai smarkiai pa­didėja, nes dauguma augalų, ypač pirmoje vegetacijos laikotarpio pusėje, visiškai apsemiami ir negauna nei oro, nei šviesos. Nustatant vandens pertekliaus šalinimo trukmę, būtina žinoti požeminio vandens slūgio greitį. Jis apytikriai apskaičiuojamas pagal A. Kostiakovo, J. Rotės ir S. Hugauto priklausomybes. Garavimas. Dėl garavimo vandens perteklius dirvožemyje mažėja, tačiau šis procesas sunkiai reguliuojamas, todėl praktikoje dažniausiai apsiribojama jo faktiniu įvertinimu atsižvelgiant į vietovės klimatines sąlygas. Daugiausia drėgmės Lietuvoje išgaruoja birželio — liepos mėn., po 100 ir daugiau mm.Sausinimo būdai ir priemonės. Sausinimo būdas (metodas) — tai drėgmės pertekliaus mažinimas arba visiškas jo pašalinimas iš dirvožemio. Anksčiau sausinimo būdai buvo skirstomi pagal drėgmės pertekliaus pašalinimo takų kryptį bei padėtį žemės paviršiaus atžvilgiu (pavyzdžiui, drėgmės pertekliaus šalinimas paviršiumi, armėnių, podirviu ir pan.). Dabar sausinimo būdai klasifikuojami pagal dirvožemio maitinimo van­deniu tipą, t.y. pagal paviršinio nuotėkio intensyvinimą, gruntinio van­dens lygio žeminimą, apsaugą nuo aliuvinio, deliuvinio, gruntinio, artezinio bei infiltracinio vandens. Be to, sausinimo būdus galima grupuoti pagal vandens balansą, jo pagrindinius elementus (N+E=S+P; čia N — nuotėkis; E — garavimas; S — pritekėjimas; P — krituliai). Drėgmės perteklių tam tikroje terito­rijoje galima pašalinti intensyvinant vandens nuotėkį N ir garavimą E arba mažinant vandens pritekėjimą S ir kritulius P. N ir E intensyvinimas - tiesioginis (pašalinamas jau susidaręs drėgmės perteklius), o S ir P mažinimas — apsauginis (drėgmės pertekliui neleidžiama susidaryti)sausinimo būdai. Jei vandens balanso elementus imsime kaip suminius dydžius, t.y. S=S1+S2, N—Nl+N2 (čia Sj — pritekėjimas paviršiumi; S2 - pritekėjimas požemiu; Nj — paviršinis nuotėkis JV2 — požeminis nuotėkis), tai jų intensyvinimas arba mažinimas apims visus galimus drėgmės pertekliaus šalinimo būdus. Sausinimas efektyviausias tuomet, kai nuotėkis intensyvinamas, o vandens į sausinamąjį plotą priteka mažiau. Intensyvinant paviršinį nuotėkį, drėgmės perteklius iš sausinamojo ploto šalinamas žemės paviršiumi ir armėnių (vagomis, latakais, grioviais). Didinant požeminį uolėkį, drėgmės perteklius šalinamas dirvožemiu ar gruntu panaudojant vertikalųjį, horizontalųjį ar mišrųjį drenažą arba akumuliuojamas slėsniuose dirvožemio ar grunto sluoksniuose taikant kurminimą, gilųjį purenimą ar olandiškąjį drenažą. Mažinant paviršinio vandens pritekėjimą priešdeliuviniu būdu, pašlaičių grioviai, priešaliuviniu būdu — pylimais, krantinėmis venomis bei grioviais apsisaugoma nuo potvynių vandens. Gruntinio vandens pritekėjimas mažinamas priešgruntiniu būdu panaudojant gau­domuosius griovius ir drenas. Kolmatažiniu būdu nuo drėgmės per­tekliaus apsisaugoma dirbtinai pakėlus žemės paviršių, nusodinant nešmenis ar supilant gruntą.Garavimo intensyvinimas — mažiau efektyvus ir rečiau Laikomas sausinimo būdas. Intensyvinant drėgmės garavimą techniniu būdu, gruntas kaitinamas arba vėdinamas panaudojant terminį ar ventiliacinį drenažą, agrotechniniu būdu — dirva akėjama. Taikant biologinį būdą, garavimą skatina specialūs augalai (biologinis drenažas), taikant kli­matinį — reguliuojami radiacinis, šiluminis, vėjų, jūrų srovių režimai, keičiamas dengiamasis paviršius ir kt. Drėgmės perteklių galima mažinti reguliuojant kritulių kiekį, l.y. išsklaidant debesis reagentais ar užtvariniu būdu (įrengiant šiltnamius, sodinant apsaugines medžių juostas ir kt.). Žemės dažniausiai sausinamos kompleksiškai. Pagrindinis sausinimo būdas — požeminis, kiti būdai daugiausia yra pagalbiniai. Atsižvelgiant į tai, kaip drėgmės perteklius surenkamas ir pašali­namas, sausinimas gali būti savitakis, mechaninis ir specialusis. Savitakis sausinimas. Drėgmės perteklius iš sausinamojo ploto šali­namas dirbtiniais vandens takais (grioviais, drenomis, vagomis ir ertmėmis), į kuriuos vanduo susirenka ir nuteka į vandens imtuvą savaime, veikiamas gravitacijos (sunkio) jėgos. Taikant savitakį sausinimą, vandens lygis dirvožemyje, sausintuvuose, rinktuvuose ir imtuve pamažu žemėja, l.y. susidarius hidrauliniam nuolydžiui, vandens perteklius savaime, be pašalinės energijos nuteka į imtuvą. Dauguma sausinimo sistemų yra savitakės. Mašininis sausinimas. Drėgmės perteklius iš sausinamojo tinklo pašalinamas mechaninėmis priemonėmis, t.y. vanduo į sausinimo tinklą patenka savitaka, o į imtuvą nuleidžiamas vandens kėlimo įrenginiais. Šiuo būdu sausinami polderiai, išnaudoti karjerai ir pan. Specialusis sausinimas. Drėgmės perteklius iš sausinamojo ploto šalinamas specialiomis techninėmis bei biologinėmis priemonėmis. Priverstinis sausinimas — drėgmės perteklius surenkamas ir pašalinamas panaudojant vakuumą, elektros lauką, šildant ar vėdinant. Sausinant šiuo būdu, pašalinamas ne lik perteklinis gravitacinis, bet ir kapiliarinis vanduo. Šitaip dažniausiai sausinami statybose vandeniui mažai laidūs gruntai. Jei sausinama natūralaus garinimo būdu, drėgmės perteklius šalinamas intensyvinant drėgmės garavimą techninėmis, agrotechninėmis bei biologinėmis priemonėmis (žemė akėjama, sodinami augalai, gerai augantys per drėgnoje dirvoje ir išgarinantys daug vandens, pvz., tuopos, keičiamas žemės dengiamasis paviršius ir kt.). Sausinimo priemonėmis vadinami techniniai įrenginiai (drenažas arba grioviai) bei veiksmai (lysvinis arimas, gilusis purenimas ir pan.), maži­nantys drėgmės perteklių sausinamajame plote. Sausinimo priemonės skirstomos į hidrotechnines (drenažas, grioviai, pylimai, vagų reguliavimas ir kt.), agrotechnines (vagojimas, dirvožemio purenimas bei tankinimas, lysvinis arimas ir kt.), biologines (specialių augalų, pavyzdžiui, eukaliptų, tuopų auginimas ir kt.), klimatines (jūrų bei oro srovių reguliavimas ir kt.) ir specialiąsias (elektros lauko, vakuumo sudarymas, vėdinimas ir pan.). Pagrindinės yra hidrotechninės sausinimo prie­monės, nes jos gali visiškai pašalinti drėgmės perteklių iš dirvožemio. Sausinimo sistema — tai sausinimo priemonių kompleksas, šalinantis drėgmės perteklių, gerinantis vandens, oro, šilumos bei maisto medžiagų režimus, reikalingus augalams augti, sudarantis tinkamas sąlygas žemės ūkio mechanizmams dirbti. Atvirose sistemose vanduo surenkamas grioviais, vagomis. Dažniausiai sausinimo sistemą sudaro 5 dalys: 1) suren­kamoji (reguliuojančioji), 2) nuleidžiamoji, 3) priimamoji (vandens im­tuvas), 4) apsauginė ir 5) pagalbinė. Surenkamąją dalį sudaro dirbtiniai vandens takai (vagos, sausinamieji grioviai, sausinamosios drenos ir pan.), tiesiogiai surenkantys vandens perteklių iš dirvožemio. Nuleidžiamoji dalis priima vandens perteklių iš surenkamosios, o kartais ir iš apsauginės dalies ir nuleidžia į imtuvą. Tai nuleidžiamieji bei surenkamieji grioviai, drenažo rinktuvai. Priima­mąją dalį sudaro vandens imtuvai: griovos, raguvos, grioviai, upės, upeliai, tvenkiniai, ežerai, jūros ir laidaus grunto sluoksniai. Apsauginės dalies įrenginiai (apsauginiai grioviai bei drenos, apsauginiai pylimai ir krantinės drenos) saugo sausinamąjį plotą, kad į jį iš šalies nepatektų paviršinis ar požeminis vanduo. Pagalbinės dalies paskirtis — palaikyti atskirų sausinimo sistemos dalių pastovumą ir tinkamą eksploataciją. Tai įvairūs hidrotechniniai statiniai (greitvietės, slenksčiai, šliuzai, siurb­linės, žiotys, šuliniai, filtrai, nusodintuvai), taip pat keliai ir jų statiniai (tiltai, pralaidos, lieptai, brastos ir kt.). Vandens imtuvas — pagrindinė sausinimo sis­temos dalis. Visos kitos dalys įrengiamos tada, kai būtina.Vandens Imtuvams Keliami Reikalavimai. Sausinimo sistemos vandens imtuvai turi priimti vandens perteklių iš sausinamojo ploto taip, kad nesusidarytų patvanka; potvynių metu vandens lygis imtuve turi būti tokio aukščio, kad aplinkiniai plotai nebūtų užliejami ar užliejimo žala būtų minimali; imtuvo šlaitai ir dugnas turi būti kiek galima pastovesni (nebūtų plaunami ar uždumblinami, neužželtų); jei reikia, turi tikti rąstams plukdyti, išnaudotiems durpynams sausinti, žuvims auginti ir pan. Jei natūralūs vandens imtuvai netenkina visų šių reikalavimų, būtina juos reguliuoti. Techniniu požiūriu beveik visus imtuvus galima sutvarkyti taip, kad jie priimtų vandenį iš sausinamųjų plotų, tačiau ekonomiškai tai ne visada apsimoka. Todėl ieškomas optimaliausias techninių, ekonominių bei ekologinių sąlygų variantas. Pavyzdžiui, išnaudotam durpynui sausinti savitaka iškasamas gilus griovys (5 m ir gilesnis). Jei jis ilgas, reikia apskaičiuoti, ar nebus ekonomiškiau pastatyti siurblinę vandeniui pakelti (magistralinis — nuleidžiamasis griovys galės būti seklesnis). Jei išnaudoto durpyno plotas palyginti nedidelis, kartais geriau jame įrengti vandens telkinį, negu jį sausinti — visa tai priklauso nuo sausinimo sistemos statybos techninių sąlygų, statybos vertės, būsimos eksploatacijos sąlygų, aplinkosauginių reikalavimų ir iš nusausinto ploto laukiamos naudos. Svarbu, kad, vandeniui įtekant į vandens imtuvą iš šonų, nesu­darytų patvankos ilgiausiai vegetacijos laikotarpiu išsilaikantis vandens lygis, t.y. vasaros vidutinis vanduo ). Susidarius patvankai magistraliniame sausinimo sistemos griovyje, vanduo gali patvenkti šoninius griovius ir drenažo žiotis. Dėl patvankos mažėja vandens greitis, sėda nešmenys, griovys uždumblėja arba apauga žolėmis, sumažėja vandens pralaidumas, ir aplinkiniuose plotuose pakyla požeminio vandens lygis. Trumpalaikiai patvenkimai (pavyzdžiui, po didesnių liūčių) nenuostolingi ir ekonominiais sumetimais, norint sumažinti imtuvų skerspjūvio matmenis, ypač jų gylį, leidžiami. Dažniausiai imtuvai sureguliuojami taip, kad ariamųjų žemių neuž­lietų pavasario potvynio vanduo, o pievų ir ganyklų — vasaros bei rudens potvynių vanduo (daugiametėms žolėms pavasarinis užliejimas nepavojingas, o užliejus žiemkenčius, derlius labai sumažėja arba visai sunaikinamas). Išsiliejus vandeniui į slėnį, tėkmės greitis sumažėja ir nusėda nešmenys. Pavasario potvynio metu smulkūs molio, dumblo nešmenys yra naudingi, nes tręšia šalpą, tačiau nusėdę stambūs smėlio nešmenys padengia žemę ir augalus smėlio dalelėmis, kurios blogina augalų vegetacijos bei naudojimo sąlygas ir yra nepageidautinos. Tekančio vandens imtuvų (upių, upelių, griovių) profiliai išlieka maždaug pastovūs, kai vandens greitis juose būna didesnis už neuždumblinantįjį ir mažesnis už neplaunantįjį: jei vandens tekėjimo greitis imtuve mažas, jame nusėda nešmenys ir jį uždumblina, jei didelis, prasideda imtuvo šlaitų bei dugno plovimas. Stovinčio vandens imtuvuose (ežeruose, tvenkiniuose) nusėda iš sausinimo sistemos įtekančio vandens nešmenys, t.y. jie gali būti uždumblinami. Tokie imtuvai tinka tuomet, kai yra pakankamai gilūs, o vandens lygis juose žemas, lyginant su aplinkiniais plotais. Žeminti vandens lygį juose nerekomenduojama. Vagų hidrologiniai skaičiavimai Pagrindinius imtuvo projektavimo duomenis gauname vagos hidrologiniais ir hidrauliniais skaičiavimais. Hidrologiniais skaičiavimais nustatome svar­biausius nuotėkio parametrus - nuotėkio modulius ir debitus. Prireikus galime nustatyti nuotėkio aukštį, tūrį, trukmę ir koeficientą. Žinodami vagos baseino plotą F, galime nustatyti tokį ryšį tarp nuotėkio modulio ir debito Q: Q = 0,001q*F čia Q - m3/s; q - l/s • km2; F - km2. Pavasario potvynio debitas Lietuvos sąlygomis skaičiuojamas pagal tokią formulę:Qp = q* F=A1% -F / (F+1)0,18δ*l čia Q - pavasario potvynio skaičiuojamasis didžiausias tikimybės debitas m3/s; q - skaičiuojamosios tikimybės didžiausias nuotėkio modulis m3/s km2; F - į imtuvą įtekančio vandens baseino plotas km2;A1% - 1% tikimybės geografinis parametras, randamas iš izolinijų žemėlapio; δ-pataisos koeficientas, įvertinantis baseino ežeringumo, pelkėtumo ir miškingumo įtaką nuotėkio dydžiui; l - tikimybės pakeitimo koeficientas, nustatomas pagal lentelės duomenis. Vagų hidrauliniai skaičiavimai. Hidrauliniai skaičiavimai atliekami tik toms vagoms, kurių apskaičiuotasis debitas didesnis nei 0,5 m3/s. Mažesnio debito vagų profilis parenkamas konstruktyviai, atsižvelgiant į vagos paskirtį, gruntus, drenažo žiočių gylį ir kt. Hidrauliniais skaičiavimais nustatome vandens tėkmės greitį ir gylį joje. Pirmiausia parenkama vagų skerspjūvio forma, atsižvelgiant į gruntą, vagos dydį, statybos bei eksploatavimo sąlygas. Hidraulinių skaičiavimų eiga įvairioms vagų formoms yra vienoda. Detaliau pateiksime Lietuvoje dažniausiai pasitaikančios trapecinio skerspjūvio vagos hidraulinius skaičiavimus. Nustatome vandens kiekį Qsk, kuris turės pratekėti projektuojamosios vagos skerspjūviu. Kad šis debitas sutilptų vagoje (vanduo neišsilietų iš jos ir neapsemtų pasėlių), reikia parinkti atitinkamus vagos matmenis. Pirmiausia pagal vyraujančius gruntus vagos ašyje parenkame griovio šlaitų nuolydžio koeficientą m ir nusistatome vagos dugno ploti b, ne mažesnį kaip 0,8 m. Toliau skaičiuojame tėkmės skerspjūvį:w = h* (b+mh);čia h - nusistatomas vandens gylis vagoje. Vagos skerspjūvio šlapiasis perimetras X= B + 2s;Vagos hidraulinis spindulys .r = w/X . Pagal parinktus matmenis nustatomas vaga pratekantis hidraulinis debitas Q: Q = wv;Apskaičiuotasis hidraulinis debitas Q turi būti lygus arba didesnis už hidrologinį debitą Qsk. Geriausia, kai tenkinama tokia nelygybė:±(Qsk-Q)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!