Ne visos piktžolių rūšys vienodai paplitusios. Dažnas reiškinys, kai iš kelių dešimčių gausumu išsiskiria tik keletas rūšių. Tačiau pasėliai jomis užteršiami iki 60-80%. Tokias piktžoles vadiname vyraujančiomis (dominuojančiomis), jos pastoviai randamos laukuose.
Naikinant piktžoles, svarbiausia gerai ir laiku atlikti visus žemės ūkio darbus. Žiemą valoma sėkla, ruošiamas mėšlas, remontuojama technika. Pavasari dirva ruošiama sėjai, prižiūrimi pasėliai, naudojamos mechaninės piktžolių naikinimo priemonės. Vasarą šienaujami nedirbami plotai, naikinamos likusios pasėliuose piktžolės, įdirbamos mišinienos, dobilienos, juodieji pūdymai. Rudenį dorojamas derlius, įdirbama dirva, sėjami žiemkenčiai, rapsai.
Siekiant pristabdyti piktžolių sėklų plitimą, atkreiptinas dėmesys į didelį piktžolių vislumą, ilgą sėklų ramybės periodą bei įvairias ūkiuose pasitaikančias kliūtis, laiku ir gerai atlikti lauko darbus.
LŽŪU atlikti tyrimai rodo, kad nuimant javų derlių kombainais, didžiausias piktžolių kiekis patenka į grūdus (40-52%). Peluose jų rasta 26-27%, šiauduose – 2-5%, ant dirvos išbyra 19-20%.
Svarbiausios priemonės, padedančios apsaugoti dirvą nuo piktžolių:
• ūkio specializaciją atitinkanti sėjomaina;
• sėklos valymas nuėmus derlių;
• pasėlių tręšimo srutomis, mėšlu sureguliavimas, nes azotas suaktyvina piktžolių augimą ir skatina subrandinti daugiau sėklų;
• tarpinių augalų auginimas;
• tinkamas šiaudų ir pelų derliaus metu dorojimas (neskleisti ant ražienų);
• tinkamas mėšlo laikymas, kad kuo daugiau piktžolių sėklų prarastų daugumą;
• tinkamas dirvos įdirbimas.
Kai kurias piktžolių mažinimo laukuose priemones aptarsime kiek plačiau.
Mėšlas – nepakeičiama organinė trąša, keliant augalų derlingumą, tačiau ta pati trąša gali labai didinti piktžolėtumą. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale atlikti tyrimai rodo, kad 1 kg galvijų mėšlo, kreikto durpėmis ir šiaudais, rasta apie 460 sėklų, iš kurių 75% buvo baltųjų balandų sėklos. Įterpus apie 50 t/ha tokios kokybės mėšlo, į hektarą patektų apie 23 milijonus piktžolių sėklų.
Vokėje atliktų stacionarinių tyrimų duomenimis, javų pasėliuose iš daugiamečių piktžolių vyravo sėjomainose su daugiametėmis žolėmis – paprastasis varputis, dirvinis vijoklis, o likusiose sėjomainose – dirvinė pienė, dirvinė usnis, pelkinė notra.
1985-1990 m., t.y. praėjus antrajai sėjomainos rotacijai, visose javų sėjomainose buvo aptinkamas varputis, išskyrus tik 100 proc. javų sėjomainą,...
Šį darbą sudaro 2423 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!