Mirties problema

2002-11-20
Dėstytoja
Z.Ruzgienė
Utena, 2002
MIRTIES PROBLEMA
1. Įvadas.
2. Mirties samprata.
3. Mirties problema kasdienybėje.
4. Mirties baimė.
5. Mirtis negatyvi gėrybė.
6. Mirtis negatyvus blogis.
7. Mirties supratimas.
8. Pomirtinis gyvenimas.
9. Egzistencijos ir mirties sampratos neatsiejamumas.
10. Mirtis ir franscendentinė amžinojo gyvenimo samprata.
11. Atsisveikinimo ritualas.
12. Amžinojo poilsio vieta.
Visi mirštame, tačiau ne visi vienodai suprantame, kas yra mirtis. Gyvybė ir mirtis – tai sąvokos, kurios nepriklausomai nuo visų mūsų yra šalia. Žmonės galvoja, kad pragyvens kūno mirtį ir tapdami dvasiomis persikels į Dangų, Pragarą arba grįš į Žemę kitame kūne, ne žmogaus pavidalu. Kiti mano, jog nustos egzistuoti, o siela tiesiog išsisklaidys mirus kūnui. Natūralus egzistencijos ciklas apie kurį retai mąstome yra gimimas, gyvenimas, mirtis. Gimus kūdikiui mes visi džiaugiamės, būname laimingi. Nes kiekvieno naujo žmogaus atėjimas į pasaulį, mums suteikia daugiau vilčių, pasiaukojimo, stiprybės, laimės. O mirus mylimam žmogui mus aplanko liūdesys ir gedėjimas. Nors mūsų gyvenimas yra kelionė mirties link, tačiau mes apie tai susimąstome tik tada, kai netenkame mylimo ir brangaus žmogaus.
Mirties problemą jau daugelį amžių sprendžia žmonių kartos. Artimo žmogaus netektis priverčia mus sustoti, pamąstyti apie amžinąją neišsprendžiamą mirties problemą. Mes prisimename išėjusiųjų žodžius, darbus, jie visada šalia mūsų. Mūsų senoliai sakydavo, jis baigė vargus šioje žemėje, tačiau liko gyventi mūsų širdyse ir atmintyje. Tačiau mirtį, kurią vieni laiko baisybių baisybe, kitiems tėra vienintelis prieglobstis nuo šio gyvenimo kančių. Vieni jos laukia su baime ir šiurpu, tuo tarpu kitiems ji nėr problema, ji teikia daugiau džiaugsmo negu gyvenimas. „Kai kas net apgailestauja, kad ji taip lengvai visiems pasiekiama:
O kad tu, mirtie, nenorėtumei atimti gyvenimo iš bailių, o kad vien tik narsumas tam suteiktų. (Lukomas)
O kiek mes žinome paprastų žmonių, kurie, pasmerkti mirčiai – ne lengvai, o gėdingai mirčiai, kartais lydimai žiaurių kankinimų,- rodė tokią drąsą. Kas iš užsispyrimo, kas iš ramaus naivumo, kad jokios permainos jų elgesyje nebuvo galima pastebėti: jie tvarkė savo namų reikalus, pokštavo su draugais,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!