Miško politika

MIŠKO POLITIKA 1.Politikos samprata, sritys ir kryptys. Politika – valstybės valdymo menas, valstybės veikla, kuria siekiama padidint ir išsaugot šalies galią ir pasiekti pgr.jos tikslus.Politika tai: 1)veiklos srit, apimanti soc.santykius, kurie nagrineja valdžios paėmimo,išlaikymo ir panaudoj. probl. Tai santykiai, apimantys valstybės veiklos formų, uždavinių (misijos ir siekio), turinio formavimą. T.p. politikos veiklos rezulta, išreiškiami orientuojančių teiginių sistema. Valstybės politika – koncentruota šalies ekonomikos išraiška: 1)vidaus – santykiai šalies viduj tarp žmonių grupių; 2)užsienio – tarp valstybių. P.sritys: žemės,m.ū.,pramonė,prekyba, infrastrukt. P.kryptys: ekonominė, soc., kultūrinė, ideologinė, teisinė, ekologinė, techninė, technologinė. P.formuluojama veiklą orientuojančių sistema, padeda spręsti problemas ir įgyvendinti gero sambūvio principus. P.formuoja politinės org-jos. 2.Miškas.M.masyvas.Miškof-ija. Miškas – tai medžiais apaugusi vieta, kur yra tam tikras medžių telkinys, statybinė ir kt. padarinė mediena, augalijos tipas, augmenija ir augavietė,t.y. (ekosistema). Miško masyvas,tai nustatytas minimalų dydį viršijantis žemės plotas, kuriame yra susif. medynai ir gali būt įsiterpusių kt. m. naudmenų. Sudarant optimizuotus miškų junginius – nustatomi miškų valdytojai: mū, nac.park, privatūs savinink, rezervat. Miško funkcija – vaidmuo, kurį miškas atlieka individo, soc. grupės, visuomenės ir geogr. aplinkos atžvilgiu (saugo laukus, saugo dirvožemį). 3.Miško žemė. M.ū.žemė. M.įmon žemė. Miško žemė – nustatyta tvarka augint miškui, apaugusi ir neapaugusi augalija vieta. M.ū.žemė – visa žemė, reikalinga m.bei miškovaisos medž. auginimui. M. įmonės žemė – žemė skirta miško įmonei nustatyta tvarka:1.m. ū. paskirties žemė.2. ž. ū. ariama.3.kt..4.vandens. 1) m.žemė- m.naudmenos, m.dykynės. 2)ne miško žemė – ž. ū. naudmenos, keliai, įv. m.įrenginiai ir kt.žemė.M.žemė: 1.m. naudmenos – medyno žemė. 2.miškovaiso medž.auginimo žemė.3.technolog. paskirt. 4.kt. paskirties miško naudmenos.5.miško dykynės.6.medynų žemė –ne/apaugusi. 4.M.ū, miškininkavimas, miško įmonė. M.ū.–šalies ūkio šaka, apimanti kompleksą m. auginimo ir naudoj, aprūp ir aptarnav priem, kuriom siekiama nenutrūkstamai tenkinti šalies ūkio ir visuomenės miško gėrybių poreikius. Miškininkavimas – m. ū. veikla, miško auginimo ir naudojimo priemonių vykdymas siekiant nuolat turėt materialinių ir nematerialinių miško gėrybių. Miško įmonė-valstybės įmonė turto patikėjimo teisėje jai perduotojo valst. žemėj auginanti mišką ir naudoj. m.išteklius, atlieka m.įm.f-jas. 6.MIŠKO POLITIKOS SAMPRATA. Politika – soc. sistemos valdžios organų nustatyti orientyrai, pagal kuriuos galima apibrėžti objektų padėtį ir veiklos kursą.Miško politika – aukšč. valdžios (Seimo) institucijos nustatyti ir paskelbti orientyrai, pagal kuriuos nustatoma: m.ū. kursas (strategija), siekiant patenkinti šalies ūkio ir visuomenės materialinės bei nemat. produkc. poreikius ir gauti visų rūšių pajamas iš miško. Orientyrai gali būti: teisiniai, moksliniai, ekonominiai, administraciniai, technin, ekologin, social. 7.MIŠKO POLITIKOS TIKSLAI. 1.Optimizuoti Lt miškingumą (19-40%). Garantuoti: 2.kraštovaizdžio el. harmoniją ir gyvūnijos/augalijos įvairovę.3.Miško turėjimo formų įvairovės pagrindu garantuoti efektyvų miškininkavimą, nepažeidžiantį ekologinių ir ekonominių santykių pusiausvyros.4...nuolatinį tvarų, tolygų ir daugiatikslį miško naudojimą. 8.MIŠKO POLITIKOS VEIKSNIAI. M.politikos turinį apsprendžia šalies veiksniai:1.Ekolog. potencialas; 2.Social. potencialas;3.Visuomenės politinė sistem; 4.M.problemų pobūdis.Ekonominis šalies potencialas šalies ekonomikos galimybės, tenkinti social.sistemų material. poreikius. Ekolog potencialas apima – visumą šalies gamybinių jėgų ir gamtos turtų ir galimybių tuos turtus naudoti.Šalies ekonominį potencialą apibūdina:1.Gamt. turtų sudėtis, kokybė; 2. Šalies ūkio sektorių dalys; 3. BVP; 4. Ekonominio augimo lygis; 5. Mokslo ir technikos lygis; 6. Darbo ištekliai, sudėtis, klasifikacija ; 7.nedarbo lygis.Šalies ūkio sektoriai: 1. Pirminis – žemės, vandens, m.ūkiai; 2.antrinis – gamybos pramonė; 3.tretinis – paslaugos.Socialinis šalies potencialas – šalies visuomenės galimybės tenkinti šalies socialinius poreikius, susijusius su žm-mis. Šalies soc. potenc. apibūdina: 1. Gyventojų kiekis ir sudėtis pagal įv. požymius kokybiniai ir kiekybiniai kitimai. 3.soc. visuomenės strukt. . 4.pajamų paskirstymo tarp soc.grupių būdai ir dydis. 5. Mokslo, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, soc.aprūpinimo lygis. 6.darbo, poilsio ir buities sąl.- šalies politinė sistema – šalies, visuomenės galimybės, formuoti pgr. šalies politines orientac. ir tenkinti šalies infrastruktūros poreikius. Šalies politiką apibūdina: 1.bendras visuomenės politinis klimatas; 2.Polit.valdžios pobūdis ir formavimo būdas;3.valdžia–autokratinė ar demokrat.; 4.Politinių partijų ir org-inė sist; 5. Elitas; 6.polit. kultūra; 7.ideologija; 8.konfliktų sprend. formos. 9.Miško POLITIKOS STRUKTŪRA. Kryptys: ekol-nė; ekonom.; soc., infrastrukt. 1.M.teisinė p-ka – m.teis. aktų sudėties jų priėmimo ir taikymo idėjos;2.M.auginim p-ka- miškov-sos, m.ugdymo, priežiūros ir apgynos idėjos; 3.M. naudojimo p-ka 4.M.valdymo p-ka – miškingumo optimizavimo ir m. tvarkymo ir turėjimo orientyrai. 5.M. techninė p-ka – m.ū. aprūpinimas lab. pritaikyta m. technika; 6.M. naudojimo sąl. sudaromos pačiam atsikurt – optimizavimo ir ekologizavimo idėjos 7.M. ekonomin polit. – m. auginimo ir naudojimo ekolog. reguliavimo svertų formavimo idėjos; 8.Miško inovacijų p-ka– mokslinio tyrimo ir tech. kūrybos plėtros idėjos. 9.M.soc. p-ka – m.ū. kadrų, jų darbų ir buities sąl. ir vadovavimo idėjos, apmokėjimo valdymo santykiai visuom-je 10.MIŠKO TEISINĖ POLITIKA. Apima m. teis. aktų sudėties, jų kūrimo, priėmimo ir taikymo orientyrus. Pgr. orientyrai: 1.Miško teisiniai aktai – 1.1.normatyviniai, nustatantys bendrąsias elgesio taisykles1.2.individualūs – nustatantys tam tikrą teisę konkrečiam atvejui.2.M.teisiniai aktai kuriami vadovaujantis dedukcijos ir subkoordinac. principais. Dedukcijos principas – reikalauja kad kiekv. Teisinis aktas būtų kuriamas subkoordinacijos principu, kad institucija, kurdama teisinį aktą, privalo vadovautis aukštesnės institucijos teisiniu aktu.3. miško teisiniai aktai turi aprėpt visas m.ū.sritis ir sudaryti sistemą. T.p. reglamentuoti m.ū. strukt. vienetų veiklą, ir m.ū. sričių veiklos tvarką. 4. m.normat. aktai taikomi konkretiems atvejams, asmenims arba faktams,vadovaujantis nustatytomis vieningomis procedūromis. 5.m. teisinius aktus pagal savo kompetenciją kuria visos šalies valst. valdžios ir valdymo institucijos 12. BENDROJI M. VALDYMO P-ka. M. valdymo p-ka apima: 1)miškingumo optimizavimą;2)m. turėjimo ir tvarkymo orientyrus.Valdymas-veiklos objekto turėjimas savo žinioje ir jo kitimo kreipimas nustatyta linkme.M.valdymas g.b.:valstybinis ir ūkinis.Valstyb. miško valdymas-valst. valdymo institucijų m.ū.tvarkymo veikla, kuria siekiama įgyvendinti valst.m. p-kos tikslus. Valst.valdymas skirstomas į politinį ir ekonominį. Politinis valdymas apima: valstybinį vadovavimą (departamento); valstyb.kontrolę (m.kontrolės skyrius). Ekonom.valdymas apima valstyb. miškų savininko f-jų vykdymą.Valst.valdymu garantuojami Lt.valstybės interesai miško santykių srityje. Ūkin.miško valdymas – m.tvarkymo veikla,kuria siekia įgyvend m. ekonomikos tikslus.Ūkin.valdymas apima ūk.sprendimus, priimamus vadovaujantis teisiniais ir ūk normatyvais. Ūk.valdymu garantuojami L.ūkio ir visuomenės interesai m.santykių srityje. Valst.m. valdymą vykdo valst. valdymo institucijos:vyriausybė; m. tarnyba. Ūk.valdymą vykdo m. įmonės ir kt. ūkio subjektai, užsiimantys m. auginimu ir naudojimu, ar m. naudojimu ir atkūrimu.Valdymas apiima: turėjimą ir tvarkymą.Turėjimu apibrėžia turto dydį ir jo statusą. Tvarkymas - turto naudojimo formą ir veiklos vedimo tvarką. M.ū.pgr. turto dydį apibudina teritorijos miškingumas.Statusą apibrėžia m. turėjimo forma. Miško naudojimo formą apibudina m.f-nė paskirtis. M.ū.vedimo tvarką apibūdina m. struktūros formavimo pagrindai. 13.M.FORMAVIMO P-KA. M. atlieka šias f-jas: 1)gamtosaugos; genofondo ir ekosistemų išsaugojimo, klimato reguliavim;2)aplinkosaugos: laukosaugos, dirvosaugos, nuo H2O; 3)žaliaviniai. Tyrimų rezultat. rodo,kad mūsų klimatinej zonoj gamtosaugos funkcijai atlikti reikalingas 5-8 miškingumas; laukosaugos – 10-15; dirvos.15-20; vandens.20-30. Pramoninę reikšmę m. turi kai miškingumas siekia 30.L.mažas miškingumas 0-8. Reikia siekti bent vidutinio miškingumo (28-30). 14.M. TURĖJI. FORMOS NUSTAT. P-KA.1.M.nuosavybė - pgr. forma; 2.M. valdymas.3.M.naudojimas.Pagal nusist. tvarką vadovaujamasi, kad m. nuosavybė butu viešoji ir privačioji.Viešosios nuosav. M. – nac.park.,prikl.valstybei ir munisipaliniai, prikl.vyriausybei Lt.visi m.yra valstybės žinioje.Privačioji nuosavybė g.b.kooperatinė ir bendrovinė. Iindividual.–asmenin.ar šeimos. Viešosios nuosav.miškų paskirtis yra gamtosaugos ir aplinkosaugos m. funkc. pagrindu sukurti gamtinės šalies infrastrukturą, gamt.įvairovę, laukų išsaugojimą,vandens išsaugojimą ir t.t.Privač.nuosav. – kurti produkciją.kur t.b.m. turėjimo formų įvairovė, valst m. turi sudaryti bent 18 miškingumo;sodinti m. jautriose vietose. Valst.miškus turi valdyti ūkio subjektai turto patikėjimo teise, privačius miškus turi valdyti savininkai arba jų valdymo gali patikėti pagal sutartį.Naudotojai – jurid. ir fizin.asmenys – naudoj. teise įsigiję įstatymo nustatyta tvarka. 15.M. F-NĖS PASKIRTIE FORMAV. P-KA. Miško funkcinė paskirtis – m. auginimo ir naudoji. tikslas pagal pgr.f-ją. Pgr. f-ja. nustatoma vadovaujantis: 1)m. svarba geogr.šalies aplinkai. 2)landšafto naudoj.režimu;3)m. konkrečia geografine. padėtimi. 16.M. STRUKTŪRO FORMAV. P-KA. Apima m. išdėstymo teritorijoje, m.t-jos skirstymą medynams pagal vyraujančias rūšis ir amžių, medžių struktūros formavimo orientyrus. M.str.formuojama vad.šiais orientyr: 1.M. t.b.išdėstyti pagal funkcinę svarbą,t.y.nac.m.turi augti ten, kur labisuasiai atliekami laukos,vandens. f-jos.Privatūs m.t.b.išdėst.atsižvelg.į reljefą. Žaliavinės paskirties m. turi užimti visus ž.ū.netinkamus žemės plotus. 2. Medynų paskirtymas pagal amžių t.b. tolygus.3. Medynai m. teritorijoj t.b. išdėstomi pagal augavietes. 4.M. struktūrai formuoti t.b. taikomos m.ū.organizav. priem.kaip kad:1) m.ū.rėžimo apribotas miškininkavimo tvarkos nustatymas ir ūk.priemonių reguliuojančių m.b. nustatymas (atlieka miškotvarka); 2)m.ū.reguliavimas – ūkinių priemonių, reguliuojančių m.būklę – nustatymas; 3)koregavimas arba anksčiau numatytos ūkin.veiklos tvarkos ptaisymas.M.ū. režimas – visuma reikalavimų, nustatančių miškų auginimo ir naudojimo rūšis, formas ir intensyvumą. 17.M.ŽEMĖS IR M.NAUDOJIMO BENDROJI P-KA. I. Lt nenaudojamų miškų nėra. Visi m yra daugiatiskliai ir kompleksinio naudojmo. II. Pagr.miško teritorijų naudoj. tikslai: 1) garantuoti bioįvairovės ir natūralų gamt. kompleksų išsaugojimą; 2) garantuot ekologinių m. f-ijų kokybę; 3) patenkinti soc.visuomenės reikmes, susijusias su poilsio ir gydymo reikalais, gamtos ir kultūros paminklų apsauga ir darbo vietų sudarymas; 4) patenkinti šalies ūkio ir visuomenės medienos ir kt.miško medžiagų poreikius; 5)siekti LT miškingumo optimizavimą, gerinant m.išdėstymą teritorijoje ir didinant m. kiekį nederlingų ž.ū. naudmenų sąskaita. M.teritor.naudojimas g.b. pagrindinis ir šalutinis.Naudojimo režimas gali būti intensyvus ir extensyvus, ugdomasis ir gamtosauginis. Naudojimo terminai – vienkartiniai, trumpalaikiai ar ilgalaikiai. 18.M.ŽEMĖS NAUDOJIMO P-KA. M.žemė naudojama: - medynams auginti; -m.ū.aptarnavimo objektams (girininkijos sodyb); -tikslams susijusiems su m.ū. (durpės); -miškovaisos medžiams auginti; -šalutiniai miško produkcijai auginti; - m.ū.technolog. infrastruktūrai sukurti (kvartal); -objekt. esusijusiems su m.ū. statybai (el.linijos). M. žemės naudotojais g.b. m. savininkai; valdytojai, nuominink. Įst nustatytu atveju g.b. ir kt. fiziniai ir juridiniai asmenys. 19.M. NAUDOJIMO P-KA. LT naudojamos m. naudojimo rūšys: 1) stiebinės medienos ruoša (pagr.m. medž. ruoša); 2)antrinio m. medž. ruoša (kt. medžių dalys – kelmai, šakos); 3)šalutinio m.medž. ruoša (grybai, uogos, vaisiai); 4) m.naudoj. objekt. apsaugos reikalams; 5) m. naudojimas medžioklystės reiklams; 6) m. naudoj. gamtosaugos ir kultūrosaugos reikalais; 7) m.naudoj. piliečių būvimui miškuose; 8)m. naud. mokslinio tyrimo ir mokymo reikalais; 9) m.naudoj. poilsio ir gydymo reikalais; 10)m.naud. specialiems su su m.ū. nesusijusiais reikalais (KA) Miško naudotojais g.b. jur. ir fiz. asmenys įstat. nustatyta tvarka. Naudojant valt. miškus,vastyb. miškai t.b. atskirti nuo atkūrimo. 20.M. AUGINIMO P-IKA.Apima miškovaisą, m.priežiūrą, ugdymą ir gerin, m.apsaugą ir apgyną. Miškovaisos p-ka vadovaujasi: 1)m.privaloma tvarka t.b. visiems bemiškėje m. žemėje buvusioje ne miško žemėje nust. tvarka skirtoje mišką auginti; 2)m.t.b. veisiamas (sav. ir dirbt.želdinimas) ekonomiškais veisimo būdais ir įgalina numatyti laiku sukurti funkcinę paskirtį atitinkančius ir ekolog. stabilius medynus.3)veisiamų medynų rūšinė sudėtis ir tankumas turi atitikti augavietę ir funkcinę.m.paskirtį; 4)valst. turėtų skatinti miško žemės naudotojus laiku atkurti ir veisti kokybiškus miškus. Siekiama gerinti medynų kokybę, didinti našumą, soc. ir ekolog. reikšmę.Šie tikslai siekiami: medynų ugdymu ir rekonstrukcijos priemonėmis, miško sav. priežiūros, m. žemės melioravimu ir dirvožemio derlingumo didinimu, ekologizavimu, miško technologijos ir techninės pramonės. Visi m.t.b. saugomi nuo:neteisėto naudojimo, nustatytos m.naudojimo tvarkos pažeidimo, ekolog. sąlygų keitimo, kuris pažeidžia m.ekosistemų stabilumą:gaisrų, kenkėjų, ligų, žvėrių daromos žalos ir kitų veiksnių darančių žalą miškui.Privalo organizuoti ir organizuoja , kontroliuoja valst. miško tarnyba (MD, GU, VAAI). 21.M.TECHNINĖ IR TECHNOLOG. P-IKA. Aprūpinant m.ū.technika technologijomis t.b.vadovaujamasi šiais orientyrais:1)m.technikos prioritetinė kryptis – mechanizacija; 2) t.b.mažinamas m.ū. technologijų energetinis imlumas 3)orientuojamasi į įvežamą techniką; 4)technika turi tikt įv.tipų m.įmonėms….(stambiom, smulk); 5) sortimentinė medienos ruoša. 22.MIŠKO EKONOMINĖ POLITIKA. Apima valstybinio ekonom. reguliav. problemas:-m.mokesčius, -m.naudojimo apmokėjimo probl,-m.taksus,-m.nuostolių dėl pažeidimų atlyginimas, -baudos, m.auginimo finansavimo, skatinimą ir kt. orientyrus.Miško ekonomiką sudaro šie orientyrai: 1)verslinis m.naudojimas t.b.mokamas. Už neverslinį m. naudojimą m.savininkas turi teisę nustatyti mokestį; 2) m.ū.nuostoliai patiriami parduodant m.žemę ne miško auginimo tikslams t.b. kompensuojami;3) už mišką ir m.žemę miško turėtojai turėtų mokėti mokestį, kurio dydis t.b. nustatomas pagal potencialų pelną, gaunamą už miško naudojimą.4) m. taksa yra m. išteklių kaina. Ji t.b. nustat. visiems apmokamiems m.ištekliams. Takso dydis ir diferiancijavimas turi būti ekonomiškai pagristas. 5)m. saugoti t.b. sudaromas centralizuotas m.apsaugos fondas; 6) gerai tvarkantiems miškus m.žemės ir naudotojams t.b. iš valstyb. biudžeto skiriamas skatinimas. 7) netinkamoms ž.ū.žemėms apželdinti t.b. sudaromas centralizuotas m.auginimo fondas; 8) Baudos už m. pažeidas t.b. nustat.visiems m.pažeidėj, kurie privalo atlyginti ir dėl m.pažeidos susidarius m.ū.nuostoliams. Bauda ir nuostolių atlyginimas. Miško auginimo finansavimas iš biudžeto: 1. Kai visos pajamos iš m.ū. patenka į biudžetą, o iš ten skiriamos m.auginimui; 2. Auginimas finansuojamas iš visų lėšų 23.MIŠKO SOCIALINĖ POLIKA. Apima: 1) darbo vietų formavimą; 2)darbo vietų aprūpinimą darbuotojais; 3)darbo sąl. Sudarymą.  pgr.nuostatai kiekv. darduotojas pagal sav. kvalif. ir asmen. savybes turi atitikti. Kvalifikac. apibudinama: bendras išsilavinimas, profes. pasiruošimas, praktinis patyrimas. Asmeninių sav. apibudin. nurodant gabumus, polinkius ir interesus, fizines ir psichines savybes.Šiam reikalav. įgyvend. t.b. sud. darbo vietų pasai – nurodomi, kokio lygio savybių reikia šiai darbo vietai užimti. T.b. nurodyta kokiu būdu užimama pareigybė: 1.Skyrimo; 2.Konkurso; 3.Rinkimo. t.p. kokiu būdu patikrinamas. Žemesnioji mokykla – miško darbininkas; vidurinioji– apsauga; aukštesnioji – darbų vykdytojai; aukštoji – darbų organizatoriai, mokslininkai.M.ū. darbuotojai t.b. periodiškai atestuojami vertinant pagal paruoštas sitemas. M.pareigūnai t.b. aprūpinami opt.dydžio tarnyb.žemėm, transporto priemonėm ir gyv. patalpom, suteikiant galimybę įsigyt nuosavas patalpas su urėdijospagelba. 24.MIŠKO INOVACIJŲ POLITIKA. Apima mokslinio tyrimo techn. kūrybos plėtrą. M.ū. tobulinti t.b. vykdomi moksl. tyrimo darbai, kurių tikslas atrasti naujas žinias apie m ir m.ū.; T.p.techn. kūrybos darbai, kurių tikslas sukurti naujas m. technologijas, technikos priemones, medžiagas, augalų veisles, parengti rekomendacijas m.ū. Fundamentini m. mokslą turėtų plėtoti m.mokslo studijos, o taikomąjį- m.mokslo įstaigos. Technol. kūryba turėtų užsiimti miško mokslo įst., projektavimo institutai.M.turėti finansuoti valst, o techn.kūr.– sutartiniais pagrindais. 25.M. POLITIKOS FORMAVIMAS. Formuojant m.ū.p-ką pirmiausiai reik išsiaiškinti kas yra m.p-ka ir kokie jos tikslai, objektai, problemos, idėjos m.ū.srutyje, padedančias išspresti problemas, kokie yra m.p-kos įgyvend. rezultatai ir inst-ijos. M.P.formuoja mišk-kų sąj. ir Lt m.tarnyba. M.P.aprobuoja vyriausybė ministro teigimu, o tvirtina seimas., vyriausybės teikimu. Taigi, M.P formuojama vadovaujantis šiais princ.: 1.atsakomybės užtvarų m.ū. apimantį daugiatikslį m.auginimą ir kompleksinį nuolatinį ir subalansuotą m.išteklių naudojimą.2.atitikimo nac. teisinei sistem ir tarptautiniams susitarimams. 3.m. nuosavybės formų įvairovės ir jų lygiateisiškumo.4.Valstyb. ir visų suinteres. visuomenės gr. bendradarbiav. 5.m.ū.tradicijų tęstinumas. 26.M.P-OS VYKDYM. IR ORG-MAS. Naudojami šie m.p. įrankiai ir sistemos: 1)kvalifikuo ir nuo trumpalaikių pokyčių m. adm-cija; 2)m. įstat., kt įst.,reguliuoj.miško teis.; 3)mokesčių ir finans. paramos sistema; 4)švietimo ir mokymo sist.; 5)m. inf-jos sistema; 6)ryšių ir visuomenės palaikymo sistema. Tiesiogiai m.p.vykdo miškininkav. Subjektai-urėdijos, nac. parkai, rezervatai, privatūs miškininkav. subjektai. 27.LR SEIM0 PRIIMTI TEIS.AKT., REGULIUOJ.M.SANT.1. LR m.įst-1994, 2.LR žemės įst-1994, 3. LR saugomų terit.įst-1993, 4. LR A.A.įst -1992, 5. LR aplinkos monitoringo įst-1997, 6. LR Iaukinės gyvūnijos istatymas -1997, 7 .LR valst.ir savivald.turto vald., naudoj.ir disponav.juo įst -1998, 8. LR valst.ir savivald.įm.įst -1994, 9. LR Vyriausybės įst-1994, 10.LR civil.kodeks-1964, 11.LR administrac.tcisės pažeidimų kodeksas -1985 12.Medioklės įst. 28.LR VYRIUSYB.PRllMTI PGR. TEIS.AKTAI, REGULIUOJ. M. SANT 1.AM nuost.2.M.urėdijų tipiniai.nuost.3. Privačių m.tvarkymo ir naudoj.nuost. 4.Spec.žem.ir m.naudoj.sąl.(nurodyti aprobojimai )5. Stačio valstyb.(nenulirsto) m.pardavimo taisykl.6. Valstyb. m.kontrol nuost. 7.Valstyb.m.pareigūnų nuost.8.M. priešgaisrin.aps. taisykl.9.Nutarimas dėl miškams padarytos žalos atlyg.10. Pgr.tikslinės žemės naudoj.paskirties nustat.ir keitimo tvarka11.Miškotv. projektų tvirtin.tvarka l2.M.skirst.į gr. tvarka 13.Medžioklės nuost. 29.M.TARNYBOS PRIIMTI TEIS. AKT.1. General.m.urėdijos nuost.2. Pgr.m.kirtim.taisykl. 3.M.atkūrimo ir įveisimo nuost.4.M.ugd.ir sanitar.kirtimų taisykl.5.Mažųjų gamtos turtų naudoj. taisykl.6.Grybavimą Lt m-se reglam-tuoj. teis.akt.7.M.sanitar. apsaugos taisykl. 8.Biržių atrėžimo taisykl. 9.Apvaliosios medienos pardavimo taisykl.10. Apvalios. medien. matav.ir tūrio nustat.taisykl.11. Stačiojo m. kainos. 12.m. darbų saug. taisykl.13. Lankymosi m. taisykl.14. Medžiokl.taisykl.15. Miškotv.taisykl. MIŠKO TEISĖ 1.M.TEISĖS SAMPRAT IR PGR SĄV. M.teisė- visuma teisės normų, reguliuoj. soc. m. santykius. M.soc.santykiai-t.y.santykiai tarp žm., apimantys m. ir m.žemės nuosavybės tvarkymo, naudoj, atkūrimo ir apsaugos kl. Teisės sureguliuoti m.soc.santykiai vad.teisiniais m.santykiais.Pgr.teisinis aktas, reguliuoj. soc.m.sant.vad.M.įstat.–t.y. sistematizuot m.teisės normų rinkinys, nustatantis teisinius m.sant, kuriais siekiama jurid. garantuoti teis.aktų įtvirtintą šalies miškingumą, m. apsaugą, jo racionalų naudojimą ir atkūrimą, t.p.apsaugot piliečių ir organizacijų teises m.santykių srityje. Teis. santykiai. apima: 1. nuosavybės; 2)tavarkymo; 3)naudoj; 4)atkūrimo; 5)apsaugos f-jas. 2.LT M.IR JO SUDĖTIS Lietuvos m. sudaro visi LT m. žemėj esantys visi m. masyvai didesni nei nustatyta min-mas,t.y.500 ha miško negali viršyt nustatytos metinės biržės, turintys 600Lt/medį; iki 10 m. 300 Lt/med.; krūmai 100 Lt/vnt.5)Šienavimas miškuose ir plotuose miškui atželti – 500 Lt/ha6)Pastatytų įrenginių sunaikinimas – jų atstatymo kaina ir padarinių likvidavimo išlaidos.7)Miško įrenginių sugad. atstatymo ar remonto kaina, padarinių likvidav. kaina.Įkainiai indeksuojami pagal vyriaus. nustatyta vartotojo kainų indeksą. III dalis MIŠKŲ ŪKIOVALDYMAS 1.Valdymo,administrav.,vadovav., vadybos sampratos valdymas. žmonių veiklos techninių priemonių judėjimo kreipimas norima užprogramuota linkme. Žmog.veiklos valdymas dar vadinamas soc valdymu.valdyti:turėti savo žinioje, galėti naudoti,daryti tvarką,kreipti eigą, versti klausyti.Valdymo formos:turėjimas ir tvarkymas.Turėti formos:1.būti savininku2.būti gavusiam iš prigimties 3.būti įsigijusiam4.būti gavusiam pagal sumanymą4.galėti naudotis.Tvarkyti formos:1.daryti tvarką2.rikiuoti,statyti į eilę3.rūpintis4.vesti.Soc. valdymas-veiklos objekto turėjimas savo įtakoje ir tiesioginis tvarkymassiekiant išsaugoti jo būseną,įtakojant aplinkąarba keisti tą būseną teigiama linkme.Turėjimas-teisinė ir faktinė galimybė savarankiškai tvarkytiveiklos objektą ir jo naudingasias savybespritaikyti savo poreikiams.Tvarkymas-objekto proceso ir aplinkos būklėskeitimas siekiantnumatytos tvarkos įvedimo Tvarkymo operacijos: 1.tehninės 2.komercinės3.finansinės4.sąskaitybės5.veiklos apsaugos6.aplinkos apsaugos fizinės operacijos7.administravimo informacinėsoperacijos.Administravimas-tai veiklos administracinis tvarkymas, kuriuo siekiamanumatyti,organizuoti,veikti,derinti,kontroliuoti ir integruoti tvarkymo operacijas administravimas apima bendrąją ir specialias f-jas. Vadovavimas-bendroji administrvimof-jakuria siekiama inicijuoti, įtvirtintiir integruoti administrvimo f-jas,priimant galutinius sprendimus. Vadyba vadovavimo menas. 2.Valdymo objektas, subjektas, dalykas,esmė ir reiškinys, turinys ir forma.Objektas tikrovės sritis(daiktai ir reiškiniai),kurei galima duoti varda ir į kurią nukreipta praktinė irpažintinė veikla.Dalykas objekto atžvilgis,kuris pasirinktoje veiklojeyra tiesiogiai veikiamas žmogausir sudaro veiklos turinį.Subjektas-praktinės ir pažintinės veiklos veikėjas,kuriskuris praktiškai pertvarkoir aktyviai pažysta veiklos objektą-pasirinktą tam tikrą tikrovės sritį.soc.m.ūkio valdymas reiškiasi informacijos kitimu ji kinta nuo duomenų į sprendinį.Valdymo esmė sprendinių priėmimas.Valdymo turinys:1.įką nukreipta veikla2.ką reikia daryti su vaeiklos objektu.Funkcinės sritys:1.vadovavimas 2.programavimas 3.planavimas 4.organizavimas 5.reguliavimas 6.kontrolė.Valdymo forma konkreti v-mo f-jų ir v-mo f-inių sričių išraiška organizacinėje struktūroje 3.Judėjimas,veikla,ūkinė veikla,miško ūkis kaip valdymo objektas Valdymas yra ten kur yra judėjimas.judėjimas nepaliaujamas daigtų ir reiškinių būsenos savaiminis ir priverstinis kitimas,garantuojantis jų egzistavimą.norint veikti judėjimą reikalinga valdžia,veikla ir veiklos sritis: Ūkinin-mas M.ū.M.ūkio f-nė struktūra: 1.Miško ūkio organizavimas 2.miško ūkio resursai ir jų parengimas.3.M. auginimas. 4.m.produkc.ruoša.5.m. prekyba. 4.Pgr.sisteminio valdymo sąvokos. Veikla,motyvas,tikslas,organizacija,struktūra(medžiaga,energija),informacija,procesas,technologija,produkcija. 5.valdymas ir ekonomikos dėsniai Valdymotipai:1.tikimybinis2.stichiškas3.įprasmintasis4.įdaiktintasis.Įprasmint.vald.rūšys:1.atsitiktinis2.tradicinis3.kompromisinis 4.mokslinis. Valdymo modelis:1. karinis 2.Ūkinis.Miško ūkinį valdymą lemiantys ekonominiai dėsniai:1. Ekonominių ir socialinių santykių atitikties dėsnis. 2.poreikių didėjimo dėsnis.3. paklausos ir pasiųlos dėsnis.4. Darbo didėjimo ir našumo dėsnis. 5.vertės dėsnis 6.Paskirstymo pagal darbo kokybę ir kiekį dėsnis. 7. kaupimo dėsnis-dalis pajamų turi būti skiriama investicijoms. 6.M.Ū. VALDYMO DĖSNIAI 1.Valdymo motyvuotumo d. 1.1.Siekimas max naudos dedant min pastangų-veiklos ūkiškumo principas 2.vald pajėgumo d. 2.1.būtino ryšio d. 2.2.būt spartos d. 2.3.būt įvairovės d.(valdančios dalies įvairovės turi atitikti valdomos dalies įv) 3.Valdymo sistemos racionalumo dėsniai.3.1.Vald sistemų vieningumo ir darnumo d. 3.2.vald centralizavimo optimalumo d.(kur yra krizė reikia centralizuoti, kur vyksta normaliai - suteikt savarankiškumo). 3.3.vald sistemos tipo bei parametrų ir valdymo apimties atitikties d. 7. VALDYMO SISTEMOS, JŲ KŪRIMO, FUNKCIONAVIMO PRINCIPAI Vald sist – sist susid iš 2 dalių sujungtų ryšiais: 1dalis valdančioji, kita valdomoji. Tai vald subj ir vald obj. Iš vald subj duodamos komandos, iš vald obj grįžta ataskaitos. Į vald obj patenka tam t resursai ir išeina produkcija. Obj veikia aplinką, o ši jį. Vald sist pagal informac apdorojimo būdą: 1.netechnizuota (rankom); 2.mechanizuota (t.t. priemonės); 3.automatizuota (žm priima spendimus ir duoda nurodymus); 4.automatinė (žm tik stebėtojai); 5.vald sist pagal vald būdą: a)subordinacinis – reglamentavimo būdas komandinis, struktūros tipas – hierarchinė (pakopinė, kaip piramide: urėdas, girininkas). b) koordinacinis – reglam b funkcinis, struktūros tipas – heterarchinis. c)tikslinis – reglam b tikslų programavimo, stuktūros tipas – vektorinis. d)probleminis – problemų kėlimo, strukt t – matricinė. e)situacinis – situacijos pateikimo – tinklinė. /Vald sist kūrimo ir funkcionalumo principai: 1.pirmo vadovo;2.vald sist tipo ir vald apimties atitikties; 3.sist grandžių darnos; 4.optimalaus tipiškumo; 5. sist auginimo ir tobulinimo; 6.informacinės bazės vieningumo; 7.pirminės informacijos; 8.rezultatinio dokumento pirmumo; 9.informac išvedimo minimizavimo. 10.dokumentų apyvartos automatizavimo. 8. VALDYMO METODŲ SISTEMA L. sudėtinga ir įvairi. Sistemos būdai: 1.administraciniai (veikiama nurodymais). 2.ekonominiai. 3.socialiniai. 4.psichologiniai. 5.teisiniai (metodai ir pagrindai). 9.ADMINISTRAC VALDYMO METODAI 1.organizacinis reglamentavimas – taisyklių tvarkos sudarymas: a)organizac struktūros sukūrimas; b) org įstatų ir valdymo aparato bei struktūrinių padalinių nuostatų rengimas; c)pareigybių instrukcijų rengimas; d)vidaus tvarkos taisyklių rengimas; e)veiklos taisyklių ir instrukcijų rengimas. 2.organizacinis normavimas: a)techninis normavimas (standartai, normatyvai); b)technologinis normavimas (įvairios želdinimo kortelės); c)organizacinis normavimas; d)darbo normavimas (išdirbio normos); e)ekonominis normavimas. 3.organizacinis metodinis instruktavimas: a)metodinės rekomendacijos; b)metod nurodymai; c) išaiškinimai; e)instruktažai. 4.tvarkomasis poveikis: a)įsakymai (nutarimų, sprendimų) leidimas; b) potvarkių leidimas; c)nurodymų davimas. 10.EKONOMINIAI VALD.MET.Būdai:1.Centralizuoto valdymo.1.1Resursų formavimo.a)lėšų kaupimo centralizavimas.b) centralizuotas investavimas.c) centr. kreditavimas.d) sąmatinis finansavimas.e)resursų skirstymas.f) centralizuota kainodara.1.2Resursų naudojimo.a) dyrektyvinės veiklos užduočių formav.b) ūkinės veiklos normavimas;normuojama: rentabilumas,pelno skirstymas, skatinimo fondų sudarymas, mokesčiai už pagr. kapitalą, % už kreditus. c)ūkinės veiklos kontrolė. 2.Decentralizuoto valdymo.a) ūkio subjektų steigimas. b) resursų priskyrimas ūkio subjektams. c) ūkinio savarankiškumo suteikimas: gamybinės programos formavimas pagal sutartis ir rinkos tyrimus, sutartinių kainų, apsimokamumo principo, materialinio stimuliavimo taikymas. d) ūkinės veiklos efektyvumo vertinimas. e) atsakomybė už veiklos rezultatus. 11.SOCIALINIAI VALD. MET.1.Visuotinių procesų valdymo: a) gamyb. išdėstymas teritorijoje. b)ekonom. prioritetų taikymas.c) specialistų skirstymas.2. Grupinių procesų ir reiškinių valdymo. 2.1 Teigiamų poslinkių vystymo: a) kolektyvo telkimas ir integracija.b) kolekt. socialinio aktyvumo didinimas.c) socialinio normavimo.d) soc. reguliavimo. 2.2 Neigiamų poslinkių ribojimo: a) soc. profilaktika. b) soc. interesų gynimas.3.Personalinio elgesio valdymo: a) asmeninis pavyzdys. b) įtikinimas.c) įtaiga.d) orientuojančių sąlygų sudarymas.e)skatinimas.f)nuobaudų taikymas. 12.PSICOLOG. VALD. MET. 1.Veiklos aktyvumo psicholog, sužadinimas. a)motyvų formav. b)stimuliavimo sistemų sukūrimas. 2. Soc. santykių formav.a)kolektyvo psichologinės darnos formav. b)kolektyvo klimato formav.3.Darbo humanizavimas.a)ergonominių reikalavimų įgyvendinimas.b)saugumo technikos reikalavimų įgyv.c)gamybos estetizav.d)darbo buities ir poilsio sąlygų gerinimas.4.Profesinė atranka ir ugdymas: a)veiklos motyvų tyrimas.b)darbo kolektyvo formavimas. c)darbo vertinimas. d)kvalifikacijos kėlimas. 13.TEISINIAI VALDYMO PAGRINDAI IR METODAI. Valdymo veiklos sudėtis teisės požiūriu: 1.Teisinių normatyvinių aktų priėmimas; 2.teisinių aktų taikymo tvarkos nustatymas; 3.Ūkinė veikla pagal teisinius aktus; 4.Veiklos dokumentavimas. Teiniai miškų ūkio valdymo aktai:1.Įstatymai; 2.seimo nutarimai; 3.Prezidento dekretai; 4.Vyriausybės nutarimai; 5.Ministro įsakymai; 6.Įmonės teisiniai aktai(vadovo įsakymai); 7.Savivaldybių sprendimai. Teisiniai miškų ūkio valdymo metodai:1.Administracinės teisės; 2.Civilinės teisės; 3.darbo teisės; 4.Finansų teisės; 5.Ūkinės teisės; 14 .MIŠKO ŪKlO VALSTYBlNlS IR ŪKlNlS VALDYMAS Bendroji dalis. Miško ūkio valdymas yra informacinė veikla, kurios produktas yra .sprendinys. Valdymas apima turėjimo ir tvarkymo santykius, kurių tikslas -'- valdymo subjekto apibrėžta valdymo objekto būsena. Turėjimo santykių formos yra šios: 1 ) nuosavybė, 2) tiesioginis valdymas (valdymas siaurąja prasme), 3) naudojimas. Turėjimo santykius nagrinėja teisės mokslas. Tvarkymo santykių formos: 1 ) tvarkos numatymas ir nustatymas, 2) tvarkos įvedimas ir palaikymas, 3) tvarkos keitimas. Tvarkymo santykius nagrinėja valdymo mokslas. Valdymas, kurio tikslas -stiprinti šalies galią yra valstybinis valdymas. Valdymas, kurio tikslas -didinti šalies turtą, gaminant -ūkines, . t.y. materialines ir nematerialines gėrybes yra ūkinis. Savarankiška valdymo veiklos dalis, kuriai būdingas vieningas tikslas, atliekamų darbųbei operacijų pobūdis ir aiškiai išreikštas galutinis rezultatas, vadinama valdymo funkcija. VALSTYBlNlS VALDYMAS Valstybinis miško valdymas -valdyrno veikla, kuria siekiama įgyvendinti valstybinės miško politikos tikslus, inicijuojant ir organizuojant bei kontroliuojant valstybinės valdžios institucijų priimtų teisinių aktų vykdymą. Valstybinį miško valdyrną vykdo valstybinio vąldymo institucijos: Vyriausybė, ministerijos, miško tarnyba. Valstybinio valdymo esmę sudaro šios funkcijos: 1. Šaliesmiško ūkio politikos ir strategijos formavimas ir įgyvendinimas. 2. Miško teisinės normatyvinės sistemos formavimas, miško teisinių aktų įgyvendinimo organizavimas ir vykdymo kontrolė. 3. Miško kadastro organizavimas ir kontrolė. 4. Miškotvarkos organizavimas ir kontrolė. 5. Valstybinė miško būklės, naudojimo ir atkūrimo kontrolė. 6. Santykiai su miško valdytojais: miško įmonių steigimas ir reorganizavirnas, miško perdavimas valdytojams, privalomų užduočių ( darbų, paslaugų, produktų) nustatymas. 7 .Miško auginimo finansavimo organizavimas ir kontrolė. 8. Miško turėtojų socialinės pareigos (miško ekologinių ir socialinių funkcijų) vykdyrno kontrolė. 9. Miško mokslų organizavimas ir kontrolė. 10 Santykiai su kitomis Lietuvos ūkio šakomis ir užsienio miško ūkiu. Šios funkcijos gali būti įvairiu laipsniu detalizuotos. UKlNlS MISKO VALDYMAS ūkinis Miško valdymas yra valdymo veikla, kuria siekiama igyvendinti miško ekonomikos tikslus, t.y. siekiama tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos priimant sprendimus dėl miško teritorijos tvarkymo, miško auginimo ir miško išteklių naudojimo biotechninių priemonių ir jų ivykdymo kokybės. ūkini miško valdymą vykdo miškininkavimo ( miško ūkinės veiklos .vykdymo ) subjektai. Miško ūkinėje veikloje galima išskirti struktūrinę dali .;. tai būtų miško auginimas ir miško išteklių naudojimas ir infrastruktūrinę dali -tai būtų miško auginimo ir naųdojimo aptarnavimas ir aprūpinimas. Miško auginimo ir naudojimo subjektai yra miško imonės, vykdančios šias ūkinio valdymo funkcijas: 1 ) veiklos numatymo (prognozavimo ir planavimo ), 2) organizavimo, 3) igyvendinimo (veikdinimo, reguliavimo, koordinavimo), 4) kontrolės. ūkinis valdymas apima šias funkcines sritis: 1) turtą (miško resursus, gamybos priemones ir kt.), 2) personalą, 3) mokslo ir technikos pažangą, 4) gamybą (miško ruošą, auginimą ir naudojimą), 5) prekybą, 6) aplinką. Kombin}lojant funkcijas ir funkcines sritis, suformuojamos konkrečios valdymo funkcijos. Miško auginimui ir naudojimui aptarnauti tikslinga kooperuoti jėgas, kadangi miško imonės iš esmės yra mažos imonės. Tai galima padaryti arba sukuriant miškų imonių asociacijas , arba ivedant žinybinius mokesčius. Miško ūkio infrastruktūros subjektui turėtų būti priskirtos .tokios ūkinio valdymo funkcijos: 1. Miško jmonių strategijų derinimas. 2. Miško apsaugos ir apgynos organizavimas ir kontrolė šalies mastu. . 3. Miško selekcijos, centralizuoto sėklininkystės ir sodmenų išauginimo organizavimas ir kontrolė. 4. Centralizuoto miško ūkio aprūpinimo materialinėmis ir techninėmis priemonėmis organizavimas ir kontrolė. 5. Miško rinkodaros sistemos organizavimas ir kontrolė. 6. Darbininkų kadrų ruošimo organizavimas ir kontrolė. 7 .Miško ftkio ir jų aptarnavimo priemonių, finansuojamų iš centralizuotos miško fondo daHes, organizavimas ir kontrolė.8. Miško imonių veiklos analizė. 9. Pasiūlymų telkimas miško ūkio valstybinio valdymo6.Baudžiamosios teisės. 15.VALDYMO SISTEMOS FUNKCIJOS IR FUNKCINĖS SRITYS Valdymo sistemos funkcijos-tai savarankiška valdymo veiklos dalis, kuriai būdingas bendras tikslas, atliekamų darbų ir operacijų pobūdis, ir aiškiai išreikštas galutinis rezultatas. Valdymo funkcijos skirstomos:1.Bendrasis(strateginis) vadovavimas- valdymo funkcija, kurios paskirtis- sužadinti bei nukrepti organizacijos veiklą ir įvertinti veiklos rezultatus. Tai yra bendras vadovavimas. Jis apima:1)veiklos idėjų generavimą; 2)personalo motyvacija; 3)organizacinė motyvacija.; 2.Prognozavimas- valdymo funkcija, kuria siekiama nustatyti ir moksliškai pagrįsti organizacijos ir jos produktų polinkius bei dinamiką, plėtrą. Apima miiško produktų poreikių prognozę ir miško resursų dinamikos prognozę. Lėšos skirtos prognozei- pelnas viršija 40-60; 3.Planavimas- tai valdymo funkcija, kuria siekiama nustatyti privalomus ar orientuojančius veiklos nurodymus ir rodioklius, nusakant tarpusavyje suderintus uždavinius, terminus ir priemones jiems įvykdyti. Planai gali būti: strateginiai, taktiniai, operaciniai(atsk. operacijos planas). Pagal trukmę planai: einamieji(trumpalaikiai:savaitė-metai) ir perspektyviniai(vid. trukmės:2-4 m.; tolimieji 15m.); 4.Organizavimas-tai valdymo funkcija, kuria siekiama paruošti ir suderinti visus org. elementus ervės ir laiko požiūriu. Organizuoti- reiškia garantuoti ilgai ir stabiliai egzistuojančią vidinę tvarką: 1)nustatyti org. struktūrai(padaliniams) funkcijas; 2)įrengti darbo vietas; 3)parinkti ir paskirstyti žmones; 4)aprūpinti žaliavomis ir duoti teisę veikti; 5.Reguliavimas(vedėjavimas)- juo siekiama garantuoti veiklos taisyklingumą ir atitikimą veiklos planams. Apima: 1)komandos ’veikti’ davimą; 2)veiklos derinimą; 3)nukreipimų šalinimą(keičiant planą ar veiklą); 4)veiklos aktyvinimą; 6.Kontroliavimas- juo siekiama įvertinti veiklos rezultatų atitikimą planams ir nustatyti neatitikimo priežastis. Kontrolė t.b.: būtina, pakankama, patikima, savalaikė. Kontroliuojama: miškų būklė, miškotvarkos projektas, miškininkavimo kokybė, nuostoliai dėl broko, investicijų efektyvumas, technologijų tinkamumas. Valdymo funkcinės sritys: 1.Personalas- nukrepiama į asmenis, grupes, darbo turinį ir sąveiką. ; 2.Mokslo ir technikos pažanga- valdoma findamentinis, taikomasis mokslai, projektavimo ir konstravimo darbai. Mokslą apima mokslinės pažangos valdymas. Darbai- technologinės pažangos valdymą.; 3.Veiklos aplinka apima: valdoma aplinkos įtaka miškų ūkiui valdymą ir miškų ūkio įtakos aplinkai valdymą; 4.Rinka-apima pirkimų ir pardavimų valdymą; 5.Produkcijos gamyba- turi būti sukurta mikų ūkio rinkodaros sistema. Reikia skirti: asortimento valdymą, kiekybės valdymą, kokybės valdymą, laiko valdymą; 6.Finansai apima paskolų ir skolų valdymą, pajamų ir sąnaudų valdymą, įplaukų ir išlaidų valdymą, įmokų ir išmokų valdymą. 16.VALDYMO SISTEMŲ STRUKTŪROS I-Pakopinė(hierarchinė): org. vadovas daliniaipadaliniaidarbų vykdytojai II- Funkcinė valdymo sistemos struktūra: 1.Nuoseklioji(ž.ū.) - vadovasauginimasgavyba prekyba; 2.Lygegrečioji(m.ū.) - vadovasauginimas, gavyba, prekyba. III- hierarchinė-štabinė valdymo sistemos struktūra: Org. vadovasštabai; dalinių vadovaištabai; padalinių vadovai štabai; darbų vykdytojai. IV- Hierarchinė-funkcinė valdymo sistemos struktūra: organizacijos vadovas tiesiogiai vadovauja auginimo, gavybos ir prekybos vadovams, kurie turi savo padalinius. V- Matricinė struktūra(lentelinė): lentelėje vertikaliai išvardinami vadovai, o horizontaliai- atskirų skyrių funkcijos. 17. LT M.Ū. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA. Lt miškai yra AM priklausomybėje. Jie susideda iš miškų departamento, kuris užsiima valstybiniu vadovavimu m. ūkiui ir valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, kurios miškų kontrolės skyrius užsiima valstybine miškų kontrole ir Generalinė urėdija , kuri vykdo valstybinių miškų savininkų funkcijas. M. dedartamento skyriai: 1) m.ū. plėtros skyrius, kuris užsiima m. politikos ir strategijos formavimu, rengia teisinių aktų projektus. 2) m. ištklių, miškotvarkos skytius. 3) privačių miškų skyrius, vadovauja privačių miškų tvarkymiu. 4) miškininkystės sk. užsiima valstybiniu vadovavimu m veiklai. Generalinės m. urėdijos pagr. Funkcija m. įmonių , urėdijų steigimas, jų veiklos efektyvumo įvertinimas. 18. MIŠKO ĮMONĖS ORGANIZACINĖ STRUKŪRA. ( šviesta ) 19.MIŠKO ŪKIO PERSONALO SUDĖTIS Profesija- žmogaus veiklos sritis, kuriai reikia specialaus parengimo ir kuri yra pragyvenimo šaltinis. Specialybė- specialaus pasirengimo (žinių, mokėjimų, įgūdžių) reikalaujant pažintinės ir praktinės veiklos kryptis profesijos ribose. Specializacija- pažintinės ir praktinės veiklos specialybės šaka, reikalaujanti pagilintų žinių. Kvalifikacija- žmogaus pasirengimo apibrėžtos specialybės darbui kokybės laipsnis (pakopa). Miškų ūkiui reikalingos profesijos:1.mokslininkai, 2.technologai 3.gamybininkai 4.prekybininkai(miškininkavimo specialistai) 5.infrastruktūros specialistai (teisininkai, buhalteriai, ekonomistai, sekretoriai) 6.operatoriai ir darbininkai 7.vadybininkai (vadovai, specialistai, operatoriai). 20.MIŠKO ĮMONĖS VALDYMO PERSONALAS Vadovai: - bendro vadovavimo a)vadūnai (urėdai, NP direktoriai); b)vedėjai (girininkai, cechų viršininkai); c)darbų organizatoriai (meistrai, brigadininkai, eiguliai) - funkcinio vadovavimo a)vyriausiasis miškininkas (urėdo pav miškininkystei); b)vyriausiasis inžinierius; c)vyriausiasis komersantas (urėdo pav gamybai ir komercijai). Valdymo specialistai: a)prognozavimo; b)planavimo; c)organizavimo; d)kontrolės (miško apsaugos, auginimo, naudojimo ir prekybos specialistai). Valdymo operatoriai: a)informacijos rinkimo; b)informacijos apdorojimo; c)dokumentikos. 21.MIŠKO ĮMONIŲ VALDYMO PERSONALO ORGANIZAVIMAS Apima personalo planavimą, parinkimą, paiešką, paskirstymą, kvalifikacijos kėlimą ir atestaciją. Personalo planavimas prasideda nuo išaiškinimo kiek ir kokių specialybių (profesijų) darbuotojų urėdijai reikia ir įvertinama dabartinė padėtis. .Palyginus darbuotojų poreikį su esama padėtimi galima planuoti naujų darbuotojų kiekį. Galimas planavimas: trumpalaikis (1 m); vidutinės trukmės (2- 4 m); ilgalaikis (5 ir >). Planuojant reikia turėti darbo vietų aprašymus, juose turėtų būti nurodyti reikalavimai darbuotojų savybėms. Kvalifikacija gali būti keliama darbo vietoje arba išklausius tam tikrus kursus. LŽUŪ “Technologijų parke” įsteigtas tęstinio mokymo centras, kuris turėtųb organizuoti tokius kursus. Kvalifikaciją turėtų kasmet vertinti vadovas, kas 5 m- komisija. Vertinimas ir testavimas turi būti atliekamas pagal pattvirtintas metodikas, atestuojamieji turi jas žinoti. Vertinama: darbo rezultatai, kiekis ir kokybė; darbo atitikimas pareigybės instrukcijai; asmeninės savybės, reikalingos darbui. Nurdoma ar viršija, visiškai atitnka, nevisiškai atitnka, neatitinka kriterijus. PROFESIJAI BŪTINŲ DARBUOTOJŲ SAVYBIŲ NUSTATYMO PRlEMONĖS: SAVYBĖS (VERTINIMO PRlEMONĖS) 1. Fiziniai duomenys (medicininės apžiūros) 2. Gebėjimai (testai) 3. Žinios (išsimokslinimo pažymėjimai, testai) .4. Mokėjimai ir įgūdžiai (testai, kryptingas pašnekesys) 5. Polinkiai'ir interesai (klausimynai) 6. Asmeninės savybės (testai, charakteristikos) 7 .Socialinė aplinka (kryptingas pašnekesys) 8. Mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas (kryptingas pašnekesys) DARBO VIETŲ REIKALAVIMŲ DARBUOTOJŲ SAVYBĖMS KRITERIJAI 1. Bendras išsilavinimas:-mąstymo lygis, -matematikos žinios ir mokėjimas, -kalbos žinios ir mokėjimas. 2. Profesinis išsilavinimas: 1) darbo vietoje 2)iki 30 d 3) 30 d-3 mėn. kursai 4) 3-6 mėn. kursai 5) 6 mėn. -1 m. kursai 6) 1-2 m. mokslas. kursai 7) 2-4 m. mokslas. 8) 4-6 m. studijos 9) 6-10 m studijos 10) virš 10 m. studijos.3. Gebėjimai: Bendras lygis –G, Žodinis bendravimas –V, Operavimas skaičiais –N, . Erdvės suvokimas S, . Formos suvokimas –P, . Tekstų korektūra –Q, Motorinė koordinacija –K, Pirštų judrumas –F, Rankų miklumas –M, Rankų, kojų ir akių koordinacija –E, Spalvų skyrimas –C. 4. Polinkiai: Medžiagų apdirbimui (metalo, medžio ir kt.), Dalykiniams kontaktams, Nekūrybiniam, monotoniškam darbui, Žmonių auklėjimui, Rūpintis savo prestižu, Bendrauti intelektualinėje srityje, Moksliniam darbui, Technologinei kūrybai, Techninėms priemonėms valdyti, Gamybinei veiklai turinčiai aiškius rezultatus. 5. Nervinės įtampos pobūdis Darbas reikalauja: 1 ) daug veiksmų ir dažno jų kaitaliojimo 2) tikslios ir griežtos operacijų sekos 3) dirbti esant griežtai kontrolei 4) vadovauti žmonių veiklai ir kontroliuoti juos 5) bendrauti su kitais žmonėmis 6) izoliacijos nuo kitų žmonių 7) daryti įtaką žmonėms, jų nuomonėms, sprendimams 8) rizikuoti ( darbe yra kritiškų situacijų) 9) vizualiai vertinti greitai besikeičiančią situaciją ir priimti sprendimus 10) vertinti situaciją su matavimo prietaisais 11) interpretuoti žmonių mintis ir emocijas (jausmus) 12) laikytis standartų. 6. Reikalingos fizinės ir sensorinės pastangos: 1. Kilnoti, nešioti,stumdyti, traukyti sunkumus: L. lengvas darbas -kėlimas iki 5 kg, kilnojimas ir nešiojimas -iki 3 kg Lengvas darbas -kėlimas 5-10 kg, kilnojimas ir nešiojimas -3-5 kg Vid.sunkumo darbas -kėlimas 10-25 kg, kilnojimas ir nešiojimas -6-10 kg Sunkus darbas -kėlimas 26-50 kg, kilnojimas ir nešiojimas -11-25 kg L.sunkus darbas -kėlimas >50 kg, kilnojimas ir nešiojimas -> 25 kg. 2. Laipioti, balansuoti 3. Lenktis, klauptis, šliaužioti 4. Tiesti rankas, griebti rankomis, judinti pirštus 5. Įtempti kalbos ir klausos organus 6. Įtempti regėjimo organus. 22.MIŠKO ŪKIO VALDYMO PRIEMONĖS 1.Valdymo aparato darbo vietų įrengimo priemonės (patalpos, stalai, kėdės, spintos ir lentynos, darbo įranga, mikroklimato įranga, poilsio komplektai). 2.Valdymo dokumentikos priemonės (informacijos laikmenos, tekstų sudarymo priemonės, grafikos priemonės, reprografinės priemonės, dokumentų apdorojimo priemonės, dokumentų laikymo, saugojimo, paieškos ir transportavimo priemonės) 3.Organizavimo ryšio priemonės (dokumentų perdavimo ir atkūrimo priemonės, garsinio ryšio priemonės, signalizavimo priemonės) 4.Informacijos apdorojimo priemonės ( mechaninės priemonės skaičiavimo ir mašinos, elektromechaninės skaičiavimo mašinos, elektroninės skaičiavimo mašinos, informacijos apdorojimo kompleksai). 23.VALDYMO PROCESAS IR TECHNOLOGIJOS.Valdymas yra veikla, todėl ji aprašoma ne tik sandara bet ir eiga. Sandara: valdymo turinys ir formos. Eiga: kelias ir būdas ( procesas ir technologija). Procesas – išteklių žaliavų ir darbo objekto kitimo į darbo produktą kelias. Valdymo procesas yra informacijos kitimo iš duomenų i sprendimų, o t.p. sprendimo palyginimo su rezultatu, kalias ar eiga. Valdymo eigoje išskiriami 3 lygiai: 1) Valdymo veiklos eiga. 2) Problemos sprendimo eiga. 3) Informacijos kitimo eiga. Valdymo funkcijų seka: 1) vadovavimas. 2)prognozavimas. 3)planavimas 4) Organizavimas.5) operavimas . 6) reguliavimas . 7) kontroliavimas. PROBLEMŲ SPRENDIMO EIGA 1. Situacijos įvertinimas ir problemos formulavimas 2. Tikslo nustatymas 3. V ertinimo kriterijaus nustatymas 4. Problemos sprendimo sąlygų ir klausimų formulavimas 5. Modelių kūrimas ir sprendimas: sprendinių variantų formulavimas ir analizė 6. Sprendinio priėmimas. 24, VALDYMO SPRENDIMŲ KLASIFlKACIJA 1. Pagal veikimo sferą :1. Ekonominiai 2. Socialiniai 3 .Organizaciniai 4. Technologiniai 5. Techniniai 6. Ekologiniai 7 .Teisiniai 2. Pagal valdymo funkciją:1. Iniciavimo 2. Prognozavimo3. Planavimo4. Organizavimo 6. Kontrolės 5. Tvarkymo 3. Pagal kilimo priežastis: 1. Programiniai 2. Situaciniai 3. Iniciatyviniai 4. Pagal reikšmingumą :3. Operaciniai 2. Taktiniai 1. Strateginiai 5. Pagal laika:1. Trumpalaikiai 2. Vidutinės trukmės 3 .Ilgalaikiai 4. Tolialaikiai 6. Pagal sprendimo sąlygą :1. Apibrėžtumo -determinuoti 2. Rizikos -stochastiniai 3. Neapibrėžtumo 7 .Pagal situacijoa naujumą 1. Standartiniai 2. Nestandartiniai 8. Pagal sprendimo fiksavimą: 1. Žodiniai 2. Rašytiniai 9. Pagal valdymo lygmenį :1. Valstybiniai 2. Žinybiniai 3. Savivaldybiniai 4. Gamybiniai (įmonės ) 25. VALDYMO SPRENDIMO PRIĖMIMO, ĮFORMINIMO, VYKDYMO IR KONTROLĖS TAISYKLĖS Valdymo esmė -sprendinių priėmimas, todėl valdymo technologijos .pagrindas -sprendimų priėmimo technologijos. Valdymo sprendimas -valdymo subjekto kūrybinis valingas aktas (veiksmas), kuriuo siekiaina nustatyti veiklos tikslus, būdus ir programą esant , probleminei situacijai. Valdymo sprendimas yra atsakymas į seriją klausimų: 1. Priimant sprendimą:1) Ką, kiek, kokios kokybės, kada ? 2) Kur , kas, kuo ? 3) Kodėl, kam (priežastis, prasmė )? 4) Kaip? 2. Vertinant sprendimo igyvendinimą: Ar tą ? Ką dar buvo galima padaryti ? Ir t. t. Valdymo sprendimus lemiantys faktoriai: 1. Juridiniai 2. Ekonominiai 3. Socialiniai 4. Psichologiniai ( emocijos ) 5. Tradicijos Nebaigta 26. DOKUMENTIKOS IR RAŠVEDYBOS PAGRINDAI Valdymo esmė -sprendinių priėmimas, todėl valdymo technologijos .pagrindas -sprendimų priėmimo technologijos. Valdymo sprendimas -valdymo subjekto kūrybinis valingas aktas (veiksmas), kuriuo siekiaina nustatyti veiklos tikslus, būdus ir programą esant , probleminei situacijai. Valdymo sprendimas yra atsakymas į seriją klausimų: 1. Priimant sprendimą:1) Ką, kiek, kokios kokybės, kada ? 2) Kur , kas, kuo ? 3) Kodėl, kam (priežastis, prasmė )? 4) Kaip? 2. Vertinant sprendimo igyvendinimą: Ar tą ? Ką dar buvo galima padaryti ? Ir t. t. Valdymo sprendimus lemiantys faktoriai: 1. Juridiniai 2. Ekonominiai 3. Socialiniai 4. Psichologiniai ( emocijos ) 5. Tradicijos 27. LT M.Ū. SISTEMA valstybinį miško ūkį sudaro: miško nuosavybės tvarkymas ( metodai, procedūros, normatyvai, taisyklės), miškotvarkos projektavimas (-//-), miškininkavimas (-//-), miško kontrolė (-//-). Galutiniai duomenys yra apdorojami ir siunčiami į duomenų banką. Vėliau vykdoma miško kontrolė, apskaita, miško kadastras. 28. MIŠKO KONTROLĖS SISTEMA Visų valdymo sistemų būtina sudėtinė dalis yra kontrolė. Kontrolės paskirtis -pateikti visapusišką informaciją apie valdymo objekto būklę valdymo subjektui.Produktyvi kontrolės sistema turi atitikti šiuos reikalavimus: 1 .Būti suprantama tiems, kuriems ji skirta. 2. Sugebėti numatyti nukrypimus ir Iaiku pranešti apie juos. 3. Sugebėti nurodyti koreguojančius veiksmus.4. Būti pakankamai Ianksti, kad išliktų suderinama su nuolat kintančia aplinka. 5. Būti pakankamai pigi, kad atsipirktų kontrolės sąnaudos. 6. Būti pajėgi pateikti objektyvius miško ir miško ūkio būklės vertinimo duomenis, nepaisant kontro- Iierių nusistatymų ir sugebėjimų. 7 Kontrolės duomenys t. b.Iakoniški, suprantami ir pavaizduoti kontrolės objekto funkcionavimą. Kad galėtume efektyviai valdyti miškus, ne tik miškininkų bendruomenės, bet ir Lietuvos visuomenės požiūriu tokią kontrolės sistemą turėti būtina. Dabartiniu metu Lietuvoje miško kontrolę vykdo: Aplinkos ministerijos istaiga ,Aplinkos apsaugos inspekcija ir konkrečiai šios inspekcijos Miško kontrolės skyrius, Miškotvarkos institutas miško inventorizacijos ir autorinės priežiūros forma, Miškų departamento tarnybos, Miškų urėdijų pareigūnai ir komisijos. Be to, miško kontrolę pagal veikiančius istatymus privalo vykdyti Valstybinė kontrolė, valstybės turto naudojimo teisėtumo aspektu, Apskričių administracijos -miško naudojimo, apsaugos ir atkūrimo normatyvų Iaikymosi iš apskričių pozicijų, aspektu. Todėl butina kuriant kontrolės sistemą, numatyti vizualini kontrolės metodą. Miško kontrolė yra sistema priemonių, kuriomis siekiama, kad visi savininkai, valdytojai ir naudotojai laikytusi miško teisės aktais nustatyti miško teritorijos organizavimo, auginimo ir naudojimo, apsaugos ir apskaitos (kadastravimo) principų, taisyklių bei normatyvų, taip pat kad Iaiku būtų šalinami ivykę teisės pažeidimai.M.kontrolės objektas yra: 1. Šalies miškingumas ir jo dinamika: plotas ir tūris, struktūra pagal tikslinę paskirti, struktūra pagal vyraujančias rūšis ir amžių, sanitarinė ir funkcinė miškų kokybė. 2. Miško organizacijų (imonių, istaigų, organizacijų) mišk einamieji pokyčiai ir miškų būklė: miško struktūra pagal vyraujančias rūšis ir amžių, medynų rūšinė ir amžiaus struktūra, medynų ir miško želdynų sanitarinė būklė ir našumas. 3. Miško jmonių ūkinės veiklos kokybė ir efektyvumas: darbų apimtis, miško naudmenų būklė ir jos pasikeitimas ivykdžius miško ūkines priemones, miško ūkinių priemonių technologija, bendras imonių efektyvumas.4. Miškas kaip valstybės turtas. Apibūdinant m. būklę, metodikoje numatyta vertinti: 1. 11 -20 m. miško želdinius. 2. Savaiminės kilmės jaunuolynus ir daugiau kaip 20 m. želdynus. 3. Pusamžius ir vyresnius medynus. 11 -20 m. miško želdiniams vertinti numatyta tokia pati vertinimo sistema kaip ir želdiniams iki 1 0 m., vertinant vyresnių nei 20 m. savaiminės kilmės jaunuolynų būklę blogos kokybės priežasčių nenumatoma nustatyti, bet metodikoje numatyta papildomai vertinti miško kenkėjų buvimą ir jų gausumą. Pusamžių ir vyresnių medynų būklę pagal metodiką numatyta vertinti pagal sausuolių ir džiūstančių medžių kieki, nustatant jų tūri pagal medžių rūšis. Vertinant miško būklę veikiančių neigiamų veiksnių itaką medynų būklei, metodikoje numatyta vertinti tokių veiksnių itaką: 1 ) gaisrų; 2) vėjo; 3) sniego; 4) perteklingo drėgnumo; 5) grybinių Iigų; 6) kenkėjų; 7) žvėrių; 8) antropogeninio poveikio. Metodikoje siūlomi tokie itakos vertinimo rodikliai: 1 ) veiksnio pavadinimas; 2) medyno plotas, apimtas veiksnio; 3) medyno būklės kokybė; 4) veiksnio pasireiškimo priežastis; 5) veiksnio pasireiškimo metai; 6) medyno pažeidimo pobūdis; 7) pažeidimo Iaipsnis; 8) pažeidimo židinio pobūdis ir kt. institucijoms. Funkcijų centralizavimo laipsni turėtų lemti ekonominis būtinumas. 29. MIŠKO KONTROLĖS RŪŠYS. 1. tikslo ( signalizacinė, valdymo, tyrimo), 2. objekto (gamybos aplinkos, resursų, ūkinės veiklos kokybės), 3. rėžimo (atsitiktinė, reguliari, monitoringas), 4. turinio (inventorizacija, inspekcija, revizija), 5. strategijos (totalinė, parcialinė, unikali), 6. taktikos (tendencijų, deviacijų, foninė), 7. laiko (parengtinė, einamoji, priėmimo), 8. masto (įmonės, ūkio, šalies), 9. organizavimo (savikontrolė, tarnybinė, komisijinė), 10. distancijos (antžeminė, viršžeminė, kosminė), 11. technikos (vizualinė, instumentinė, programinė, 12. kiekybės (ištisinė, dalinė, atrankinė). 30. M.BŪKLĖS KONTROLĖ. Apibūdinant m. būklę, metodikoje numatyta vertinti: 1. 11 -20 m. miško želdinius. 2. Savaiminės kilmės jaunuolynus ir daugiau kaip 20 m. želdynus. 3. Pusamžius ir vyresnius medynus. 11 -20 m. miško želdiniams vertinti numatyta tokia pati vertinimo sistema kaip ir želdiniams iki 1 0 m., vertinant vyresnių nei 20 m. savaiminės kilmės jaunuolynų būklę blogos kokybės priežasčių nenumatoma nustatyti, bet metodikoje numatyta papildomai vertinti miško kenkėjų buvimą ir jų gausumą. Pusamžių ir vyresnių medynų būklę pagal metodiką numatyta vertinti pagal sausuolių ir džiūstančių medžių kieki, nustatant jų tūri pagal medžių rūšis. Vertinant miško būklę veikiančių neigiamų veiksnių itaką medynų būklei, metodikoje numatyta vertinti tokių veiksnių itaką: 1 ) gaisrų; 2) vėjo; 3) sniego; 4) perteklingo drėgnumo; 5) grybinių Iigų; 6) kenkėjų; 7) žvėrių; 8) antropogeninio poveikio. Metodikoje siūlomi tokie itakos vertinimo rodikliai: 1 ) veiksnio pavadinimas; 2) medyno plotas, apimtas veiksnio; 3) medyno būklės kokybė; 4) veiksnio pasireiškimo priežastis; 5) veiksnio pasireiškimo metai; 6) medyno pažeidimo pobūdis; 7) pažeidimo Iaipsnis; 8) pažeidimo židinio pobūdis ir kt. institucijoms. Funkcijų centralizavimo laipsni turėtų lemti ekonominis būtinumas. 31.M.Ū.VEIKLOS KONTROLĖ. M.ū. būklę nusako:m.ū. organizav.(m. invantorizav., m.dinamik.prognozė, miškotv.projektav), m.ū. įgyvendinimas (darbų apimtis, m. naudmenų būklė,m.ū. darbų technolog., produkcija)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!