Miškų ekologija

Lietuviai nuo senų laikų vertino ir garbino mišką, sudėjo apie jį daug dainų, legendų, padavimų. Dideli neįžengiami miškai maitino ir saugojo žmones nuo įvairių negandų.
Miškas yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Nepriklausomai nuo miškų nuosavybės formos miškas pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi būti išsaugotas ateities kartoms, tenkindamas ekologines, ekonomines bei socialines visuomenės reikmes. Miškas ne tik teikia medieną ir kitus miško produktus, bet ir yra esminis ekologinės pusiausvyros faktorius, sudarydamas daugelio gyvūnijos ir augmenijos rūšių buveines, stabdydamas dirvos eroziją, absorbuodamas anglies dvideginį bei grynindamas orą, saugodamas gruntinius ir paviršinius vandenis, suteikdamas galimybę miesto ir kaimo gyventojams poilsiauti.
Tikslas: susipažinti su Lietuvos miškais ir jų užterštumu.
6. Aprašyti privačius miškus ir jų tvarkymą.
1. MIŠKŲ EKOLOGIJA IR JŲ IŠTEKLIAI
Miškas – augalijos tipas, kurio didžiausią bendrijų dalį sudaro sumedėję augalai. Miškui, be sumedėjusių augalų (medžių ir krūmų), būdingas savitos žolės, samanos, kerpės, grybai, gyvūnai, mikroorganizmai, dirvožemis, oro drėgnumo, šviesos ir temperatūros rėžimas. Visi šie komponentai yra biologiškai susiję, veikia vienas kitą ir aplinką.
Pagrindiniai mišką sudarantys komponentai yra šie: medynas, pomiškis, trakas, dirvožemio danga ir miško paklotė.
Medynas – tai miško sklypas, apaugęs susivėrusia medžių ir krūmų augmenija. Medynai (pvz. Pušynas, beržynas) skiriasi vienas nuo kito rūšine sudėtimi, amžiumi, medžių skersmeniu, aukščiu, medienos tūriu.
Pomiškis – tai medyne po medžių lajomis augantys jauni perspektyvūs medeliai, galintys suformuoti naują medyną (eglė, beržas, pušis, uosis). Kertant brandų mišką pomiškis saugomas.
Trakas – tai medyne augantys krūmai ir maži medeliai, nepajėgūs suformuoti naujo medyno (ieva, šermukšnis, lazdynas, kadagys). Rakas apsaugo miško dirvožemį nuo erozijos.
Dirvožemio danga – tai žolinė miško augmenija samanos, kerpės, krūmokšniai, krūmokšniai ir puskrūmiai, grybai. Jie subrandina vertingų miško uogų, joje auga vaistiniai augalai.
Miško paklotę sudaro nukritę medžių lapai, spygliai, šakos, sausuoliai. Šiuos nuokritos sukaupia mineralines medžiagas, mažina vandens nuotėkį.
Atsižvelgiant į miškų reikšmę, jie skirstomi į dvi grupes:
1....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!