Konspektai
Modernios reklamos technologijos
Ištrauka
20
4.3.2 20
4.3.3 20
4.3.4 <style> 21
4.3.5 <LINK> 21
4.4 Teksto struktūrizavimo elementai 21
4.4.1 <ADDRESS> 21
4.4.2 <BLOCKQUOTE> 22
4.4.3 Nuo <H1> iki <H6> 22
4.4.4 <P> 22
4.4.5 <PRE> 23
4.4.6 <DIV> 23
4.4.7 <SPAN> 23
4.4.8 <XMP> 23
4.5 Sąrašai ir apibrėžimai 24
4.5.1 <LI> 24
4.5.2 <UL> 25
4.5.3 <OL> 25
4.5.4 <LH> 25
4.5.5 <DL>, <DT> ir <DD> 26
4.6 Teksto stiliai ir šriftai 26
4.6.1 <B>, <STRONG> 26
4.6.2 <I>, <EM>, <CITE> 26
4.6.3 <U> 26
4.6.4 <STRIKE> arba <S> 26
4.6.5 <CODE> 26
4.6.6 <BASEFONT> 27
4.6.7 <FONT> 27
4.6.8 <BIG> ir <SMALL> 27
4.6.9 <SUB> ir <SUP> 27
4.7 Nuorodų formavimas 28
4.7.1 <A> 28
4.7.2 Detaliau apie atributus 28
4.8 Dokumento pavaizdavimo elementai 29
4.8.1 <BR> (line break) 29
4.8.2 <CENTER> 29
4.8.3 <HR> (horizontal rule) 29
4.8.4 <NOBR> 29
4.8.5 <WBR> 29
4.9 Paveiksliukų įtraukimas 29
4.9.1 <IMG> 30
4.9.2 ALIGN 30
4.9.3 WIDTH, HEIGHT 30
4.9.4 BORDER 31
4.9.5 ALT 31
4.9.6 TITLE 31
4.9.7 Permatomi( "transparent" ) paveiksliukai 31
4.9.8 Animuoti paveiksliukai 32
4.9.9 Audio, video elementai 32
4.10 Spalvų naudojimas 33
4.10.1 BGCOLOR 33
Spalvų vardai ir RGB kodai 33
4.11 Grafinių nuorodų žemėlapis 33
4.12 Lentelės 34
4.12.1 <TABLE> 34
4.12.2 <CAPTION> 35
4.12.3 <TR> (table row) 36
4.12.3 <TD> (table data) 36
4.12.3 <TH> (table heading) 37
4.13 Rėmeliai 37
4.13.1 <FRAME> 37
4.13.2 <FRAMESET> (set of frames) 37
4.13.3 <NOFRAMES> 38
4.14 Rėmelių panaudojimo pavyzdys 39
5. Svetainių kūrimas 42
5.1 Įvadas 42
5.2 Elektroniniai šaltiniai 42
5.3 Kaip informaciją pateikti vartotojams 42
5.4 Namų puslapis (Home Page) 43
5.5 Hierarchinio meniu kūrimas. 44
5.5.1. pav. Svetainės hierarchinio meniu pavyzdys. 45
5.5.2. pav. WWW srities hierarchija, pavaizduota failais ir hipernuorodų vardais. 45
5.6 Svetainės testavimas 45
5.6.1 Testavimas atliekamas prieš publikavimą. 45
6. Stilių naudojimas 48
6.1 Įvadas 48
6.2 CSS pradžiamokslis 48
6.3 CSS struktūra ir taisyklės 49
6.3.1 Sintaksė 49
6.4 CSS1 savybės 52
6.4.1 Sintaksė naudojama savybėms apibrėžti 52
6.4.2 Šriftų savybės 52
6.4.2.1 Šrifto šeima(Font Family) 52
6.4.2.2 Šrifto stilius (Font Style) 53
6.4.2.3 Šrifto variantas(Font Variant) 53
6.4.2.4 Šrifto storis(Font Weight) 53
6.4.2.5 Šrifto dydis(Font Size) 54
6.4.2.6 Šriftas (Font) 54
6.4.3 Spalvų ir fono savybės 54
6.4.3.1 Spalva(Color) 54
6.4.3.2 Fono spalva (Background Color) 54
6.4.3.3 Fono paveikslėlis (Background Image) 55
6.4.3.4 Fono pakartojimas (Background Repeat) 55
6.4.3.5 Fono pririšimas (Background Attachment) 55
6.4.3.6 Fono pozicija (Background Position) 56
6.4.3.7 Fonas (Background) 56
6.4.4 Teksto savybės 56
6.4.4.1 Tarpai tarp Žodžių (Word Spacing) 56
6.4.4.2 Tarpai tarp Raidžių (Letter Spacing) 57
6.4.4.3 Teksto Dekoracija (Text Decoration) 57
6.4.4.4 Vertikalus Išlyginimas (Vertical Alignment) 57
6.4.4.5 Teksto Pakeitimas(Text Transformation) 58
6.4.4.6 Teksto Išlyginimas (Text Alignment) 58
6.4.4.7 Teksto Atitraukimas (Text Indentation) 58
6.4.4.8 Eilutės Aukštis (Line Height) 59
6.4.5 Bloko(Box) Savybės 59
6.4.5.1 Paraštė Viršuje(Top Margin) 59
6.4.5.2 Paraštė Dešinėje(Right Margin) 60
6.4.5.3 Paraštė Apačioje(Bottom Margin) 60
6.4.5.4 Paraštė Kairėje(Left Margin) 60
6.4.5.5 Paraštė(Margin) 60
6.4.5.6 Tuščia Vieta Viršuje(Top Padding) 61
6.4.5.7 Tuščia Vieta Dešinėje(Right Padding) 61
6.4.5.8 Tuščia Vieta Apačioje(Bottom Padding) 61
6.4.5.9 Tuščia Vieta Kairėje(Left Padding) 61
6.4.5.10 Tuščia Vieta(Padding) 62
6.4.5.11 Kraštinės Viršuje Plotis(Top Border Width) 62
6.4.5.12 Kraštinės Dešinėje Plotis(Right Border Width) 62
6.4.5.13 Kraštinės Apačioje Plotis(Bottom Border Width) 62
6.4.5.14 Kraštinės Kairėje Plotis(Left Border Width) 63
6.4.5.15 Kraštinės Plotis(Border Width) 63
6.4.5.16 Kraštinės Spalva(Border Color) 63
6.4.5.17 Kraštinės Stilius(Border Style) 64
6.4.5.18 Kraštinė Viršuje(Top Border) 64
6.4.5.19 Kraštinė Dešinėje(Right Border) 64
6.4.5.20 Kraštinė Apačioje(Bottom Border) 64
6.4.5.21 Kraštinė Kairėje(Left Border) 65
6.4.5.22 Kraštinė(Border) 65
6.4.5.23 Plotis(Width) 65
6.4.5.24 Aukštis(Height) 65
6.4.5.25 Iškarpymas(Float) 66
6.4.5.26 Išvalymas(Clear) 66
6.4.6 Klasifikacijos Savybės 66
6.4.6.1 Parodymas(Display) 66
6.4.6.2 Tarpai(Whitespace) 67
6.4.6.3 Sąrašo Stilaus Tipas(List Style Type) 67
6.4.6.4 Sąrašo Stilaus Paveikslėlis(List Style Image) 67
6.4.6.5 Sąrašo Stiliaus Pozicija(List Style Position) 67
6.4.6.6 Sąrašo Stilius(List Style) 68
6.4.7 Mato Vienetai 68
6.4.7.1 Ilgio Mato Vienetai 68
6.4.7.2 Procentų Mato Vienetai 68
6.4.7.3 Spalvų Mato Vienetai 68
6.4.7.4 URL funkcija 69
6.5 Stilių lentelių prijungimas prie HTML dokumento 69
6.5.1 Išorinių stilių lentelių prijungimas 69
6.5.2 Dokumente aprašytos Stilių Lentelės 70
6.5.3 Stilių lentelių importavimas 71
6.5.4 Stiliai eilutėje 71
6.5.5 CLASS atributas 72
6.5.6 ID atributas 72
6.5.7 SPAN elementas 73
6.5.8 DIV elementas 73
6.6 Šriftai 73
6.6.1 Font family { font-family: font1, font2, "font3" } 73
6.6.2 Font size { font-size:24pt } 73
6.6.3Font style { font-style:italic } 73
6.6.4 Font weight {font-weight: bold} 74
6.6.5 Font variant {font-variant: small-caps} 74
6.6.6 Line height { line-height: 36pt} 74
6.6.7 Font { font: italic bold 24pt/30pt Arial} 74
6.6.8 Text-decoration { text-decoration: underline} 74
6.7 Fonas 74
6.7.1 Background color { background-color: white} 74
6.7.2 Background image { background-image:url(file.gif)} 74
6.7.3 Background repeat {background-repeat:repeat-y} 74
6.7.4 Background attachment {background-attachment:fixed} 74
6.7.5 Background position { background-position:horizontal vertical } 74
6.7.6 Background {background: white url(happy.gif) repeat-y scroll left top} 74
6.8 Tekstas 74
6.8.1 Word spacing { word-spacing:10pt } 74
6.8.2 Letter spacing { letter-spacing: 3pt} 75
6.8.3 Text align { text-align: justify} 75
6.8.4 Text ident {text-ident: 50%} 75
6.9 Įvykiai 75
6.10 Dinaminiai šriftai 75
6.11 Pavyzdžio analizė su sprendimo nuorodomis 75
7. Kaip su Netscape Composer sukurti svetainę 77
7.1 Įvadas 77
7.2 Apie Netscape Composer 77
7.3 Tinklalapio kūrimas 78
8. Macromedia Dreamweaver vadovas naujokams 81
8.1 Paprasčiausias WWW dokumentas 81
8.2 Įvairių stilių tekstas 82
8.3 Stilių lentelės sukūrimas 83
8.4 Grafiniai elementai 83
8.5 Nuorodos 84
8.6 Sąrašai 85
8.7 Lentelės 86
8.8 Rėmeliai 86
8.9 Formos 87
8.10 Kiti naudingi dalykai 87
9. Kaip su FrontPage sukurti svetainę - iliustruotas vadovas naujokams 89
9.1 Įvadas 89
9.2 Susipažinkime su FrontPage aplinka 89
9.3 Naujos svetainės kūrimas 89
9.4 Temos parinkimas svetainei ir tinklalapiui 90
9.5 Svetainės puslapio savybių nustatymas 90
9.6 Teksto rašymas ir formatavimas 91
9.7 Nuotraukų ir video failų įterpimas į dokumentą 92
9.8 Nuorodos, lankytojų lankomumas 93
9.9 Lentelės 94
9.10 Pabaigai 95
10. Įžanga į hipertekstinių sistemų projektavimą 95
10.1 Įvadas 95
10.2 Hipertekstinių sistemų kūrimo proceso modelis 97
10.3 I fazė. Reikalavimų apibrėžimas. Informacijos turinio specifikavimas 97
10.3.1 Analizuojamos tokios technologinės problemos: 97
10.3.2 Analizuojamos tokios valdymo problemos: 97
10.3.3 Technologiniai produktai: 97
10.3.4 Valdymo produktai: 97
10.4 II fazė. Projektavimas. 98
10.4.1 Informacijos architektūros specifikavimas. Informacijos struktūrizavimas 98
10.4.2 Susiejimas 98
10.4.3 Vartotojo įrankiai ir aptarnavimas 98
10.4.4 Analizuojamos tokios technologinės problemos 98
10.4.5 Technologiniai produktai 98
10.4.6 Valdymo produktai 98
10.4.7 Interfeiso projektavimas 99
10.4.8 Veikla 99
10.4.9 Technologiniai produktai 99
10.4.10 Valdymo produktai 99
10.5 III fazė. Įgyvendinimas 99
10.5.1 Veikla: 99
10.5.2 Produktai: 99
10.5.3 Turinio kūrimas 99
10.5.4 Programavimas, integravimas, susiejimas 99
10.5.5 Įvertinimas ir testavimas 100
10.6 IV fazė. Platinimas 100
10.6.1 Publikavimas (Nuo ko priklauso svetainės sėkmė:) 100
10.6.2 Reklamavimas 100
10.6.3 Svetainės registracija 100
10.6.4 Svetainės unikalumas 101
11. Elektroninio kūrinio paskelbimas 102
11.1 Įvadas 102
11.2 Adresų srities simbolinio pavadinimo sudarymo tvarka 102
11.3 Techniniai reikalavimai ir apribojimai adresų sričiai 103
11.3.1 Techniniai reikalavimai adresų sričiai 103
11.3.2 Adresų srities naudojimo apribojimai 103
11.4 Įkėlimas į serverį ir su tuo susijusios problemos 103
11.4.1 Įkėlimas į serverį 103
11.4.2 Dažniausiai pasitaikančios problemos įkeliant tinklalapį į serverį 104
11.5 Kai kurių paslaugų kainos 104
11.5.1 Vainagio kainos 104
11.5.2 Lietuvos Telekomo kainos 104
12. Mygtukų projektavimas 106
13. Garsinių efektų projektavimas 107
14. WWW puslapių kūrimo ypatumai 107
15. Literatūros citavimas studentų darbuose 108
15.1 Bibliografinio aprašo taisyklės 108
15.2Bibliografinio aprašo pavyzdžiai: 108
15.2.1 Knygos: 108
15.2.2 Disertacijos santrauka: 108
15.2.3 Konferencijų medžiaga: 108
15.2.4 Žurnalas: 108
15.3.4 Pranešimas konferencijos medžiagoje: 109
15.3.5 Straipsnis iš žurnalo: 109
15.3.6 Straipsnis iš tęstinio leidinio: 109
15.4 Elektroniniai dokumentai 109
15.4.1 Duomenų bazė: 109
15.4.2 Knyga: 109
15.4.3 Kompaktinis diskas: 109
15.4.4 Straipsnis iš kompaktinio disko: 109
15.4.5 Straipsnis iš elektroninio žurnalo: 109
Literatūros sąrašas 110
1. Modernios reklamos technologijos
1.1 Įvadas
Reklama siekiame patraukti tam tikrą auditoriją - vadinamą tikslinę grupę - ir paskatinti ją keisti savo elgesį: ką nors nupirkti, ko anksčiau nepirko, kuo nors domėtis, kuo anksčiau nesidomėjo, pirkti dar kartą tą patį produktą, nepirkti kito... reklamos tikslas - daugiau parduoti, paskatinti daugiau žmonių pasirinkti reklamuojamą produktą. Tačiau tai yra labai apibendrintas tikslas, labai nekonkretus. Palyginimui įsivaizduokime, kad kažkas liepia nueiti kažkur ir paimti kažką ir kuo greičiau. Iš pateikto aprašymo matyti, kad reikia kažką daryti. Bet ką konkrečiai?
Tą patį galime pasakyti apie konkrečius reklamos tikslus.
Reklama mes siekiame pakeisti vartotojo elgesį. Taigi pirmas tikslas yra sužinoti, kaip mes turime pakeisti vartotojo elgesį, požiūrį, kad gautume maksimalų rezultatą. Iškyla labai daug klausimų: kaip turi pasikeisti vartotojo, pirkėjo elgesys, kad mūsų produktą pirktų? Kaip jį reikia paveikti, ką jam pasakyti, kad vartotojas mumis patikėtų, kad būtų rimta priežastis elgtis kitaip, nei jis įpratęs? Ir galiausiai, kokiomis priemonėmis pasiekti auditoriją, kaip kalbėtis su vartotoju, kaip su juo bendrauti ir sulaukti atsako?
Atsakę į šiuos klausimus, mes susidursime su dar viena problema: kaip patraukti dėmesį į savo prekę, kai rinkoje yra bent 200-300 firmų, kurios išleidžia milžiniškas lėšas savo prekinių ženklų reklamai? Kaip tik ši konkurencingo informacijos srauto problema ir verčia gerai bei tiksliai suformuluoti konkrečią ir aiškią žinią vartotojams. Jei aiškumo, konkretumo, nuoseklumo nebus - konkurentų informacijos sraute mūsų reklama paprasčiausiai pasimes.
Konkurencinė įvairiausios reklamos kamšatis ir yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių privalome labai tiksliai apibrėžti tikslus. vartotojai niekada neperka prekių ar paslaugų. Iš tiesų jie tiesiog tenkina tam tikrus savo poreikius. Tų poreikių tenkinimui ir sukuriami produktai bei paslaugos - NE ATVIRKŠČIAI! vartotojas (paanalizuokite save, savo sprendimus pirkti ar nepirkti ką nors dideliame prekybos centre, ypač pirkdami maisto produktus) neturi nei laiko, nei noro giliai analizuoti, kuo vienas produktas geresnis už kitą, patogesnis ir pan.. Svarbiausia, jis neturi iš to realios naudos - juk realus finansinis skirtumas konkurencingoje rinkoje yra gana nedidelis, nes beveik visi tiekėjai siūlo gana panašias produktų kainas. O sugaištas laikas irgi kainuoja ir kainuoja gana brangiai. Tai vartotojas siekia patenkinti tam tikrus savo norus ir tikslus , o mes - reklamos žmonės ir reklamos davėjai - stengiamės tuos norus sužinoti, surasti patį trumpiausią kelią į vartotojų protus ir galbūt širdis. Pastebėti tai, ko nemato kiti, surasti paslėptą, neįvardintą daugelio žmonių - vartotojų - norą ar siekį ir yra tikrasis reklamos, rinkos komunikacijos tikslas. Visi kiti tikslai yra, deja, neveiksmingi tol, kol nežinome visų vidinių pirkėjų motyvų.
Pirmojoje dalyje prašoma informuoti vartotojus, kad "padidėjo asortimentas". Tai aiški ir konkreti žinutė, aiškus tikslas, kurį reikia pasiekti. O kaip žinia, reklama veikia tik tada, kai žinutė yra viena ir labai konkreti. Taigi lyg turime aiškią žinutę?
Antrojoje dalyje prašoma "gerinti prekinio ženklo įvaizdį". Deja, tai jau visiškai kitokia užduotis. Tuo pat metu vienai ir tai pačiai auditorijai iš vieno šaltinio negalima siųsti dviejų žinučių - vartotojas tiesiog nesupras jų ir galų gale visiškai ignoruos kliento siūlomus produktus.
Trečiojoje dalyje prašoma paruošti "pardavimo skatinimo akciją". Tai jau trečia užduotis. Bet blogiausia, kad pardavimų skatinimas ir įvaizdžio kampanija yra priešingi tikslai: įvaizdis kuriamas ne akcijų pagrindu, o kaip tik priešingai, nesiūlant jokių nuolaidų ar papildomų dovanų. Kodėl? Todėl, kad akcijos metu vartotojas be produkto dar gauna nuolaidą arba dovaną, taigi, pradeda rinktis produktą ne dėl to, kad vertina ženklą, bet dėl to, kad vertina dovaną ar nuolaidą (geriausias pavyzdys - ką tik pasibaigusi "Utenos kamštelių manija"). Kiekviena reklamos kampanija turi būti tiksliai nutaikyta pagrindinei pirkėjo motyvacijai skatinti ir stiprinti. Jei šį tikslą pasiekėte, visi kiti, tarpiniai siekiai, gali būti įgyvendinti žymiai lengviau ir efektyviau, su gerokai mažesniais ištekliais ir lėšomis. Kuo tiksliau, konkrečiau, aiškiau juos apibrėšime, tuo geresnius rezultatus pasieksime, tuo konkretesnius ir apčiuopiamesnius prekinio ženklo bruožus sukursime vartotojų sąmonėje.
Reklamos apibūdinimas yra sudėtingas. Nagrinėjant jos sąvoką, randame persipynusius tiek ekonomikos, sociologijos, psichologijos, ir estetikos klausimus. Norint sumaniai naudotis reklama, būtina žinoti jos prigimtį, ir funkcionavimo mechanizmą šiuolaikinėje ekonomikoje. Reklama apibrėžiama ir kaip ekonominė kategorija. Planingai naudojama kaip informacijos priemonė, reklama tampa tarpininku tarp gamybos, cirkuliacijos ir vartojimo sferų. Reklama atsirado XVIII-ame amžiuje sparčiai suklestėjusiose Jungtinėse Valstijose. Jos atsiradimą iš esmės sąlygojo visuomeninis darbo pasidalijimas ir ypač prekybos bei amatų išsivystymas. Reklamos šaknys siekia žilą senovę. Apie jos praktiką eina kalba jau pačiose pirmuose rašytinės istorijos dokumentuose. Reklamai tarnavo iškabos, freskos, piešiniai uolose, kviesliai, šaukliai, antspaudai bei ženklai ant prekių.
Šiuo metu reklama tapo būtinu gyvenimo atributu. Be jos neįsivaizduojame ne tik prekybos, paslaugų teikimo, bet ir apskritai daugelio ekonominių sričių egzistavimo. Reklamą galima apibrėžti kaip trumpą, emocionaliai nuspalvintą informaciją, nukreiptą į potencialius pirkėjus, kad paskatinti juos atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu. Reklama realizuojama remiantis reklamos davėjo, vartotojo ir visos visuomenės tarpusavio interesais. Ji palengvina vartotojui išsirinkti prekę, suteikia kryptingą poveikį atskiriems pirkėjams ir platiems vartotojų sluoksniams. Reklama taip pat padeda formuotis interesams, papročiams, požiūriams, įveikti klaidas ir prietarus, tarnauja kultūriniam, politiniam, moraliniam ir estetiniam žmonių auklėjimui. Ji susijusi su visuomenės nuomonės formavimu. Reklama yra daugiafunkcinė veikla su daug tikslų gali būti siekiama jos pagalba.
Prekybinė reklama, taikydama įvairių būdų ir priemonių sistemą, siekia objektyviai informuoti gyventojus apie prekes, jų savybes, paskirtį, vartojimo būdus, apie prekybos firmas, parduotuves, pardavimo formas bei metodus, apie pirkėjams teikiamas paslaugas. Tačiau dažniausiai vien išsamia informacija neapsiribojama. Kartu reklama kreipiasi į vartotojus, ragindama nepraeiti pro šalį, o nusipirkti reklamuojamąją prekę, ją vartoti ir savo pavyzdžiu užkrėsti aplinkinius, pažįstamus. Prekių reklama yra nukreipta į galutinį vartotoją ir apsiriboja individualaus vartojimo prekių reklamavimu. Pagrindinis jos skirtumas nuo prekybinės reklamos yra tas, kad į pastarąją įeina ir prekių reklama ir informacija apie įmones, įstaigas, firmas, parduotuves bei įvairių organizacijų teikiamas paslaugas.
Ir prekybinės reklamos, ir prekių reklamos objektas iš esmės tas pats – prekė. Tačiau sąvoka “prekių reklama” yra siauresnė nei “prekybinė reklama”. Ji apima tik pačios prekės charakteristiką, vartojimo būdus, savybes, o platesnę informaciją apie įmonę palieka nuošalyje.
Reklamuojant asmeninio ir gamybinio vartojimo prekes, skiriasi reklamos pobūdis. Pirmosios įgyjamos be kokios nors specialios konsultacijos su kitais žmonėmis, nebent su šeimos nariais, todėl reklama šiuo atveju turi būti suprantama eiliniam žmogui. Pramoninio pobūdžio prekės, atvirkščiai, įgyjamos be emocijų. Paprastai , priimant sprendimus pirkti prekę, dalyvauja didelis žmonių kolektyvas - vadovai, verslininkai ar pan. Todėl šios reklamos tikslas – pasiekti svarbiausius asmenis, sprendžiančius tokius klausimus. Pramoninės reikšmės prekes reklamuoja ne tik prekyba, bet taip pat ir pramonė. Pastaruoju metu, pramonės įmonių darbą pradėjus vertinti pagal realizuotą produkciją, padidėjo ir jos suinteresuotumas savo gaminių reklama. Pramonės organizuojama reklama dažniausiai reklamuoja tiks savo produkciją, iš dalies ir pačias pramonės įmones bei jų teikiamas gyventojams paslaugas ir patarnavimus. Svarbus pramonės uždavinys reklamos srityje yra tas, kad ji, išleisdama prekę, turi aprūpinti didmeninę ir mažmeninę prekybą reklamine medžiaga: prekės charakteristika, paskirtis, savybės, priežiūra. Pramonei daug lengviau reklamuoti savo gaminius nei prekybai, nes ji yra prekės gamintojas, žino jos gamybos technologijos ypatumus, žaliavą, gaminio paskirtį ir gali geriau prekę apibūdinti. Pagaliau, pramonės reklama didina jos įmonių prestižą ir, reklamuodama įmonių firminius ženklus, garantuoja pirkėjams savo gaminių kokybę.
Prekyba, skirtingai nuo pramonės, reklamuoja ne vieną kurią prekę, o daugelio gamybos įmonių vienos gamybos šakos prekes arba daugelio prekių grupių ir gamybos šakų prekes. Reklama gali būti išreiškiama ir kaip komunikacinio ryšio tarp gamybos ir vartojimo forma, nes šis ryšys sutampa su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo. Reklama yra būtina prekinei gamybai, nes be jos negali įvykti visuomeniniai mainai “prekė – pinigai”. Per reklamą “gamyba – vartojimas” sistemos dalyviai siekia realizuoti savo interesus, kurie yra būtini, kad ši sistema normaliai funkcionuotų. Bet kadangi aktyvioji reklamos proceso pusė yra reklamos teikėjas, tai reklama, kaip socialinis reiškinys, daugiausia išreiškia reklamos teikėjo interesus.
Iš aukščiau pasakyto, galima trumpai apibrėžti reklamos proceso esmę: reklama yra tam tikro pirkėjo įvaizdžio apie prekės vartotojiškas savybes formavimas, vardan šios prekės gamintojo ekonominio intereso.
Reklama apibrėžiama įvairiai, tačiau paprastai akcentuojamas trys jos specifinės savybės.
Pirma, tai apmokamas informacijos perdavimo būdas.
Antra, reklama yra neasmeninis arba netiesioginis informacijos perdavimo būdas.
Trečia, visada yra reklamos iniciatorius, kuris paprastai moka už jos klaidas, todėl dar
• yra vadinamas rėmėju arba užsakovu.
• Reikia atkreipti dėmesį, kad reklama yra mokama ir yra žinoma mokėtojo asmenybė.
• Perskaitę skelbimo turinį, iš karto sužinome, kas nori parduoti prekę ar paslaugą.
Reklama pasižymi ir teigiamomis ir neigiamomis savybėmis.
Teigiamos – tai reklamos prieinamumas. Ji gali pasiekti didžiulę ir įvairiai geografiškai išsidėsčiusią rinką. Informacija sklinda nuo vieno vartotojo prie kito. Tik reikia žinoti, kokią auditoriją pasieks konkretaus pobūdžio reklama. Didesnį efektą gali sukelti tai, kad vienu metu galima panaudoti daugelį reklamos rūšių. Rėmėjas ar suinteresuotas tuo asmuo gali kontroliuoti naudojamą reklamos priemonę, jos grafinį atlikimą, vaizdą, dydį, dažnumą, trukmę, auditorijos apimtį. Be to, didelei auditorijai užtenka perduoti tik vieną kreipinį. O spausdintos reklamos vartotojai jos turinį gali perskaityti pakartotinai. Reklama yra pagalbinė grandis asmeniško perdavimo proceso metu.
Neigiamos savybės yra tos , kad reklamos priemonės dažnai standartizuotos. Taip pat jos nėra nukreiptos konkrečiai pirkėjų grupei, kuriai turėtų būti atitinkama reklama. Kartais tiesiog užteršiamas laikraštis ar ekranas nereikalinga informacija, kai užtektų ją pateikti specialioje spaudoje ar laidoje. Blogai, kad dažnai įvairių rūšių reklama reikalauja didelių išlaidų, nors vienam vartotojui skaičiuojant jos yra labai mažos. Tai trukdo nedidelėms firmoms naudoti kai kurias reklamos priemones. Aukštos kainos tiesiog trumpina reklaminius skelbimus ir dauguma jų nesuteikia reikiamo poveikio auditorijai. Ypač tai būdinga televizijai, kur reklama itin trumpa ir brangi. Ir pagaliau reklamai būdingas neasmeninis charakteris, todėl sunku sulaukti grįžtamojo poveikio rezultatų. Skaitytojas gali sąmoningai paversti reklamos puslapius, o žiūrovas – perjungti televizijos programą reklaminės laidos metu. Reklamos naudojimo formos bei metodai yra labai įvairūs.
Reklaminiai skelbimai, kuriuos galime pamatyti ar išgirsti, dažniausiai pateikia tik nežymią dalį informacijos, kuri gali būti pateikta skelbimuose, kitais tikslais, kitu laiku ir kitoms vartotojų auditorijoms. Tai skatina reklamos specialistus domėtis, kaip dar kitaip galima pateikti savo informaciją. Pagalvokite: Mėnulis – reklaminis skydas. Įsivaizduokite reklaminį pranešimą visam pasauliui, kurį matai, tačiau negali panaikinti, nutraukti, išmesti ar išjungti nuotolinio valdymo prietaisu. Jums gal nepatiktų, tačiau kitiems tai būtų svajonės išsipildymas. Nors reklamos dar nepasiekė Mėnulio, tačiau Žemė joje jau skęsta. Dauguma JAV žurnalistų bei laikraščių 60 procentų puslapių skirta skelbimams. Kai kurios radio stotys komercijai panaudoja 40 minučių per valandą. Neatsilieka ir televizija. Buvo apskaičiuota, kad Amerikos jaunuoliai tris valandas per savaitę mato televizijos reklamas. Kol baigia vidurinę mokyklą, jie peržiūri 360 000 televizijos reklamų.
Reikšmingi sporto renginiai tapo didelėmis reklaminėmis kompanijomis. Lenktyniniai automobiliai naudojami kaip greitaeigiai reklaminiai skydai. Kai kuriems sportininkams didžiausiais uždarbis – reklamos. Kai kurie krepšininkai reklamuodami įvairias prekes uždirba daugiau nei žaisdami krepšinį.
Reklamomis nurašinėtos sienos, autobusai bei sunkvežimiai, jos puošia taksi salonus, net viešųjų tualetų duris. Pasaulinės reklamos agentūros “Mc-Cann Erikson” duomenimis, visame pasaulyje 1990 metais reklamoms buvo išleista 275,5 milijardo JAV dolerių. Nuo tada skaičiai šoktelėjo iki 411,6 milijardo 1997 metais, o 1998 metais numatomas padidėjimas iki 434,4 milijardo dolerių.
Koks rezultatas? Reklamos analitikė A.Rogers paaiškino: “Reklama yra vienas iš stipriausių socialinių veiksnių visuomenėje… Reklamos propaguoja ne vien prekes. Jos perša įvaizdžius, vertybes, tikslus, supratimą, kas esame ir kuo turime būti… Jos formuoja mūsų pažiūras, o nuo pažiūrų priklauso elgesys.” Kokia komercinių reklamų paskirtis? Verslovės teigia, kad reklamos tarnauja visuomenei, nes informuoja apie jos gaminius.
Kad būtų veiksmingos, reklamos kruopščiai pritaikomos tam tikrai publikai, pavyzdžiui: vaikams, šeimininkėms, verslininkams. Meistriškai kuriamas pranešimas, kuriame pabrėžiama tai, kas labiausiai domina. Prieš kuriant reklamą gana kruopščiai tyrinėjama grupė žmonių, veikiausiai pirksiančių siūlomą prekę. Reklamuotojai turi žinoti kokie tai žmonės, ką jie mąsto. Kuriant reklama labai svarbu skrupulingai parinkti žodžius .Įprasta liaupsinti arba perdėtai girti. Kai kurios vyriausybė išleido įsakymus, draudžiančius tokį neteisingumą, ir verslo įmonės tuoj kreipėsi į teismus, jeigu apgaulingos konkurentų reklamos kelia pavojų jų interesams.
Žurnaluose ir televizijoje prekės labai įtaigiai siūlomos ne vien žodžiu, bet ir vaizdu. radio bei televizijos reklamoms reikšmingi ne vien sumanūs žodžiai, bet ir muzika. Reklamos meistriškai pritaikomos prie tam tikrų auditorijos troškimų bei vertybių. Reklama gali žadinti norą pasilinksminti, jaustis saugiu. Kartais nesunku panagrinėti reklamos patrauklumo priežastis. Kai kurios iš jų nukreiptos į mūsų sąmonę, logiką. Nuteikiamos reklamos patraukia maloniu gaminio apibūdinimu. Šį metodą plačiai taiko kosmetikos, cigarečių bei alkoholio gėrimų gamintojai. Kitos reklamos vis kartojamos. Toks įkyrus metodas pagrįstas viltimi, kad išgirdę reklamą daug kartų, žmonės patikės ir nusipirks gaminį, net jeigu nekenčia tos reklamos. Štai kodėl mes girdime reklamas, kurios siūlo ir siūlo vis tą pačią prekę.
Liepiamosios reklamos irgi užgauna mūsų jausmus. Jos tiesiog liepia mums ką nors daryti. “Gerk jį” , “Pirk nedvejodamas”. Manoma, kad liepiamosios reklamos veiksmingiausios. Nors prie reklamų priskiriama dar viena kategorija. Tai pamėgdžiojamosios, liudijamosios reklamos. Jose žymūs žmonės naudojasi, siūlo gaminį, kurį reklamuotojai nori mums parduoti. Ši įtaiga puoselėjama mintimi, jog mes norime būti panašūs į žmones, kuriais žavimės. Toks reklamos pavyzdys – rūkantis prezidentas. Tik Sovietų Sąjungoje skeptiškai žiūrima į reklamą, ji nevertinama. Na, ir kas, kad reklamuojama kokia nors prekė – vis vien jos parduotuvėje nerasi. Kas iš to, kad reklama kviečia palankyti naują restoraną – vis vien ant jo durų pamatysi užrašą “Vietų nėra”.
O visame pasaulyje reklama daro didelį poveikį žmonėms, yra būtina komercijos palydovė, jai eikvojami didžiuliai pinigai. Užsienio komersantai nuolat lenktyniauja tarpusavyje, kaip efektyviau išreklamuoti savo prekes ar paslaugas. Vieną iš labiausiai pribloškiančių reklamų pateikė viena cigaretes gaminanti amerikiečių firma: “Mūsų cigaretės neturi konkurenčių. Eksperimentui padėjome cigarečių pakelį į ką tik mirusio žmogaus karstą. Jis tuoj pat atsikėlė, išsiėmė iš pakelio cigaretę ir pirmo sutikto paprašė pridegti “. O panaši brazilų firma savo prekę reklamuoja taip: “Nuo mūsų cigarečių lengviau atprasti negu nuo kitų”.
Vieno Šveicarijos viešbučio, esančio šalia slalomo trasų, vestibiulyje kabo perspėjantis skelbimas: “Prašome naujokus slidininkus palikti portje savo artimiausių giminaičių adresus”. Ne mažiau išradingas ir Šveicarijos kelionių biuras. Jis kviečia: “Skubėkite į Alpes. Po 60 milijonų metų jų nebeliks”. Labai efektyvus buvo prieš keletą metų viename Prancūzijos laikraštyje pasirodęs skelbimas: “Jaunas gražus milijonierius ieško nuotakos, kuri būtų panaši į paskutinės Diupono apysakos “Visam gyvenimui” heroję”. Kitą dieną visas šios knygos tiražas buvo išpirktas. Tai bent reklama. Savotiškai ėmėsi reklamuotis Sidnėjaus laidotuvių biuras. Neseniai išleistame jos prospekte rašoma: “Jeigu jūs iš anksto apmokėsite savo laidotuves – galite nesijaudinti. Mokestis nepadidės nė po 30 metų.” Ką gi, tokiame infliacijos amžiuje tokia reklama gana įtaigi.
Taigi tikroji reklama ir stebina, ir juokina, bet svarbiausias komersantų tikslas – kad ji įsimintų. Gal kada nors ir mes priprasime prie to ? Reklama mūsų visuomenėje reikalinga dėl įvairių priežasčių. Jei nuo jos atsiribotume, užkirstume kelią reklamos priemonių plitimui, pirmiausiai vartotojas pasigestų informacijos. Antra, prekių pardavėjai ir gamintojai netektų svarbaus padėjėjo siekti savo tikslams. Reikia atkreipti dėmesį, kad prekyba prasideda gerokai prieš atvykstant pirkėjui. Ji prasideda nuo reklamos, nes negalima įsigyti prekės, nieko nežinant apie ją, apie įmonę, jos klientus bei reputaciją. Vartotojui reklama sykiu ir malonumo, ir naudos tiekėja. O verslininkui–būtinas sėkmės laidas, biznio variklis ekonomikoje.
Taigi, reklama vaidina svarbų vaidmenį, o jos naudojimo reikalingumo laipsnis priklauso nuo prekių paklausos pobūdžio rinkoje. Marketinge prekių paklausa skirstoma atskirus tipus ir, atsižvelgiant į tai, reikalinga atitinkamo pobūdžio reklama. Esant negatyviai paklausai, reikėtų stengtis efektyviomis reklamos priemonėmis pakeisti neigiamą požiūrį į prekę. Reikia išsiaiškinti negatyvumo priežastis, reklamoje pabrėžti tokią savo prekės savybę, kuri leistų ją traktuoti kaip mažiau neigiamą, palyginus su konkurentų gaminiais. Jei nėra paklausos, tai reiškia, kad pirkėjai neturi informacijos apie prekę, ir reikalinga intensyvi reklama, kuri turi padėti dirbtinai sukurti prekės panaudojimo sritį. Kai yra potenciali paklausa, bet nėra prekių, reklamos, skirtos gamintojams, pagalba galima organizuoti jų sukūrimą, tuo pačiu orientuojant vartotojų poreikį būtent į kuriamą prekę. Mažėjant paklausai, reikalinga išsaugoti prekę rinkoje primenančios, bet tvirtai argumentuotos reklamos pagalba. Paklausos mažėjimo priežastis dažnai gali būti sumažėjęs reklamos dažnumas ar efektyvumas.
Varijuojant paklausai, ypač sezoninių prekių, reklama nėra labai būtina, bet, panaudota reikiamame laikotarpyje, ji atlieka vieną pagrindinių ekonominių funkcijų – subalansuoja pasiūlą su paklausą.
Pilna paklausa – palankiausia situacija, kurią reikia išsaugoti. Tad reikalinga sakinga reklama, tik retkarčiais primenanti apie prekę. Tačiau reikia turėti reklaminių situacijų planą, reikalui esant, atstatyti susidariusią nestabilią padėtį.
Esant perteklinei paklausai, reklama arba nereikalinga, arba taikoma atvirkščio pobūdžio reklama, neskatinanti prekių pardavimo. Gali būti vykdoma reklamos programa, aplamai mažinanti kai kurių prekių poreikį.
Ar reklama yra naudinga visuomenės požiūriu? Vienareikšmio atsakymo nėra. Gindamos savo veiklą, reklamos tarnybos pateikia tokius argumentus:
• Reklama padeda apsispręsti pirkėjui. Ji informuoja visuomenę apie naujas prekes, taip pat apie gaminių prekių patobulinimus. Informuodama pirkėjus apie rinkoje esančias prekes, reklama sumažina prekių paieškos kaštus.
• Reklama padeda konkuruoti naujiems gamintojams. Informuodama visuomenę apie naują produktą, ji padidina pardavimo apimtį ir kartu sumažina kaštus.
• Reklama remia komunikacines institucijas. Didelė dalis už reklamą gautų pajamų skiriama radijui bei televizijai finansuoti. Visokiai reklamai tenka svarbus vaidmuo remiant laikraščius.
• Reklama padeda garinti produktų kokybę. Per reklamą suformuotas pasitikėjimas firmos vardu gali tapti didžiuliu turtu, kurio firma stengsis neprarasti ir todėl nesiryš pardavinėti nekokybiškas prekes.
Tuo tarpu reklamos kritikai pateikia tokius argumentus:
• Dažniausiai reklama reiškia lėšų švaistymą.
• Didžiausia reklama būna oligopolinėje rinkoje, kai A firma stengiasi pavilioti B firmos pirkėjus. Todėl pastaroji reklamuojasi norėdama apsisaugoti, kad jo pirkėjai nepereitų į A firmą. Išsireklamavusios firmos A ir B rinką dalysis taip pat kaip ir iki reklamavimosi. Niekas nesikeičia, išskyrus tai, kad padidėjo kaštai. Pirkėjas turi mokėti už prekę daugiau vien todėl, kad ji buvo reklamuota. Nors firma ir supranta, kad švaisto lėšas, bet ji negali nesireklamuoti, nes jos rinkos dalis gali atitekti konkurentams.
• Net jei reklama ir nereiškia lėšų švaistymo, ji gali būti žalinga, nes ji sukuria nenaudingus poreikius, iškreipia žmonių polinkius, didina visuomenės materiališkumą.
• Reklama, dėl kurios poveikio padidėja prekių pardavimas kai kuriems vartotojams, gali būti nepriimtina daugumai. Juk neįmanoma klausytis radijo ar žiūrėti televizoriaus, kai pateikiama neskoninga reklama.
• Reklama gali iškreipti turimas žinias, informaciją. Laikraščiams, gaunantiems dideles pajamas už firmų reklamą, sunku būti objektyviems sprendžiant įvairias socialines problemas.
Kadangi gan sudėtinga palyginti tokius prieštaringus argumentus, mūsų nuomone, neteisinga teigti, kad reklama yra nuostolinga visiems, taip pat sakyti, kad reklamuodamiesi niekad nepralaimi.
2. Įvadas į WWW
2.1 Įžanga
2.1.1 Pasaulinis voratinklis
WWW( World Wide Web)-pasaulinis voratinklis- tai yra tinklas, naudojamas pasiekti informacijai , saugomai kompiuteriuose visame pasaulyje. WWW yra labai populiarus, nes patogus naudoti, patrauklus spalvota grafika ir dideliu kiekiu informacijos. WWW yra tik viena technologija iš daugybės, kuri veikia pasauliniame tinkle. WWW yra grafinis Interneto hipertekstinis servisas, naudojantis HTTP protokolą .tinklalapiams siųsti ir vaizduoti.
2.1.2 Istorija
Pirmieji kompiuteriniai tinklai atsirado 7-tajame dešimtmetyje.
1989m. CERN fizikas Tim Berners-Lee pasiūlė susijusių dokumentų voratinklio idėją. Europos elementarių dalelių fizikos laboratorijoje (European Center for Nuclear Research-CERN, Ženeva) tarptautinėms mokslininkų grupėms reikėjo bendradarbiauti, keistis ataskaitomis, fotografijomis, grafika.
1991m. buvo sukurta sistema Gopher, kuri buvo WWW pirmtakas, bet neturėjo nei hipertekstinių nuorodų, nei grafikos elementų.
1993 m. buvo sukurtas grafinis interfeisas Mosaic. Ji buvo platinama nemokamai. Po metų ją savo kompiuteryje turėjo virš 2mln žmonių. Jokia kita technologija taip sparčiai neplito, kaip kad WWW. Vieni darė vis naujus puslapius, kiti su didžiausiu noru naršė per WWW.
1994 m. Mosaic autorius Marc Andersen įkūrė Netscape Corporation, kurios tikslas buvo vystyti web programinę įrangą. 1994m. buvo pasirašytas susitarimas įkurti WWW konsorciumą , skirtą tolimesniam web tobulinimui, protokolų standartizacijai.
1995m. patvirtintas pirmasis hiperteksto ruošimo kalbos standartas HTML 2.0.
1995m. investitoriai sumokėjo už Netscape akcijas 1.5 mlrd USD. Šis rekordas visus nustebino, nes kompanija turėjo sukūrusi tik vieną produktą ir buvo paskebusi, kad nesitiki didelio pelno ateityje. Neužilgo Mosaic kūrėjai kartu su Silicon Graphics sukūrė Netscape Navigator naršyklę. Ši naršyklė turėjo galimybę vaizduoti foną, paveikslėlius apgaubti tekstu ir atkurti lenteles.
1995 m. Microsoft korporacija išleido Internet Explorer naršyklę bei paskelbė apie www serviso MSN (Microsoft Network) kūrimą. Internet Explorer kūrėjai savo naršyklę apdovanojo multimedija savybėmis.
1997. 01.14. HTML 3.2 specifikaciją Wilbur konsorciumas W3C patvirtino kaip Rekomendacją, kurios turėtų laikytis WWW dokumentų ir naršyklių kūrėjai.
1997.12.08. patvirtinta HTML 4.0 Rekomendacija, turėjusi kodinį pavadinimą Cougar.Kadangi HTML nuolat papildomas naujomis komandomis, suteikiančimis naujas galimybes, W3C nusprendė suskaidyti standartus: objektų standartai, išdėstymo standartai, stilių standartai. Standartai vadinami išplėtimais.
1999.m. Įkurtas Web3D konsorciumas (iniciatorius Neilas Trevettas)), kurį sudarė 50 organizacijų, tarp jų- "3Dlabs", "Blaxxun Interactive", "MathEngine", "Panasonic/ Matsushita", "Microsoft", "Silicon Graphics", "Sony". Jo tikslas yra bendradarbiaujant su W3C sukurti naujos kartos daugialypės terpės standartus, į kuriuos įtraukta trimatė grafika.
WWW tapo visuotinu susidomėjimo objektu. Apie WWW kalba radijas, televizija. Didieji pasaulio tinklai kaip CompuServe, America Online, Prodigy pasirūpino, kad jų klientai pasiektų www. Labai greit buvo įžvelgta ir komercinė www nauda. Faktas, kad www galima publikuoti bet kokią informaciją, dėti neribotą kiekį reklamos, pritraukė didžiausias biznio kompanijas. Firmos, turinčios WWW svetaines, pradėjo gauti vis didesnį pelną.
2.2 Interneto technologija
2.2.1 Tinklai
Internetas - tai globalus kompiuterinis tinklas, į kurį yra susijungę tūkstančiai tolimųjų tinklų (WANS- Wide Area Networks) ir lokaliųjų tinklų (LANS- Local Area Networks) . Tinkluose yra sujungti skirtingų tipų ir dideli (pvz., IBM su operacine sistema MVS), ir minikompiuteriai (pvz., Digital VAX su operacine sistema VMS ar UNIX), su skirtingomis operacinėmis sistemomis (UNIX, Windows NT, Macintosh System 7). Tinkle kompiuteriai tarpusavyje fiziškai yra sujungti kabeliais arba telefono linijomis. Pasaulinis voratinklis veikia Internete.
Lietuvos mokslo ir studijų tinklo LITNET plėtra yra aptarta akademiko L.Telksnio, 1999 straipsnyje.
2.2.2 Tinklo protokolai.
Kad skirtingi kompiuteriai galetų " bendrauti", reikalinga vieninga bedravimo technologija. Šią technologiją apibrėžia protokolas. Protokolas- tai dokumento ar serviso pasiekimo per Internetą metodas. Metodas yra realizuojamas tinklo programine įranga. Protokolą tvirtina tarptautinės organizacijos. Jo laikosi visi dalyviai. Be protokolo tinklas neegzistuoja.
Internete komunikacijoms naudojamas tinklo protokolas TCP/IP ( Transmission Control Protocol/ Internet Protocol). WWW dalis taip pat "sukasi" ant šio protokolo. Visa WWW sklindanti informacija yra suskaidyta į informacines dalis - datagramas. Šios datagramos perduodamos įvariais maršrutais, kol pasiekia tikslą - konkretų kompiuterį. Mažų komponentų (datagramų) perdavimas yra žymiai greitesnis ir saugesnis, nei siųsti visą informaciją vienu metu. Jeigu vienas komponentas dingsta arba susigadina - tuoj jis persiunčiamas iš naujo. Taigi nereikia persiųsti iš naujo visos informacijos, o tik jos dalį.
2.2.3 Klientai ir serveriai
Tinkle sąveikauja procesai, vykdomi atskiruose, prie tinklo prijungtuose kompiuteriuose. Kad informacija būtų perduota, reikalingi mažiausiai du abonentai. Protokolas TCP/IP remiasi kliento-serverio sąveikavimo koncepcija.
Serveris - tai kompiuteris, kuris siūlo paslaugas Internete. Pasauliniame voratinklyje serveris yra kompiuteris, kuriame dirba web serverio programinė įranga, atsakinėjanti į HTTP protokolo užklausas.Taip pat vadinamas host.
Klientas-tai programa (Internete), kuri užprašo failų ar paslaugų iš serverio.
Procesas- klientas inicijuoja pradžią darbo seanso su serveriu. Serveris teikia klientui tam tikras paslaugas. Serveris visada yra laukimo režime ( arba paleidimo pagal užklausą). Klientas naudojasi serverio paslaugomis, kad galėtų atlikti tam tikrus vartotojo pageidaujamus veiksmus.
1.1.Pav. Klieto sąveikavimo su serveriu schema.
Kliento kompiuteris gali būti Intel PC su operacine sistema Windows 95, o serveriu gali būti kompiuteris Digital Alpha su operacine sistema UNIX .
2.2.4 Adresai
Kad tinklas normaliai funkcionuotų kiekvienas kompiuteris turi turėti savo unikalų ir santykinai pastovų IP adresą. Kiekvienas WWW dokumentas Internete turi savo unikalų adresą, kurį reglamentuoja URL ( Uniform Resource Locator). Tarkim yra simbolinis adresas URL: http://www.soften.ktu.lt . Iš tikrųjų, jis sukonfiguruotas kaip http://senis.soften.ktu.lt . DNS (Domain Name Service) sistema transliuoja URL adresą į skaitmeninę formą: http://193.219.033.198. Trys adresai - bet rezultatas tas pats. Vartotojui patogesnė yra simbolinė adreso forma, kaip kad mūsų atveju: soften.ktu.lt.
URL adresą sudaro: protokolas//kompiuteris/katalogas/dokumentas
http:// reiškia naudojamo protokolo tipą, t.y. WWW adresą. Šiuolaikinėse naršyklėse "http://" rašyti nebūtina - tai bus pridėta automatiškai.
DNS skirtas tam, kad kompiuteriai, dirbantys tinkle, galėtų pagal Domain vardą sužinoti reikalingo kompiuterio IP adresą ir atvirksčiai. DNS buvo sukurta globaliems tinklams, kad galima būtų kreiptis į kompiuterius ne vien IP adresais. Kadangi globalus tinklas yra milžiniškas, todėl neįmanoma sukontroliuoti visų Interneto adresų. DNS padeda surasti kompiuterį pagal domain vardą. Tarkim, mes žinome adresą omnitel.net, ir to mums pakanka. Omnitel vietinis administratorius gali www serverį paleisti kitu IP adresu, bet DNS konfiguracija lems tai, kad kreipdamiesi į omnitel.net, vistiek mes pasieksime tikslą. Taigi kiekvienas kompiuteris žino užklausos atsakymą, arba žino kas atsakymą gali duoti. Jeigu tinklas yra gerai sukonfiguruotas , tuomet sistema uždara, t.y. jei kam nors bus reikalinga informacija - ji bus surasta, ir atsakymas pasiųstas klientui, arba bus pranešta, kad tokio kompiuterio nėra.
Tarkim klientas užklausia adreso "http://www.firma.miestas.šalis". Informacijos paieška vykdoma taip:
• Klientas užklausia savo serverio. Jeigu jis yra duotos zonos serveris, tai jis duos atsakymą. Tuo ši užklausa baigsis.
• Serveris daro užklausą į šakninį serverį.
• Pastarasis negali atsakyti, nes nežino. Bet žino koks serveris atsakingas už "šalis" zoną.
• "Šalis" zonos serveris irgi negali atsakyti, bet jis žino, kad reikia persiųsti užklausą į "miestas.šalis" zonos serverį
• Pastarasis persiunčia užklausą į "firma.miestas.šalis" serverį, kuris gali patenkinti užklausą.
IP adresas padeda identifikuoti ir atrasti konkretų kompiuterį tinkle. IP adresas susideda iš keturių segmentų, atskirtų vienas nuo kito taškais. Segmentai susideda iš skaitmenų, diapazone nuo 0 iki 255. Patį adresą galima padalint į dalis: viena apibūdina tinklą, kita - konkretų kompiuterį. TCP protokolas užtikrina patikimą duomenų persiuntimą.
Interneto zonos
Kiekvienas www adresas priklauso kokiai nors zonai, kurios būna arba "organizacinės", arba "geografinės".
"Organizacinės" zonos:
• com - commercial (komercinės)
• cc - commercial (alternatyvios komercinės)
• edu - educational (mokslo)
• gov - goverment (vyriausybės)
• mil - military (karinės)
• net - network (organizacijos, aptarnaujančios tinklą)
• org - organization (nekomercinės organizacijos)
Planuojama naudoti ir tokias zonas:
• firm - businesses, firms
• shop - businesses offering goods to purchase
• web - activities related to the WWW
• arts - cultural/entertainment activities
• rec - recreation/entertainment activities
• info - information services
• nom - individual/personal nomenclature
Kiekviena valstybė turi savo "geografinę" zoną. Šis domenas susideda iš dviejų raidžių. Lietuva turi "lt".
Interneto adresus reglamentuoja standartas ISO 3166, kuruoja tarptautinė standartų organizacija ISO (International Standards Organization).
2.2.5 HTTP
HTTP (Hypertext Transfer Protocol) - tai Interneto protokolas, leidžiantis naršyklėms išgauti informaciją iš serverių. Tai hiperteksto perdavimo protokolas. Jis nepriklauso nuo konteksto, yra objektiškai orientuotas. Klientas siunčia užklausą ir laukia serverio atsakymo. Serveris pateikia informaciją pagal klieto užklausą. HTTP protokolas garantuoja nepriklausomybę nuo sujungimo nustatymo būdo ir kliento-serverio sąveikos konteksto. T.y. bet kuri kliento užklausa nepriklauso nuo kitų užklausų. Tarp klientų užklausų serveris nesaugo jokios kontekstinės informacijos.
HTTP- klientas užprašo duomenų iš serverio vienu iš trijų metodų:
• metodu GET web dokumentų gavimui
• metodu HEAD informacijos apie dokumentą gavimui
• metodu POST , duomenų perdavimui iš kliento serveriui.
Gavęs kliento užklausą, HTTP_ serveris siunčia savo atsakymą klientui. WWW aplinkoje tokiu klientu yra naršyklė.
2.2.6 Naršyklė (arba universalus klientas)
Naršyklė- tai kliento programinė įranga, pristatanti ir parodanti tinklalapius vartotojui. Ji naudoja HTTP protokolą.
Serverio programinė įranga perduoda duomenis į naršyklę, kuri juos analizuoja ir vaizduoja kliento kompiuterio ekrane.
Viena iš svarbiausių tokios technologijos ypatybių yra ta, kad dokumento vaizdavimo forma nepriklauso nuo platformos. Nepriklausomybė nuo operacinės sitemos realizuota WWW protokolais: TCP/IP ir HTTP.
Šiuo metu naršyklės keičiasi iš esmės. Kliento programų kūrimo technologijos ( ActiveX, JavaScript, Java apletai) pavertė naršyklę programų kūrimo aplinka. Dabar jau gamintojai įdeda naršykles tiesiogiai į operacines sistemas.
Populiariausios naršyklės: Microsoft Internet Explorer, Netscape Communicator.
2.2.7 Web- serveris
Web- serveris - tai kompiuteris su TCP/IP palaikančia operacine sistema (pvz., UNIX, Windows NT), prijungtas prie Interneto , turintis adresą Internete ir dirbantis visą parą.Jame turi būti instaliuota speciali web- serverio programinė įranga, palaikanti HTTP protokolą.
2.3 Hiperteksto koncepcija
2.3.1 Dokumento išdėstymas
Dokumentas gali būti atspausdintas (popieriuje) ar tiesiogiai prieinamas(on-line) elektroninėje, kompiuterinėje formoje. Dokumentą sudaro žodžiai ir vaizdai. Į dokumento tekstą įtraukiama tam tikra koduota informacija, valdanti dokumento pavaizdavimą ar interpretavimą.
Įprasta išskirti tokius dokumento išdėstymo lygius:
1. Tiesioginis (fizinis) dokumento išdėstymas.( Pvz., Įtraukiama 20 tarpų, kad pavadinimas būtų puslapio centre. Asocijuojasi su dokumento išdėstymu "rankomis")
2. Procedūrinis dokumento formatavimas, kai išaukiamas tam tikras veiksmas, formatuojant tekstą (pvz., direktyva font)
3. Loginis, nusakant konkretų dokumento elementą ( pvz., pavadinimas (title), autorius( author) ir pan.)
2.3.2 Loginė dokumento struktūra
1-2 pav. Hierarchinė loginė dokumento struktūra
Tekstą sudaro atskiri hierarchijos lygiai. Loginei dokumento struktūrai aprašyti buvo sukurta kalba SGML (Standard Generakized Markup Language). Ji yra tarptautinis standartas ISO 8779 nuo 1989m. (išvystė IBM). Ši "metakalba" pagrįsta bendru dokumento struktūrinių eelementų žymėjimu (markup), neatsižvelgiant į jų vaizdavimą. T.y. užkoduojama dokumento loginė struktūra, o ne jo fizinis vaizdas. Sintaksė pagrįsta komandų (tags) įtraukimu į tekstą. Komandos žymi dokumento loginės komponentės pradžią ir pabaigą. Ši kalba buvo sukurta spausdintiems tekstams, turintiems sudėtingą struktūrą ir ilgą gyvavimo ciklą, kaip žodynai, techninė dokumentacija.
2.3.3 Procedūrinis teksto formatavimas: Postcript
Postcript yra puslapio aprašymo kalba ( page description language), dažniausiai naudojama kaip portabilus dokumento formatas (lazeriniams spausdintuvams valdyti ir kaip Adobe Acrpbat pagrindas). Postcript faile be dokumento teksto yra programos instrukcijos, skirtos puslapio vaizdui atmintyje sukurti ir atspausdinti popieriuje. Jame būna pilnai nusakyti šriftai, puslapiavimas ir pan. Postcript gali būti koduojamas "rankomis" arba tekstų procesoriumi.
2.3.4 Hipertekstas
Hiperteksto koncepcija atsirado anksčiau, nei buvo sukurtas pirmas personalinis kompiuteris. Tedas Nelsonas ją aprašė knygoje "Computer Lib/Dream Machine" (1974). Hiperteksto principas buvo įvardintas kaip nuorodų įtraukimas į tekstą, per kurias galima pasiekti kitą tekstą. Hipertekstas - tekstinė informacija kompiuteryje, turinti šuolius į kitą informaciją. Hiperteksto šuoliai vadinami hipernuorodomis- saitais ( hyperlinks). Hipertekstas yra labai patogus būdas įvairiais keliais keliauti tarp tinklalapių ir pasaulinio voratinklio svetainių pagal individualius norus. Dabar tinklalapiuose hipertekstas papildytas hipernuorodomis- saitais iš paveikslų. Toks navigacijos principas buvo plačiai pradėtas naudoti hipermedija priemonėse, kuriose nuorodos dedamos ant paveikslėlių, vaizdo (video)-garso (audio) klipų.
Hipertekstinio dokumento pavyzdžiu yra ši mokymo medžiaga. Hipernuorodos naudojamos Turinyje skyrelių pasirinkimui bei grįžimui į turinį. Hipernuorodos yra išryškintos mėlynai su pabraukimu.
2.3.5 HTML (Hypertext Markup Language)
HTML buvo sukurta iš SGLM (Standart Generalized Markup Language). HTML aprašo ne tik loginę dokumento struktūrą, bet ir fizines dokumento savybes:šriftą, lentelių, paveikslų išmieras ir pan.
Pasaulinis voratinklis yra išaustas iš tinklalapių (web-pages), naudojant HTML kalbą. HTML nėra programavimo kalba, tokia kaip Pascal ar C+. HTML remiasi specialių komandų- žymių (tags) panaudojimu teksto formatavimui. Šios žymės nustato stilių bei formatą teksto, kurį matome www naršyklės lange. Tai standartinė WWW svetainių aprašymo kalba. Ji yra W3C konsorciumo nuosavybė.Ja apibrėžiama hipertekstinio dokumento:
• Struktūra - sudalinimas į diskretinius vienetus, pvz,. puslapius, rėmus ( frames)
• Išdėstymas- iš anksto nelimituojamas fizinis dydis, kaip ,pavyzdžiui, A4 popieriaus lapas. Tikslus išdėstymas apsprendžiamas dinamiškai.
• Paveikslai- kaip spausdintų dokumentų
• Pasiekimas/ navigacija -susiejimas, uždengimas (pop-up) , perkėlimas (drill-down).
• Vartotojo sąveika: duomenų įvedimo laukai
• Mygtukai, valdantys prijungtus procesus
HTML dokumentas yra paprastas ASCII failas. ASCII dokumentai yra suderinami su bet kokia aplinka, kadangi juose naudojami seni standartai, suprantami bet kuriai operacinei sistemai.
HTML naudojimas neapsiriboja vien WWW. Ji naudojama kuriant Intranet tinklus, elektroninio pašto programose, net kuriant grafinį vartotojo interfeisą (Graphical User Interface, GUI). HTML dabar yra Windows aplinkos išplėstinis formatas
Kiekvienas HTML standarto praplėtimas tinklalapių savininkus verčia persitvarkyti, pritaikant tinklalapius įvairioms naršyklėms. Vartotojai tikisi sulaukti iš naršyklių kūrėjų unifikuotų kalbos praplėtimų priemonių. Web puslapių autoriams, susirūpinusiems didėjančiu HTML praplėtimų kiekiu, gali padėti WWW šaltinis, gelbstintis nuo būtinybės pasikrauti visas egzistuojančias gamtoje naršykles ir testuoti kiekvieną.
BrowserCaps serveris turi duomenis apie visus HTML praplėtimus ir jų suderinamumą su naršyklėmis.
2.3.6 Dokumento konvertavimas
Jei dokumento loginė struktūra yra tiksliai apibrėžta žymėjimu (markup), galima jį konvertuoti iš vieno formato į kitą. Pavyzdžiui, MS Word'97 redaktorius gali dokumento turinį automatiškai konvertuoti į WWW tinklalapį, naudodamas HTML konvertavimo metodą. Tas formatavimas ir savybės, kurių nepalaiko HTML ar WWW aplinka, bus pašalinamos iš failo. Todėl konvertuotų dokumentų vaizdas nebus identiškas.
3. Tinklalapio struktūra
3.1 Įžanga
3.1.1 Dokumento turinys, struktūra ir pavaizdavimas (prezentacija)
Turinys kažką pasako vartotojui natūralia kalba, paveikslais, garsu, animacija, filmais.
Struktūra yra loginė dokumento organizacija, pavyzdžiui, skyriais, įvadu, turinio sąrašu ir pan. Elementas, kuris specifikuoja dokumento struktūrą vad. struktūriniu elementu, pavyzdžiui: HTML kalboje P, STRONG, BLOCKQUOTE.
Pavaizdavimas (prezentacija) yra dokumento pateikimas, pavyzdžiui, spausdintas, dvimatės grafikos prezentacija, tik tekstinė prezentacija, sintezuota kalba, Brailio raštu ir pan. Elementas, kuris specifikuoja dokumento prezentaciją , vadinamas prezentacijos elementu, pavyzdžiui: B, FONT, CENTER.
Panagrinėkime dokumento antraštę. Antraštės turinys kažką sako (pvz.: "Sesijos pažymių suvestinė"). HTML kalboje antraštė yra struktūrinis vienetas, žymimas kaip, pvz., H2 elementas. Antraštė gali būti pavaizduota pariebintu tekstu paraštėje, centruota teksto eilute, pasakyta garsu tam tikru balso stiprumu.
3.1.2 HTML elementai ir komandos
Tinklalapio struktūrą ir pavaizdavimą specifikuoja HTML elementai. Kiekvienas elementas veikia duomenis ( tekstą ar paveikslą), kurie seka po jo. HTML komandos ("tag" ) rašomos dažniausiai poromis:
atidaranti arba pradžios komanda rašoma tarp simbolių "<" elementas ">"
uždaranti arba pabaigos komanda rašoma tarp simbolių "</ "elementas ">"
Pvz.: <B> Pariebintas tekstas
Komandų poros įgalina "įdėti" į vienų HTML elementų vidų kitus elementus. Yra keletas išimčių iš šios taisyklės: ne visi HTML elementai gali būti įdėti vienas į kitą, ne visi turi pabaigos komandas. W3C rekomenduoja elementus rašyti didžiosiomis raidėmis.
Atributai
HTML elementai gali turėti atributus. Atributai modifikuoja HTML elemento charakteristikas. W3C rekomenduoja atributus rašyti mažosiomis raidėmis.
Pvz.:Elementas <P> nurodo paragrafo pradžią. jo atributas align nusako to paragrafo lygiavimą:
<P align = "center"> Sakinys yra centruotas.
<P align = "right" > Sakinys yra prie dešinio krašto.
3.1.3 Komentarai
Tinklalapiuose komentarai talpinami tarp komentarų komandų <!-- ir -->
Pvz.: <!--Tai komentaro pradžia.
Komentaro pabaiga -->
3.2 Dokumento struktūros ir pavaizdavimo atskyrimas
Neapdoroti, nestruktūrizuoti duomenys iš esmės yra nenaudingi žmogaus smegenims. Duomenys turi būti konvertuoti į informaciją, kad žmogus galėtų jais naudotis. Tai padaroma struktūrizuojant duomenis. Autorius, pateikdamas turinį, suteikia jam struktūrą.
Duomenys+ struktūra=informacija
W3 konsorciumas rekomenduoja autoriams, projektuojant dokumentą ar eilę dokumentų, stengtis apibrėžti pageidaujamą dokumentų struktūrą, negalvojant, kaip tie dokumentai bus pateikti vartotojui. Dokumento struktūros ir jo pavaizdavimo atskyrimas suteikia tokius pranašumus, kaip pagerintas pasiekiamumas, valdomumas ir mąstelio nustatymas.
Teisingas ir priešingas teiginys: autoriai turėtų nenaudoti struktūrinių elementų dokumento pavaizdavimui.
Pvz., elementas BLOCKQUOTE iššaukia teksto postūmį naršyklėse, bet jis nėra tam skirtas, tai tik pavaizdavimo efektas. Kai BLOCKQUOTE elementai naudojami postūmiui, iškyla neaiškumų vartotojams ir paieškos robotams, kurie mano, kad šis elementas naudojamas žymėti bloko citavimui.
Toliau bus išvardinti konkrečiai tie elementai ir atributai, kurie skirti struktūrai ir kurie skirti pavaizdavimui valdyti. Stiliai ir stilių lentelės turi tą pačią paskirtį, kaip HTML pavaizdavimo elemetai ir atributai. Šiuose dokumentuose žvaigždute (*) pažymėti elementai ir atributai yra netekę vertės HTML4.0 kalboje. Dauguma pavaizdavimo elementų yra netekę vertės HTML4.0 versijoje. Kai naudojama W3C technologija, yra rekomenduojama kur įmanoma vengti naudoti nuvertėjusių kalbos savybių.
3.2.1 Struktūriniai elementai and atributai
Dokumento antgalvis ir kūnas
Document head and body
HTML, HEAD, BODY
Duomenys apie dokumentą
Data about the document
TITLE, META, ADDRESS
Atributai
Attributes
alt, title, longdesc
Skyriai, poskyriai
Chapters, sections, etc.
H1-H6
Autoriaus aprašytos struktūros
Author-defined structures
DIV, SPAN
Atributai
Attributes
class, id
Kalba, rašymo kryptis
Language, writing direction
BDO
Atributai
Attributes
lang, hreflang, dir
Paragrafų sukūrimas
Creating paragraphs
EM, STRONG
Akronimai ir santrumpos
Acronyms and abbreviations
ACRONYM, ABBR
Parašai ir adresai ( viršuje)
Subscripts and superscripts
SUB, SUP
Įterptas ir pašalintas tekstas
Inserted and deleted text
INS, DEL
Atributai
Attributes
cite, datetime
Citavimas
Quotations
BLOCKQUOTE, Q
Atributai
Attributes
cite
Teksto gabalų identifikavimas
Identifying chunks of text
DFN, CODE, SAMP, KBD, VAR, CITE
Sąrašai
Lists
UL, OL, LI, DL, DT, DD, DIR* ,
Atributai
Attributes
start*, value*
Lentelės
Tables
TABLE, CAPTION, THEAD, TFOOT, TBODY, COLGROUP, COL, TR, TH, TD
Atributai
Attributes
abbr, axis, headers, scope, rowspan, span, summary
Saitai ( nuorodos)
Links
LINK, IMG, OBJECT, PARAM, APPLET*, MAP, AREA
Atributai
Attributes
shape, ismap, coords
Formos ir klaviatūros valdymas
Forms and keyboard control
FORM, INPUT, BUTTON, SELECT, OPTGROUP, OPTION, TEXTAREA, LABEL, FIELDSET, LEGEND, ISINDEX*
Atributai
Attributes
tabindex, accesskey, label, for
Skriptai
Scripts
SCRIPT, NOSCRIPT
3.2.2 Prezentacijos elementai ir atributai
Pastaba 1. Čia pateikti ne visi atributai. Tik tie, kurie liečia pasiekiamumą.
Pastaba 2. Kai STYLE elementas yra pavaizdavimo, jis naudojamas sustiprinti struktūrinių elementų pavaizdavimą. Kiti pavaizdavimo elementai yra naudojami vietoje struktūrinių elementų.
Stilių lentelės- sluoksniai
Style sheets
PRE, CENTER*, BR , STYLE
Atributai
Attributes
align*, valign*, clear*, nowrap*, char, charoff , style
Išretinimai- tarpai
Spacing
Atributai
Attributes
hspace*, vspace*, cellpadding, cellspacing, compact*, type*
Teksto stiliai ir šriftai
Text style and fonts
TT, I, B, BIG, SMALL, STRIKE*, S*, U* , FONT*, BASEFONT*
Atributai
Attributes
face*, size*
Spalvos
Colors
Atributai
Attributes
background*, bgcolor*, color*, text*, link*, alink*, vlink*
Linijos ir grafos
Rules and borders
HR
Atributai
Attributes
border, noshade*, rules, size (deprecated according to element).
Rėmeliai
Frames
FRAMESET, FRAME, IFRAME, NOFRAMES
Atributai
Attributes
target, marginheight, marginwidth, frame, frameborder, noresize, rows, cols, scrolling
4. HTML pagrindai
4.1 Trumpas HTML žodynėlis
4.1.1 Antraštė
<TITLE> duomenys apie dokumentą- pavadinimas
<BASE> duomenys apie dokumentą- URL kelias
<META> duomenys apie dokumentą paieškai
HTTP-EQUIV="Content-Type" atributas, kad lietuviškus rašmenis teisingai rodytų naršyklės
<STYLE> stilius
<LINK> nuorodos
4.1.2 Dokumento struktūrizavimo elementai
Klaida! Neleistina nuoroda į hipersaitą. duomenys apie dokumentą- adresas
<SUB> ir <SUP> subskriptai ir superskriptai
<BLOCKQUOTE> turinio bloko suformavimas vėlesniam citavimui
<DIV> struktūrai aprašyti
<SPAN> struktūrai aprašyti
<H1>....<H6> skyrių antraštės
<P> paragrafo apibrėžimas
<STRONG> frazės paryškintas akcentavimas- indikavimas
<EM> frazės akcentavimas- indikavimas
<XMP>frazė - kodas
4.1.3 Sąrašai
<LI> tekstas- sąrašo eilutė
<UL> nenumeruotas sąrašas
<OL> numeruotas sąrašas
<LH> sąrašo antraštė
<DL>, <DT>, <DD> apibrėžimų bloko pradžia, apibrėžiamas žodis, paaiškinimas
4.1.4 Teksto stiliai ir šriftai
<B> pariebintas
<I>, <CITE> italic
<U> pabrauktas
<S>,<STRIKE>
<CODE>kompiuterio kodo fragmentas
<BASEFONT> dokumento pagrindinis šriftas
<FONT> šriftas
<BIG> ir <SMALL> didelis, mažas
4.1.5 Nuorodos
<A> nuoroda
HREF atributas nurodo URL
NAME žymelės vardas
TARGET kur atidaryti dokumentą
4.1.6 Dokumento prezentacija (pavaizdavimas)
<PRE> kaip užrašyta
<BR> naujoje eilutėje
<CENTER> centre
<HR> linija
<NOBR> nenutraukti perkeliant
<WBR> kur daryti perkėlimą
4.1.7 Paveiksliukai
<IMG> paveiksliukas
SRC atributas nurodo URL
ALIGN atributas pozicionavimui
WIDTH plotis
HEiGHT aukštis
BORDER rėmelis
ALT paaiškinantis tekstas
4.1.8 Audio-video elementai
<EMBED>
Spalvos
BGCOLOR fono spalva
BACKGROUND fono pavaiksliukas
COLOR teksto spalva
4.1.9 Grafinių nuorodų žemėlapis
<MAP> grafinių nuorodų schema
<AREA> sritis
USEMAP susieja schemą su vaizdu- paveiksliuku
4.1.10 Lentelės
<TABLE> lentlė
<CAPTION> lentelės pavadinimas
<TR> lentelės eilutė
<TD> lentelės ląstelė
<TH> lentelės antgalvis
4.1.11 Rėmeliai
<FRAME> rėmeliai
<FRAMESET>rėmelių rinkinys
<NOFRAMES> kas vykdoma, jei naršyklė nesupranta rėmelių
4.2 Įvadas
Supažindinsime tik su pagrindiniais HTML kalbos elementais. To pakaks, kad "savo rankomis" sukurtumėte tinklalapį.
Dokumento struktūros žymės
Pradėsime nuo paprasčiausio pavyzdžio:
<HTML>
<HEAD>
<TITLE>Mano pirmasis puslapis</style>
1. Modernios reklamos technologijos 7 1.1 Įvadas 7 2. Įvadas į WWW 11 2.1 Įžanga 11 2.1.1 Pasaulinis voratinklis 11 2.1.2 Istorija 11 2.2 Interneto technologija 11 2.2.1 Tinklai 11 2.2.2 Tinklo protokolai. 11 2.2.3 Klientai ir serveriai 12 2.2.4 Adresai 12 2.2.5 HTTP 13 2.2.6 Naršyklė (arba universalus klientas) 13 2.2.7 Web- serveris 13 2.3 Hiperteksto koncepcija 14 2.3.1 Dokumento išdėstymas 14 2.3.2 Loginė dokumento struktūra 14 2.3.3 Procedūrinis teksto formatavimas: Postcript 14 2.3.4 Hipertekstas 14 2.3.5 HTML (Hypertext Markup Language) 14 2.3.6 Dokumento konvertavimas 15 3. Tinklalapio struktūra 16 3.1 Įžanga 16 3.1.1 Dokumento turinys, struktūra ir pavaizdavimas (prezentacija) 16 3.1.2 HTML elementai ir komandos 16 3.1.3 Komentarai 16 3.2 Dokumento struktūros ir pavaizdavimo atskyrimas 16 3.2.1 Struktūriniai elementai and atributai 17 3.2.2 Prezentacijos elementai ir atributai 17 4. HTML pagrindai 18 4.1 Trumpas HTML žodynėlis 18 4.1.1 Antraštė 18 4.1.2 Dokumento struktūrizavimo elementai 18 4.1.3 Sąrašai 18 4.1.4 Teksto stiliai ir šriftai 18 4.1.5 Nuorodos 18 4.1.6 Dokumento prezentacija (pavaizdavimas) 18 4.1.7 Paveiksliukai 18 4.1.8 Audio-video elementai 19 4.1.9 Grafinių nuorodų žemėlapis 19 4.1.10 Lentelės 19 4.1.11 Rėmeliai 19 4.2 Įvadas 19 4.2.1 Komentarai 20 4.3 Antraštės (HEAD) dalies žymės 20 4.3.1
Šį darbą sudaro 34620 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
108 psl., (34620 ž.)
Darbo duomenys
- Žiniasklaidos konspektas
- 108 psl., (34620 ž.)
- Word failas 2 MB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį konspektą
Ne tai, ko ieškai?
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
Dainius
Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
Aurimas
Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
Greta
Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
Skaistė
Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
nemoku.lt
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI!
Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
