Moderniosios technologijos

1.MODERNIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ KŪRIMAS. MODERNIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ VIETA MAŠINŲ GAMYBOJE - Vistantis technologiniam progresui pastoviai vyksta medžiagų eksploatacinių savybių gerinimas (didėja stiprumas, kietumas, atsparumas korozijai, atsparumas karščiui, atsparumas smūgiams). Atsiradus vis naujom medziagom, darbo našumas jas apdirbant mažėja. Yra sukurta daug įvairių medžiagų apdirbimo metodų. Pagal energetinės medžiagos formos pakeitimą, apdirbimo metodai skirstomi į mechaninius, elektrinius, šiluminius, cheminius ir įvairius kitokius. Mechaninis apdirbimas lyginant su elektriniu ir cheminiu, turi daug pranašumų: universalumas, technologinis manevringumas, pakankamai didelis darbo našumas, didelės galimybės gauti įvairių formų detales, procesas aukšto tikslumo.Dėl to mechaninis apdirbimas ir ateityje bus pagrindine operacija mašinų gamyboje. Bet naujos medžiagos verčia ieškoti progresyvesnių apdirbimo būdų, nes gaminant šiuolaikines mašinas vis plačiau naudojamos sunkiai apdirbamos medžiagos. tikslas – susipažinti su naujesniais fiziniais – cheminiais metodais, apdirbant detales bei ateities perspektyvomis. Reikalinga susipažinti su sunkiai apdirbamų plienų nauju apdirbimu, kas ateityje įgalios panaudoti detalių apdirbimo procesus, plačiau naudojant naujus apdirbimo metodus. 2.ŠIUOLAIKINIŲ DETALIŲ APDIRBIMO BŪDŲ KLASIFIKAVIMAS – Suo metu pagrindinės šiuolaikinės medžiagos yra plienai ir jų lydiniai, turintys ypatingas fizikines mechanines savybes. Naudojami legiruoti plienai, atsparūs karščiui iki 1000 C, Ni lydiniai atsparūs iki 1300 C, Co lydiniai – iki 1450 C, sunkiai besilydantys lydiniai, turintys No ir Nb turi didelį stiprumą prie 1800 C, lydiniai su W – virš 2000 (2300 C).Konstruojant mašinas, plačiau naudojami sudėtiniai metalai bei nemetalinės medžiagos.Dirbančias aukštose temperatūrose detales rekomenduojama gaminti iš medžiagos, susidedančios iš W, Cu ir Ag. Taip pat plačiai naudojami super atsparūs plienai, stiklo plastikas, nemetalinės medžiagos. Titano lydiniai pasižymi dideliu koroziniu atsparumu įvairiose aplinkose . Dabar taupant naudojami plastmasiniai vamzdžiai, atsparūs rūgštims ir druskoms.Visų paminėtų medžiagų apdirbimas yra labai sudėtingas o kartais net neįmanomas. Todėl dažnai projektuojant naudojamos lengviau apdirbamos medžiagos, turinčios blogesnes eksploatacines savybes. Todel nukencia gaminio kokybę ir jo ilgaamžiškumą. Naujoms medžiagoms būtina ieškoti naujų apdirbimo būdų. Kintant fizinių – mechaninių medžiagų savybėms, keičiasi jų apdirbamumas. Iš naujų apdirbimo būdų, kurie dabar naudojami gamyboje, pažymėtini elektriniai, šiluminiai, cheminiai, mišrūs.Cheminiu apdirbimo būdu vadinamas toks, kai medžiagos formos pakeitimas vyksta naudojant cheminę energiją. Metalo sluoksnis nuimamas cheminiais reaktyvais. Dar yra naudojamas cheminis frezavimas, kurio tikslas yra metalo paviršiaus ėsdinimas šarminėse arba rūgštinėse terpėse. Elektriniu apdorojimu vadinamas toks būdas, kai metalo sluoksnių nuėmimui naudojama elektros energija, nepaverčiant jos kita elektros rūšimi, o tiekiant ją tiesiai į apdorojimo zoną. Dėlt o elektros metodai skirstomi į smulkesnius: elektrocheminis, elektroerozinis, elektroterminis, elektromechaninis, įvairūs kiti elektrokontaktiniai.Šiluminių arba spindulinių apdorojimo būdų esmė yra ta, kad metalo paviršius yra veikiamas koncentruotu didelės energijos spinduliu. Dėl to medžiagos apdirbimo zonoje išsilydo ir išgaruoja. Labiausiai paplitęs apdorojimo būdas šviesa, plazminis apdirbimas, naudojama ir mišrūs būdai. Naudojant mišriuosius apdirbimo būdus medžiaga vienu metu yra veikiama kelių energijos rūšių. Anodinis mechaninis apdirbimas yra tarpininkas tarp elektromechaninio ir elektrokontaktinio. Nuo elektokontaktinio skiriasi tuo, kad procesas vyksta skystoje terpeje – elektrolite. Nuo elektrocheminio skiriasi tuo, kad detalės paviršiuje susidariusią nelaidžią pasyvią plėvelę pašalina judantis įrankis.Mišrūs sudėtiniai būdai:tai būdai, kurių esmę sudaro bendras mechaninis ir cheminis poveikis į apdirbamą medžiagą. Tai yra mechaninis apdirbimas paduodant į zoną cheminius reaktyvus. Tuo metu Metalo sluoksnis nuimamas dėl cheminių reakcijų poveikio ir tuo pačiu mechaniškai.- būdai, kurių pagrindas yra termomechaninis poveikis į medžiagą. Čia vienu metu vyksta šiluminis ir mechaninis poveikis. Tekinama su pakaitinimu ar šaldant papildomai medžiagą su įrankiu.- būdai, kurių esmę sudaro bendras elektrinis ir mechaninis, cheminis ar kitoks poveikis į apdirbamą detalę. Taikant elektrinius, fizikinius ir cheminius procesus, galima keisti detalės formą ir matmenis. Medžiagą galima nuimti vykstant įvairiems eroziniams procesams. Naudojant šiuos apdirbimo būdus galima keisti detalės formą, bei panaikinti sukietinimą, vidinius įtempimus, pašalinti priedangas. 3.ELEKTROFIZINIAI IR ELEKTROCHEMINIAI APDIRBIMO BŪDAI - Elektrofiziniai ir elektrocheminiai apdirbimo būdai yra tokie, kurie apima elektrocheminius, elektrocheminius-mechaninius, elektroerozinius, elektrohidraulinius, elektroninius spindulius, plazminius, ultragarsinius ir kitus.Pagrindinis šių metodų skiriamasis bruožas yra tas, kad norint pakeisti medžiagos formą yra naudojama elektrinė energija arba fiziniai reiškiniai, kurie sukuriami naudojant elektros energiją. Visi išvardintieji būdai vadinami elektrotechnologiniais metodais. Jie turi daug naujų savybių:1. apdirbimo greitis,2. paviršiaus kokybė,3. darbo našumas.tai pat jie beveik nepriklauso nuo apdirbamos medžiagos fizinių ir mechaninių savybių. Naudojant šiuos metodus galima apdirbti medžiagas su bet kokiomis mechaninėmis savybėmis. Todėl galima daryti išvadą, kad:1. Nereikalingi specialūs įrankiai arba medžiagos.2. Daugeliu atvejų tarp įrankio ir apdirbamos medžiagos yra nedidelis tarpelis.3. Gamybos metu yra labai mažos metalo atliekos.Nes yra naudojamas germanis, silicis, deimantai, volframas.4. Detalės apdirbimo tikslumas yra aušktas, net ir tuo atveju, kai mechaninis apdirbimas iš viso neįmanomas.5. Nesudėtingas technologinis procesas.6. Galima apdirbti stambias detales nenaudojant stambių staklių.7. Procesai lengvai mechanizuojami ir automatizuojami.8. Didelis darbo našumas, mažesnis broko procentas. 4.ELEKTOTECHNOLOGINIŲ PROCESŲ PALYGINIMAS SU MECHANINIU APDIRBIMU. Taikymo sritys -1.Skylių ir išėmų apdirbimas.Apdirbant labai kietas ar super kietas medžiagas ir tąsius plienus įprasti metodai netinka, todėl yra naudojami elektrotechnologiniai. 2.Medžiagų pjaustymas.Labai kietas, tąsias ar labai trapias medžiagas pjaustyti nėra našu, o kartais ir neįmanoma.3. Detalių formos pakeitimai nenuimant drožlės.Trapių medžiagų negalima deformuoti, o tuo pačiu keisti formą nenuimant drožlės. Tuomet yra naudojami magnetiniai impulsiniai metodai.4. Neardomi detalių sujungimai.Praktikoje pasitaiko atvejų, kai reikia sujungti metalines ir nemetalines plokštes, juostų pavidalo detales prie masyvių korpusų, ir žinomi suvirinimo būdai šiuo atveju netinka.5. Graviravimas arba žymėjimas.6. Pjovimo įrankių galandymas.7. Paviršių valymas.8.detalių padengimas.Sudaromos įvairios dangos. 5.NERŪDIJANČIŲ IR KARŠČIUI ATSPARIŲ PLIENŲ APDIRBIMO YPATUMAI - Pagal apdirbamumą sunkiai apdirbamus plienus bei jų lydinius galima suskirstyti į grupes. Skirstymas gali būti atliekamas lyginant sunkiai apdirbamus plienus su 45 plienu. Skirstoma:1.nerūdijantys plienai,turintys  12 % Cr. Jų apdirbamumas 1.5-2 kartus blogesnis nei plieno 45.2.nerūdijantys ir karščiui atsparūs plienai, turintys didelį Cr ir Ni procentą (X18H9T, X23H18). Šių plienų apdirbimas blogesnis 2.5 karto nei plieno 45.3. ugniai ir rūgščiai atsparūs plienai. Apdirbamumas blogesnis 3 kartus.4.ugniai atsparūs deformuojami lydiniai. Jų apie 10 kartų blogesnis apdirbimas, todėl mechaniniu būdu šie plienai yra neapdirbami. Tokio tipo plienų apdirbimui naudojami nauji nemechaninio apdirbimo metodai:mechaninis apdirbimas plastine deformacija (2 gr. pl.).- mechaninis apdirbimas su vibracijomis (1-2 gr. pl.).- kombinuoti (mišrūs) apdirbimo būdai (4 gr. pl.).- mechaninis apdirbimas su terminiu poveikiu.- mechaninis apdirbimas su elektriniu poveikiu. 6.ELEKTROCHEMINIS APDIRBIMAS.Teoriniai pagrindai - Metalo nuėmimas ar užnešimas ant apdirbamos detalės vykdomas elektrolizės dėka. Elektrolizės metu vyksta vieno elektrodo paviršiaus tirpimas (A), o kito paviršiaus (K) – padengimas. Tam elektrodai turi būti prijungti prie maitinimo (nuolatinės sroves) šaltinio ir patalpinti elektros srovei laidžiame elektrolite. Fe + 2e = Fe++ ;Fe++ + 2Cl- = FeCl2 ;Na+ + OH- = NaOH ;FeCl2 + 2NaOH = Fe(OH)2 2NaCl ;4 Fe(OH)2 + O2 + 2H2O = 4Fe(OH)3 (Feanfitridas).Anfitridas netirpsta ir krenta į dugną – susidaro nuosėdos.Elektrolitai elektrocheminiam apdirbimui naudojami tokie, kurių katijonai nenusėda ant katodo paviršiaus.Proceso intensyvumas apskaičiuojamas pagal Faradėjaus dėsnį: elektrolizės metu ištirpintos medžiagos kiekis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:m = kIT; k – medžiagos elektrocheminis ekvivalentas.k=CA/n;(gA/min); C=6.210-4 g/A;A – atominė masė; n – valentingumas; I – srovės stiprumas; T – trukmė. Atliekant pirmuosius bandymus kaip įrankis buvo panaudotas katodas-skutimo plokštė. Skutimo plokštę uždedant ant apdirbamo paviršiaus (korpuso). Tuo metu yra paleidžiama elektros srovė ir atsiranda tirpimo objektas. Proceso metu anodas pasidengia tirpimo produktais ir apdirbimas nutrūksta. Plokštė nuimama ir šlamas turi būti pašalinamas rankiniu būdu. Toks darbas nenašus. Tada buvo sumažintas tarpas iki dešimtųjų mm dalių, o elektrolitą padavė čiurkšle. Tokiu atveju srovė išnešdavo šlamą ištekėdama. Šis apdirbimas buvo pavadintas elektrocheminiu apdirbimu.Elektrocheminiu apdirbimu, vadinamas anodinis metalų tirpimas siekiant gauti reikalingų matmenų ir formos detales. Elektrocheminio apdirbimo schemos.1. Įrankis – diskas 1, ruošinys 2 slenka pastūmos greičiu. Diskas sukasi, jei jis abrazyvinis ar elektrailaidus, ir nejuda, jei neabrazyvinis. 2.Kartais atpjovimui naudojama viela.Įrankis – metalinė viela ar nejudantis strypas. 3. Tūrinis kopijavimas. Šituo būdu sudaromos skylės, išėmos, įgilinimai. Įrankio darbinio paviršiaus forma turi atitikti detalės formai. Staklėse naudojama reguliavimo sistema, kuri turi užtikrinti pastovų tarpelį tarp įrankio ir apdirbamos detalės. Tuo užtikrinamas darbo rėžimo pastovumas. Kur tarpelis minimalus – reakcija maksimali. Gaminamos presavimo formos, turbinų mentės ir kt.4.Netiesialinijinių ašių skylių apdirbimas. Paduodamas elektrolitas ir daugiau nieko.5. Išorinių ir vidinių paviršių tekinimas. Sr - radialine kryptimi.Tarp įrankio ir ruošinio yra tarpelis, kuriuo teka elektrolitas. Įrankis gali judėti  . 6. Išėmų sudarymas. 7. Skylių tikslumo padidinimas. Siekiant didesnio tikslumo geriau, kad suktųsi įrankis ar detalė. 8. Reljefo sudarymas. Dielektrinis sluoksnis turi būti kuo mažesnis.9. Užvartų pašalinimas. Sunkiai prieinamose vietose. Krumpliaračiuose,kuro,hidro aparatūros detalėse.Pašalinama užvarta ir suapvalinama briauna. 10. Būgnas, į kurį dedamos detalės, elementai iš stiklo,medžio, keramikos užvartoms pašalinti. Dedama prie minuso iš dielektriko plokštė (perforuota), kurioje yra skylės pro kurias teka srovė. T.y. užvartų pašalinimas. Viena būgno sienelė – katodas, o plokštė izoliuoja nuo trumpo sujungimo. 11.Elektrocheminis šlifavimas. Įrankis – metalinis cilindras. Jis naudojamasž,kaip,baigiamoji operacija. Skirtas šlifuoti minkštas medžiagas, detales iš tąsių medžiagų. Tarp įrankio ir gaminio yra tarpas, todėl neveikia jėgos. 7.ELEKTROCHEMINIO APDIRBIMO TECHNOLOGINIAI RODIKLIAI - Apdirbant detales matmenis formos tikslumas priklauso nuo įrankio elektrodo tikslumo ir nuo apdirbimo režimo-nukrypimų. Elektrocheminio apdirbimo metu tarp įrankio ir detalės nėra mechaninio kontakto, tai medžiagos apdirbimas visame paviršiuje vyksta vienu metu. Apdirbimo tikslumui įtakos turi užlaidos dydis, ypač užlaidos netolygumas. Reikalinga, kad užlaida būtų kuo tolygesnė. Pagrindiniai parametrai nuo kurių priklauso tikslumas:1. ruošinio matmenų paklaidos;2. tarpelio paklaidos;3. elektrolito elektrinio laidumo nestabilumas;4.elektrolito temperatūros nestabilumas;5. bazavimo paklaidos;6. temperatūrinės paklaidos;7.staklių derinimo paklaidos.Projektuojant ruošinį reikia įvertinti, kad ruošinys bus apdirbamas elektrocheminiu būdu, todėl reikia stengtis, kad užlaida būtų kuo mažesnė ir tolygesnė, švarus paviršius. Tikslumas didėja mažinant tarp elektrodinį atstumą.Tikslumui padidinti naudojamas impulsinis režimas –išjungiama įtampa trumpam, pašalinami irimo produktai, stabilizuojasi temperatūra ir elektrodo sudėtis.Dar naudojama elektrodų vibracija. Vibracijos f  2-20 kHz. Naudojant vibracijas greičiau juda elektrolitas, intensyviau paduodamas į darbo zoną. Paviršiaus kokybė - Detalių kokybė charakterizuojama geometriniais ir fizikiniais rodikliais. Prie geometrinių priklauso mikroreljefas, prie fizikinių – nuanglinimo gylis.Paviršiaus mikroreljefas priklauso nuo medžiagos struktūros, sudėties, elektrolito temperatūros, elektrolito judėjimo greičio ir apdirbimo režimo. Anodinio šiurkštumo priklausomybė, nuo anodinio tankio:Jei elektrocheminis apdirbimas vykdomas po mechaninio, tai užlaida paliekama 6-10 kartų didesnė, negu mikronelygumų aukštis po mechaninio apdirbimo.Apdirbant konstrukcinius plienus Ra0.1-0.32 μm, nerūdijančius plienus ir lydinius Ra0.32-1.25 μm, titano lydiniams Ra1.25-2.5 μm, aliuminio lydiniams Rz20 μm.Po mechaninio apdirbimo keičiasi paviršinio sluoksnio kietumas ir mažėja jame paviršinio sluoksnio kiekis, mažėja įtempimai. Įtempimams sumažinti naudojamas didesnis srovės tankis, šaunamas elektrolitas, naudojama impulsinė srovė. Bet šios priemonės mažina darbo našumą.Mažas šiurkštumas po elektrocheminio apdirbimo pagerina detales mechanines savybes, o stiprumo riba esant statiniam ir dinaminiam apdirbimui ir po mechaninio apdirbimo yra tokios pat. Darbo našumas nustatomas pagal įrankio, elektrodo pastūmos greitį. VvidZ/T;Z- užlaida; T- apdirbimo laikas;Greitis priklauso nuo apdirbamo metalo, elektrolito sudėties ir kitų faktorių, bet Vvid0.05-0.2 mm/min. 8.ĮRANKIAI Įrankių,konstrukciją nusako:1.įrankio tipas;2.medžiaga;3.tvirtinimo būdas staklėse;4. darbinių dalių forma ir matmenys;5.elektroizoliacinio padengimo būtinumas;6.mechaninis stiprumas.Įrankiai susideda iš aktyvių ir pasyvių elementų. Darbiniais paviršiais atliekamas ruošinio apdirbimas, o pasyvieji naudojami ryšiui su staklėmis palaikyti, elektros srovei perduoti. Įrankių tipai:1.begalinė juosta, naudojama anodinio-mechaninio apdirbimo staklėse, ruošinių pjaustymui. 2.plokštės tipo, naudojama elektrocheminiam poliravimui. 3.deimantiniai diskai, kuriuose yra metalo miltelių, laidžių elektros srovei. 4. kopijavimo įrankiai. Konstrukcija turi užtikrinti elektrolito padavimą į darbo vietą. Tai reikia padaryti naudojant kuo mažesnį kanalų skaičių, plyšių elektrolitui paduoti ir išdėstyti juos pagal simetrijos ašis, kad elektrolito nueitas kelias visomis kryptimis būtų apytikriai vienodas. Esant laiptuotai įrankio darbinės dalies formai elektrolito kanalai būtinai turi eiti į tą dalį, kuri pirmiausia pradės darbą. Elektrolito padavimo skylės, plyšiai, kanalai turi būti ilgesni kaip 100 mm, stengtis, kad būtų minimalūs. Skylių ir kanalų išdėstymas parenkamas taip, kad nesusidarytų mirusios zonos ant apdirbamos detalės. Mirusios zonos susidaro vietose, kur susitinka elektros srovės, išeinančios iš tarpusavyje nelygegriačių kanalų ar plyšių.Skylių pabaiga, išeinanti į apdirbamą detalę turi buti užapvalinta galimai didesniu spinduliu. Įrankių medžiagos - turi turėti gera laidumą, ir buti atsparios korozijai, elektrolito poveikiui, t.p., pakankamą mechaninę stiprumą apkrovai, turi buti atspari suirimui nuo trumpo jungimo, gero apdirbamumo. Naudojamos medžiagos: konstr. Cm3, 45; nerud.plienai:12X18HT, 2X13; varis, Al lydinys, žalvaris konstrukciniai daliai naudojami; surišimui naud. Cu, Al lydinys, žalvaris, bronza; darbinei naud. nerud. plien. Mažų gabaritų įrankiams tinka grafitas. Pasyviai daliai ebolitas, organinis stiklas, stiklo tekstolitas. Įrankiai gali buti iš abrazyvinių medž. disko, plokščių pavidalo ar laisvi grūdeliai (paduodami į darbo zoną kartu su elektrolitu). Plačiausiai naud. elektrokorundas A14, A15, A18 su metaline rišančiaja medžiaga. Abrazyvinio strypo pavidalo įrankiai gaminami iš A13 su organine rišančiaja medžiaga. Naud. Si kabidai 65C, 63C, boro karbidai (diskams) naud. sintetinio deimanto milteliai AC2, AC6, AC20, chromo oksidas. Šlifavimo grūdelių stambumas 2000-160 mikrometrų. Šlifavimo miltelių stambumas 160-40, mikrošlif. milteliai 63-14.Įrankių forma turi atitikti apdirbamo paviršiaus formai, o matmenys skiriasi vienodu dydžiu elementams.mikronelygumai nekopijuojami,tačiau siekiant sumažinti elektrolito tekėjimo pasipriešinimą, darbiniai paviršiai gaminami nešiurkštesni nei 1.63 m Ra. Kad apsaugoti detalės pavirsiu nuo elektrocheminio abdirbimo naudojamos elektroizoliacinės dangos.Dangos sudaromos titano emale, dangos storis 50-300 m, ftoroplastinis lakas 32 (dangos storis 30-100 m).Kai elektrocheminis apdirbimas vyksta tik elektrolize, įrankis nedyla, tačiau galimi sutrukimai esant trumpam jungimui. Tačiau dilimas vyksta, kai be elektrolizės vyksta mechaninis apdirbimas. 9.ELEKTROLITAS - Elektrolitui pagaminti naudojamas rūgščių, druskų, šarmų vandeninis tirpalas. Todel kad šios medžiagos užtikrina elektros sroves tekėjimą elektrolitu ir pratekėdamos čiurkšle pašalina tepimo produktus iš darbo zonos.Siekiant aukštų elektrocheminio apdirbimo rezultatus reikia, kad elektrolitas atitiktų tokius reikalavimus:1.nevyktų pašalinės reakcijos, mažinančios elektros srovę. 2. anodinis ruošinio tirpimas vyktų tik apdirbimo zonoje. 3. užtikrinti, kad apskaičiuoto dydžio el. srovė prieitų prie visų ruošinio apdirbamų paviršių. Nėra elektrolito.Pasirenkant įvertinami reikalavimai, būtini duotai operacijai. Narint pagreitinti tirpimo procesą naud. elektrolitas su didesniu pralaidžiuoju elementu. Jie gali buti sudaromi iš vieno ar kelių komponentų. Elektrolito sudėtis ir koncentracija parenkami priklausomai nuo ruošinio fizinių cheminiu savybių ir techninių reikalavimų apdirbamai detalei. Elektrolitas turi buti nedidelio klampumo, kad geriau pratekėtų. Del to pagreitėja šilumos atidavimas, reakcijos produktų pašalinimas, procesas stabilesnis ir našesnis. Ekologiskai turi buti nekenksmingas elektrolitas žmogui, atsparus sprogimui, užsidegimui bei nedidelio aktyvumo korozijai. Labai paplitę neorganinių druskų tirpalai:NaCl, Kcl, Na ir K nitratai, Na ir K sulfatai. Į šiuos tirpalus pridedama boro rūgšties, druskos rūgšties, kad sumažinti šarmingumą. Dedama korozijos inhibitorių, paviršių aktyvinančios medžiagos, koaguliatoriai (pagreitina elektrolito išvalymą nuo šlako).Svarbi charakteristika - laidumas. Priklauso nuo elektrolite ištirpintų komponentų, jų koncentracijos ir temperaturos. Didejant koncentracijai didėja laidumas (iki ribos). Po to didinant koncentraciją laidumas ima mažėti. Didėjant tempreraturai laidumas dideja. Gel = 1/Rel ;Kita charakteristika - vandenilinis rodiklis pH - skaičius, charakterizuoja vandenilio jonų koncentraciją elektrolite. pH svyravimai sumažina elektrocheminio apdirbimo tikslumo. pH svyravimai priklauso nuo elektrocheminių ir cheminių reakcijų, vykstančių proceso metu. pH pasiekus kritinę reikšmę staigiai krenta srovės tankis, sumažėja našumas, padidėja apdirbamo paviršiaus šiurkštumas. Darbo našumas - Nuimamos medžiagos kiekis: M = kIT;Tačiau dalis elektros srovės prateka pro elektrolitą, sunaudojama reakcijoms vykti, taip pat deguonies ir H išsiskirimui bei oksido plėveliai ant anodo išardyti. Dėl tos priežasties faktinė ištirpinto metalo masė, pratekant energijos kiekiu, mažesnė už teorinę M, kurią gautume pagal Faradėjaus dėsnį. Skirtumas apskaičiuojamas įvertinant metalo išeigos koef.:Mf 1 mm ir kurių gylis  12 skersmenų, sudarymui reikalingos kreipiančiosios įvorės. Jei apdirbamos skylės, kurių  55 m-1, gali būti suvirinamos tik pagal lygiagrečią schemą. Toms medžiagoms priklauso poliamidas.Plastmasinių medžedžiagų storis iki 5 mm.Technologiniai parametrai ultragarsiniam suvirinimui yra šie:- suvirinimo antgalio svyravimo amplitudė, - statinė jėga,- kontaktinis statinis slėgis,- rezonansinis dažnis, - suvirinimo stiprumas, - suvirinimo laikas,- slėgio išlaikymo laikas (plastmasiniams ir sintetiniams audiniams).Visi šie parametrai susiję tarpusavyje: amplitudės reikšmė mažėja, didinant kontaktinį statinį slėgį. Amplitudės reikšmė mažėja, mažėjant galingumui, kuris paduodamas ultragarsiniam keitimui. 30.ULTRAGARSINIS VALYMAS - Tipinis technologinis procesas susideda iš valymo operacijos ir papildomų operacijų: plovimo, pasyvavimo ir džiovinimo. Čia galimos valymo procesų modifikacijos, praleidžiant kai kurias operacijas; pvz. be pasyvavimo gali būti naudojamos ir papildomos operacijos: įkaitinimas (pašildymas), apdirbimas garais, atšaldymas, nuriebinimas ir kt.Ultragarsinis valymas pasižymi dideliu našumu, stabilia valymo kokybe, rankinis darbas čia mechanizuotas ir paprastai čia nenaudojamos brangios, toksiškos, greitai užsidegančios ar sprogstančios medžiagos: ypač iš organinių tirpiklių, o dažnai naudojami vandeniniai tirpalai. Dažnai ultragarsinis valymas - vienintelis teršalų pašalinimo būdas.Ultragarsinis valymas panaudojamas abrazyvinių ir deimantinių diskų apsaugai nuo jų užkimšimo šlifavimo medžiagų atliekomis.Labai efektyvus ultragarsinis valymas deimantinių diskų ir juostų, kai šlifuojamos tąsios ar sunkiai apdirbamos medžiagos. Įrankių patvarumas išvalius padidėja 2-3 kartus. Ultragarsinis valymas vyksta veikiant keliems reiškiniams, kurie atsiranda sukėlus skystyje ultragarsinius virpesius su dideliu energijos tankiu (akustinės srovės, garsinis spinduliavimas, slėgis). Efektyviam ultragarsiniam valymui vien ultragarsinių virpesių nepakanka, o valymo kokybė, našumas ir energijos imlumas daug priklauso nuo plaunančios terpės savybių, nuo temperatūros, teršalų fizikinių-cheminių savybių, užterštumo laipsnio ir kt. Faktorių.Pagal cheminę sudėtį teršalai skirstomi į: 1) neorganiniu: mechaninių dalelių, druskų;2) organinius: tepalai, riebalai, lakai, dažai, tepimo medžiagos, klijai ir kt.3) mišiniai - iš 1 ir 2 grupių. Iš poliravimo pritrynimo pastų, abrazyvinių medžiagų su rišančiąja, tepaluotos drožlės.Pagal plovimo medžiagas teršalai skirstomi į: - tirpstančius - tepalai organiniuose tirpikliuose, druskų plėvelės, - netirpstančius (tepalas vandenyje). Pagal sąveikos su plovimo terpe charakt. Skirstomos į: - chemiškai sąveikaujančius (oksidų plėvelės, rūgštimis), - nesąveikaujančius.Technologiniai skysčiai pagal paskirtį skirstomi į: - plovimo terpes,- skysčius papildomam apdirbimui (pasyvavimui), naudojamas vanduo (vandentiekio, distiliuotas ir kt.). Taip pat naudojamas šarmų vandeninis skiedinys ir paviršius aktyvinančios medžiagos, dar rūgščių skiedikliai ir organiniai tirpikliai. Plovimo terpėms keliami reikalavimai:- turi turėti geras teršalus vilgančias savybes,- turi turėti savybes ardyti teršalų ryšius su detalės paviršiumi- perkelti teršalus į tirpalą.Reikalavimas: neardyti plaunamų detalių.Plovimo terpėms naudojamos tokios medžiagos: NaOH, CaCO3, skystas stiklas, Na nitridas, H2O. Iš šių medžiagų sudaromos įvairios terpės tinkamos valyti detales iš plieno, Al, Cu ir kt. Polimerinėms plėvelėms valyti naudojamas distiliuotas vanduo. Valymas organiniais tirpikliais atliekamas teršalų tirpinimu ir organinių tirpiklių tirpinimo galimybės didėja, kylant temperatūrai.Bet naudojant skiedinius su skirtinga komponentų virimo temperatūra gali pasikeisti jų sudėtis ir savybės, dėl ko valymo procesas pasidarys nestabilus.Oksidų plėvelės pašalinamos rūgščių tirpalais arba jų mišinyje. Keitikliai - magnetostrikciniai, panardinami, viskas priklauso nuo to, kokios detalės apdirbamos. TURINUKAS: 1.MODERNIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ KŪRIMAS. MODERNIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ VIETA MAŠINŲ GAMYBOJE 2.ŠIUOLAIKINIŲ DETALIŲ APDIRBIMO BŪDŲ KLASIFIKAVIMAS 3.ELEKTROFIZINIAI IR ELEKTROCHEMINIAI APDIRBIMO BŪDAI 4.ELEKTOTECHNOLOGINIŲ PROCESŲ PALYGINIMAS SU MECHANINIU APDIRBIMU. Taikymo sritys 5.NERŪDIJANČIŲ IR KARŠČIUI ATSPARIŲ PLIENŲ APDIRBIMO YPATUMAI 6.ELEKTROCHEMINIS APDIRBIMAS.Teoriniai pagrindai 7.ELEKTROCHEMINIO APDIRBIMO TECHNOLOGINIAI RODIKLIAI Paviršiaus kokybė 8.ĮRANKIAI Įrankių tipai Įrankių medžiagos 9.ELEKTROLITAS Darbo našumas 10.ĮRENGIMAI 11.DETALĖS TECHNOLOGIŠKUMAS 12.PAGRINDINIAI TECHNOLOGINIAI PROCESO ETAPAI 1. Paruošiamasis 2. Ruošinio tvirtinimas staklėse 3. Detalės plaunamos tekančiu šaltu vandeniu 4. Kontrolė 5. Konservuojama 13.ELEKTROEROZINIS METALU APDIRBIMAS 14.ELEKTROEROZINIS APDIRBIMAS 15.ELEKTROEROZINIO APDIRBIMO PAGRINDINIAI TEORINIAI PAGRINDAI 16.ELEKTROEROZINIO APDIRBIMO TECHNOLOGINAI RODIKLIAI Paviršiaus kokybė 17.TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ PROJEKTAVIMAS ELEKTROEROZINIAM APDIRBIMUI 18.ELEKTROEROZINIS APDIRBIMO TECHNOLOGINIS PRITAIKYMAS Naudojimo sritys 19.TIPINIŲ PAVIRŠIŲ APDIRBIMO TECHNOLOGINIAI PROCESAI 1.Elektroerozinis skylių apdirbimas 2. Elektroerozinis šlifavimas 20.ELEKTROEROZINIO APDIRBIMO ĮRENGIMAI 21.PLAZMINIS APDIRBIMAS 22.PLAZMINIO APDIRBIMO TECHNOLOGIJA 23.PLAZMINIO APDIRBIMO ĮRENGINIAI Darbo sauga 24.MEDŽIAGŲ APDIRBIMAS ELEKTRONINIAIS SPINDULIAIS 25.PAGRINDINIAI TECHNOLOGINAI PROCESAI Darbo sauga 26.ULTRAGARSINIS APDIRBIMAS 27.ULTRAGARSINIS SUKIETINIMAS 28.ULTRAGARSINIO APDIRBIMO TECHNOLOGINAI RODIKLIAI 29.ULTRAGARSINIS MEDŽIAGŲ SUJUNGIMAS 30.ULTRAGARSINIS VALYMAS

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!