Mokinių adaptacijos mokykloje sunkumai ir jų priežastys bei sprendimų būdai

2006 m.
Nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų žmogus priklauso įvairioms socialinėms grupėms – šeimai, mokyklai, darbo kolektyvui, visuomenei ir t.t. Pagrindinis žmogaus siekis – surasti tarp kitų savo vietą, priklausyti. Jei jaučiamės priklausą, o tai reiškia – svarbūs ir reikalingi, mūsų elgesys bus pakankamai produktyvus, nes patenkindami savo siekį priklausyti, mes prisidedame prie visos grupės gerovės. Situacijos, kai to poreikio negalime patenkinti, nesijaučiame grupės dalimi, lemia mūsų prastą savijautą. Norėdami ją pataisyti, elgiamės ne visada priimtinai. Ypač tai aktualu kalbant apie jauną, nesusiformavusią asmenybę.
Kiekvienas žmogus nuo pat atėjimo į šį pasaulį neišvengiamai turi adaptuotis, t.y. jo organizmas turi prisitaikyti prie pakitusios aplinkos arba jis turi išlaikyti pusiausvyrą su aplinka.
Adaptacijos terminas plačiai vartojamas ir yra prigijęs ne tik biologijoje, bet ir psichologijoje, pedagogikoje, sociologijoje bei kituose moksluose.
Biologijoje adaptacija suprantama kaip viena iš svarbiausių ir universaliausių biosistemos savybių, atspindinčių jos ryšį su aplinka. Enciklopedijoje rašoma, kad „adaptacija vadiname organizmo struktūrų bei funkcijų prisitaikymo egzistuoti tam tikromis sąlygomis procesą“. Taigi adaptacija traktuojama kaip statistinė biosistemos dinaminė savybė, kai kalbama apie jos prisitaikymą egzistuoti nuolat besikeičiančioje aplinkoje.
Psichologijoje adaptacija apibrėžiama atsižvelgiant į asmenybės ypatumus. Sociologai mano, kad adaptacijos metu pasikeičia žmogaus elgesys. Kartais išryškėja tokios psichologinės reakcijos, kaip teigiamos ar neigiamos emocijos, agresyvumas ar panašiai. Šiuo metu atsiradusios neigiamos emocijos veikia vegetacinę sistemą, dėl to gali sutrikti normali jos veikla, išsivystyti liga.
Iš pateiktų apibrėžimų matome, kad vieni autoriai adaptaciją supranta kaip prisitaikymą, kiti – kaip pripratimą, dar kiti- kaip kliūtį, atsiradusią individui patekus į naujas sąlygas, ar kaip naujos patirties įtraukimą į jau turimas pažinimo struktūras.
Mokymo(si) procese svarbi socialinė adaptacija. Nuo biologinės adaptacijos socialinė adaptacija skiriasi tuo, kad nepatenkinęs socialinių poreikių organizmas nežūva (skirtingai nei biologinės adaptacijos metu), bet jo gyvavimas tampa sudėtingesnis jam pačiam ir aplinkiniams. Kai adaptacija asmenybės atžvilgiu yra adekvati, žmogus susikuria palankius socialinius padarinius ir lengvai vyksta tolesnė jo adaptacija. Kai adaptacija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!