Mokslo kalbos kūrimo ypatumai: A. Smilgevičiaus straipsnis

Šio darbo tikslas – išnagrinėti A. Smilgevičiaus straipsnio mokslo kalbos ypatumus. Darbe aptariama mokslinio teksto kūrimo reikalavimai, pagrindines sąvokos ir jų samprata, tekste aptinkama terminis savitumas – specifiką ir t. t.
Straipsnis skiriamas tiesiaeigių asinchroninių variklių elektrinio stabdymo tyrimų Lietuvoje 30 – mečiui. Aptariami per 30 metų užbaigtų mokslo tiriamųjų ir taikomojų darbų rezultatai: problematika, teoriniai darbai, taikymo klausimai ir tolesnių tyrimų kryptys.
Autoriui ypač svarbu suvokti reikalavimus, keliamus teksto turiniui ir formai.
• savarankiškumas;
• profesinis susidomėjimas;
• žinių taikymas, o ne atpasakojimas;
• pagrindžiamas vienoks ar kitoks pasirinkimas ar elgesys;
• mokslinis pastabumas;
• pateikiama teisinga ir patvirtinta informacija;
• geras rašto darbas yra sutelktas į vieną pagrindinį dalyką;
• iškeliama tinkama problematika;
• taikoma tinkama metodika ir teorija;
• naudoja tik reikalingą literatūrą;
• laikomasi faktų pateikimo etikos.
1.1. Pagrindinės sąvokos ir jų samprata
Norint išnagrinėti mokslo kalbos ypatumus reiktų susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis, apibūdinančiomis mokslo kalbos stilių.
Specialybės kalba kaip sąvoka įeina į tokį hierarchiniais ir tarpusavio sąveikos ryšiais susijusių sąvokų eilę: dalyko, profesinė, specialybės, specializacijos kalbos bei profesinis žargonas. Specializacijos kalba yra aukštesnio rango specialybės kalba – tai grynoji mokslinė kalba, turinti geriausiai ištobulintos specialybės kalbos pagrindą. Mokslinės kalbos pagrindą sudaro terminai. Terminas (lot. terminus „riba, siena“) yra žodis ar žodžių junginys, pavadinantis tiksliai nustatytą mokslinę sąvoką, ir vartojamas vienos kurios nors mokslo šakos kalboje. Vienas iš mokslinės kalbos požymių yra metakalba. Tai kalbejimas apie pati tekstą. Žodis tekstas tarptautinis, lot. „sujungimas“ – išspausdintas, parašytas žodinės formos kūrinys, jo fragmentas. Kiekvienas tekstas turi formą (t. y. kaip pateikiamas) ir turinį (ką reiškia); tekstas turi paskirtį (kam skiriamas); tekstas suteikia informacijos, yra prasmingas.
1.1.1. Argumentai ir jų rūšys
Kuriant mokslini tekstą svarbu suvokti du samprotavimo budus: aiškinimą ir argumentavimą.
Argumentacija – tai teiginių (tezių) teisingumo įrodymas, argumentų pateikimas. Argumentai–
tai tie svarstymo elementai, kurie patvirtina tezių teisingumą. [2]
Argumentai skirstomi į dvi grupes:
• Faktologiniai. Faktologiniai argumentai gali būti : 1) moksliniai faktai; 2)dokumentiniai faktai; 3) statistiniai duomenys;...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!