Mokslo pažangos problema šiuolaikiniame pasaulyje

• 12 % Žemės ploto yra saugoma. Bent jau taip yra užfiksuota popieriuje. Deja, žemės ūkis ir medžio apdirbimo pramonė jau įsisuko į daugiau negu pusę šių gamtai paliktų arealų. Gėlo vandens telkinių ir vandenynų padėtis dar kritiškesnė: saugoma mažiau negu dešimt procentų ežerų ir 0,5 procento vandenynų.
• 60% žmonijos po dvylikos metų gyvens miestuose. Urbanizacija pirmiausia kenkia vandenų ekosistemos- į jas patenka daug šiukšlių, nutekamieji vandenys, naikinamas pakrantės žemė. Pavyzdžiui, keliams ir stovėjimo aikštelėms vienam automobiliui vidutiniškai reikia 0,07 hektaro išasfaltuotos žemės. Miestų plėtimasis turi tik vieną pranašumą- urbanizuotose srityse mažesnis gimstamumas.
• 1% pasaulio žvejybinių laivų sugauna 50 procentų viso laimikio, vandens telkiniai išnaudojami be jokio saiko.
• 63% Žemės agrarinio ploto yra paveikta erozijos. Pagrindinės priežastys yra gyvulininkystė ir besaikis trąšų naudojimas. Sausringuose Žemės regionuose dirvožemio erozija yra dažniausiai nesustabdomas ir greitai plintantis procesas. Mokslininkai teigia, kad dykumų plotai kasmet padidėja iki 27 milijonų hektarų. Per metus prarandame 25 milijardus tonų derlingo dirvožemio- tiek pat, kiek jo yra visos Australijos kviečių laukuose.
Geriausia priemonė kovojant su Žemės atšilimu yra miškų ir pelkių apsauga. Deja, tai nesulaukia tarptautinės bendruomenės dėmesio. Jos žvilgsnis mieliau krypsta į naujas elektrines ir automobilių rūšis. Didžiosios Britanijos tyrimų centro „Policy Exchange“ studija rodo, kiek kartų pigiau būtų kovoti su šiltnamio efektu investuojant į miškus ir pelkes. Apskaičiuota, kad į mišką investuoti 3 JAV doleriai neleistų išsiskirti vienai tonai CO2 . Panašų rezultatą palankiomis sąlygomis įmanoma pasiekti skyrus 10 centų atogrąžų pelkių apsaugai- jos sukaupia itin daug klimatui kenksmingų metano dujų. Atominė energija, kuri laikoma vienu efektyviausių klimato apsaugos būdų, kainuoja 1460 kartų daugiau negu pelkių apsauga ir beveik dar du kartus tiek negu miškų kirtimo prevencija. Beveik taip pat brangiai atsieina biodegalai, kurių gamybą pramoninės šalys kasmet paremia 15 milijardų dolerių- daugeliu atvejų nuskriausdamos miškus. Pavyzdžiui, Pietryčių Azijoje iškertamos ištisos palmių plantacijos, iš kurių išgaunamas aliejus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!