Naujieji lietuvių kalbininkai

Lietuvių kalbininkai savo gimtąją kalbą tiria įvairiais aspektais. Išleista daug svarbių mokslinių veikalų, studijų , monografijų, knygų tomų.Lietuvių kalbos tiriamąjį bei lietuvių bendrinės kalbos ugdomąjį darbą atlieka ir šalies aukštosios mokyklos. Ypač rūpinamasi lietuvių kalbos kultūra. Svarbūs leidiniai: “Kalbos praktikos pratimai” (1976,1985), “Kanceliarinės kalbos pratimai” (1993,1994,1998,2000), “Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos” (1998) ir kt. Kalbos kultūros kursas dėstomas visų aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų, kolegijų studentams. Kalbos kultūros mokama per televiziją ir radiją, šia tema rašoma šalies dienraščiuose. Siekiama išgydyti sovietmečiu atsivėrusias dvikalbystės žaizdas, tikimasi kiekvieno Lietuvos piliečio pareigos ir atsakomybės, asmeninių pastangų gerinti savo kalbos kultūrą.
Šiame referate rašysiu apie naujuosius lietuvių kalbininkus ir jų siekį išlaikyti ir puoselėti lietuvių kalbą.
Mums, lietuviams, malonu, kad įvairiose šalyse esama tiek daug mūsų draugų ir lituanistikos darbo talkininkų. Jų pavyzdys mus skatina dar labiau vertinti, puoselėti ir tirti savo nuostabiąją gimtąją kalbą. Šio tikslo siekia ir mūsų naujieji lietuvių kalbininkai.
Gimė 1929 vasario 26 d. Petraičiuose, Mažeikių raj., lietuvių kalbininkas, daktaras (1971 m.).1951 m. baigęs Vilniaus universitetą, iki 1954 m. buvo jo aspirantas. 1954 m.-1994 m. jame dėstė, profesoriavo. Pagrindinės jo tyrimų kryptys – žodžių daryba ir etimologija. Ypač daug tyrė daiktavardžių darybą: parašė studiją apie sudurtinių daiktavardžių darybą (“Dabartinė lietuvių kalba”, 1961 m.), straipsnį apie dabartinės lietuvių kalbos galūnės darybos daiktavardžius. Akademinės “ Lietuvių kalbos gramatikos” (1965 m.) parašė skyrių “Daiktavardžių daryba”; už šį veikalą 1997 m. jam su kitais paskirta Lietuvos valstybinė premija. Šios srities tyrimus apibendrino monografijoje “Žodžio darybos teorija” (1978 m.). Labai vertingi jo straipsniai iš etimologijos: juose pateikiama naujų, gerai argumentuotų baltų kalbų žodžių kilmės aiškinimo. Svarbiausi ankstesnieji Urbučio etimologiniai tyrimai paskelbti knygoje “Baltų etimologijos etiudai” (1981 m.), vėlesnieji – žurnale “Baltistica”. Prašė apibendrinamojo pobūdžio darbą “Dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai (1969 m.). Paskelbė straipsnį apie tyrinėtojų nepastebėtus Martyno Mažvydo slavizmus. Suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus. Tyrė lietuvių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!