Neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės Tauragės rajone

Šiaulių universitetas Specialiosios pedagogikos fakultetas Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedra Socialinės pedagogikos specialybės I kurso magistrantės Onos Sturonienės Neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės Tauragės rajone Darbo vadovas Dr.I.Baranauskienė Šiauliai, 2003 Įvadas Žmonių su negale jausmai, poreikiai ir išgyvenimai yra tokie pat tikri ir svarbūs kaip ir visų kitų žmonių. Jiems taip pat svarbu būti pripažintiems, svarbu dalyvauti normaliame visuomenės gyvenime. Jau XVIII – XIX amžių sandūroje Lietuvoje pradėta rūpintis asmenų su negale organizuotu rengimu, jų integracija ir socializacija. Šiandien, peržengus XXI amžiaus slenkstį, Lietuvoje neįgaliųjų integravimasis į visuomenę tampa realybe (J.Ruškus, 2002). Per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė požiūris į neįgalų žmogų. Siekiant neįgaliuosius integruoti į visuomenę priimti Lietuvos Respublikos Invalidų socialinės integracijos ir Specialiojo ugdymo įstatymai (1998), aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, neįgaliųjų gyvenimu domisi žiniasklaida. 2001 metais pradėta rengti Nacionalinė žmonių su negale socialinės integracijos 2003 – 2012 metų programa, kurios vienas iš prioritetų yra: „sukurti reabilitacijos sistemą (tobulinant tęstinės medicininės, profesinės, socialinės, psichologinės reabilitacijos, savaraniškų gyvenimo įgūdžių ugdymo ir lavinimo grandis). Šiuo metu parengtas Lietuvos Respublikos Invalidų socialinės integracijos pakeitimo projektas, kurio ryškiausias akcentas – pasikeitęs požiūris į žmogų su negale. Įteisinamos sąvokos – „neįgalusis“, „neįgalumas“, „darbingumo laipsnis“(3). Siekiant efektyviau taikyti socialinės apsaugos priemones neįgaliesiems, siekiant stiprinti jų darbingumą, savarankiškumą bei integraciją į visuomenę, taip pat vykdoma Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių reforma, kurių tikslas – sudaryti lygias galimybes žmogui su negale aktyviai dalyvauti visose gyvenimo srityse (3). Nors pasikeitė požiūris į neįgalų žmogų, siekiama jo integracijos į visuomenę, visgi jie susiduria su tam tikrais sunkumais. Viena iš problemų – darbinis užimtumas. Neįgalus žmogus, dalyvaudamas profesinėje veikloje, gali ne tik pragyventi iš savo darbo – tik taip susiformuoja pasitikėjimo savimi jausmas, įsitikinimas, kad esi reikalingas visuomenei (Baranauskienė, 2002). Kintanti situacija užimtumo srityje formuoja naujus poreikius: reikalauja kompiuterinių bei verslo žinių, įgūdžių. Padėtį sunkina aukštas nedarbo lygis. Tauragės apskrityje nedarbo lygis siekia net 13,53%. Tauragės apskritis - daugiau žemės ūkio kraštas, todėl panaikinus kolūkius, iširus žemės ūkio bendrovėms, užsidarius vienai iš stambiausių Skaičiavimo mašinų elementų gamyklai bei eilei kitų smulkesnių gamyklų, apskrityje atsirado daug bedarbių. Net ir visiškai sveikam žmogui yra pakankamai sunku įsidarbinti. Todėl kyla klausimai: kaip sprendžiama neįgaliųjų įdarbinimo problema Tauragės rajone ir kas užsiima šia veikla? Su kokiomis kliūtimis susiduriama įdarbinant neįgalų žmogų arba ieškant jam darbo? Remtasi hipoteze, kad neįgaliesiems teikiamos edukacinės paslaugos ir socialinė parama Tauragės rajone neužtikrina šių asmenų integracijos į darbo rinką. Atlikto tyrimo, kurio objektas – neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės Tauragės rajone, tikslas buvo nustatyti veiksnius, kurie padėtų neįgaliesiems sėkmingai integruotis į šiandieninę darbo rinką. Tyrimo metodika Tyrimo metu taikyti šie tyrimo metodai: etnografinis tyrimas, nestandartizuotas interviu. Tyrimo metu buvo ieškoma įstaigų, organizacijų, kurios sprendžia neįgaliųjų įdarbinimo problemas. Atlikti trys skirtingi tyrimai: 1) Etnografinis tyrimas darbo biržoje. 2) Dokumentų analizė ir nestandartizuotas interviu Tauragės apskrities socialinės pagalbos ir invalidų reabilitacijos centre. 3) Nestandartizuotas interviu siekiant nustatyti nevyriausybinių organizacijų indėlį. Nestandartizuotas interviu atliktas su Tauragės rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Socialinių paslaugų centro socialinės pagalbos darbuotoja – kurčiųjų vertėja Rasa Kancevyčiene ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Tauragės rajono tarybos pirmininkė Stase Janaitiene. 1 tyrimo rezultatai Tauragės darbo biržos duomenimis 2003 m. sausio 1 dienai registruoti 889 asmenys su negale. Per 2002 metus užsiregistravo 111 invalidų, iš jų 54 moterys ir 57 vyrai. Turinčių antrą invalidumo grupę užregistruoti 8 bedarbiai, trečią – 103. Lyginant su ankstesniais metais, besiregistruojančių žmonių su negale skaičius padidėjo (1998 metais užsiregistravo 82 žmonės su negalia, 1999 – 76, 2000 – 67, 2001 – 88). Tauragės darbo biržoje buvo atlikta žmonių su negale kiekybinė analizė pagal tikslines grupes ir pagal išsilavinimą. Tai pateikiama diagramose. 1 pav. Žmonių su negale grupės 2 pav. Žmonių su negale išsilavinimas 2003 metais žymiai padidėjo užsiregistravusių žmonių su negale skaičius – registravosi 151 žmogus (iš jų 16, turinčių II grupės invalidumą, t.y. dvigubai daugiau negu 2002 metais). 25,4 % išaugo dalyvaujančių aktyviose darbo rinkos priemonėse skaičius, lyginant su 2002 metais (126 – 2003m., 94 – 2002m.). Išanalizavus darbo biržos veiklos sritis, galima teigti, kad darbo biržoje žmonėms su negale deklaruojama ši pagalba: įsidarbinti į laisvą vietą; įsidarbinti į kvotomis nustatytas įdarbinimo arba naujai įsteigtas darbo vietas; įsidarbinti į viešuosius darbus; įsidarbinti į Užimtumo fondo remiamus darbus; įsidarbinti į terminuotus darbus; persikvalifikuoti, jeigu specialybė nepaklausi ir sunku įsidarbinti; gauti beprocentę paskolą savo verslui organizuoti; gauti bedarbio pašalpą; dalyvauti darbo klubo veikloje. Per 2002 metus 85% nuo užsiregistravusiųjų (94 neįgalieji) dalyvavo aktyviose darbo rinkos priemonėse. Daugiausiai jų (30) įdarbinta į laisvas ir terminuotas darbo vietas, 9 – į subsidijuojamas darbo vietas, 27 dalyvavo darbo klubo, 22 – viešųjų darbų programoje. 3 pav. Neįgaliųjų dalyvavimas aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse 2002 metais Išanalizavus darbo biržos pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad labai mažas procentas besikreipiančių neįgaliųjų dalyvauja profesiniame mokyme. Buvo analizuojama naujų darbo vietų steigimo programa. Dokumentų analizė parodė, kad 2002 metais įsteigtos 8 naujos darbo vietos – 4 neįgaliesiems, turintiems II invalidumo grupę ir 4 – turintiems III invalidumo grupę. Didžiausia problema su kuria susiduriama steigiant naujas darbo vietas neįgaliesiems – žema darbo biržoje registruotų neįgaliųjų kvalifikacija (nekvalifikuoti sudaro 50% užsiregistravusiųjų per metus), todėl buvo steigiama daugiau darbo vietų, kuriose nekeliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai. Eil. Nr. Profesija ( pareigybė) Darbo vietų skaičius Invalidumo grupė 1. Šaltkalvis 1 2 2. Gaterininko padėjėjas 1 3 3. Sargas - kūrikas 1 3 4. Mėsininkas - pardavėjas 1 3 5. Stalius 2 2,3 5. Staliaus padėjėjas 1 2 6. Pakuotojas 1 2 1 lentelė. Įsteigtos darbo vietos neįgaliesiems pagal profesijas (pareigas) 2002 metais Darbo biržos teikimu savivaldybės kasmet nustato darbdaviams neįgaliųjų, turinčių I ir II invalidumo grupes, įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas nuo 2 iki 5 procentų nuo įmonės bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu įmonėje yra ne mažiau kaip 50 darbuotojų. Neįgalieji įdarbinami Invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka. 2001 metų lapkričio 14 dienos Tauragės rajono valdybos sprendimu Nr. 492 ir Pagėgių savivaldybės 2000 metų gruodžio1 dienos potvarkiu Nr. 124 2002 metams įmonėms buvo nustatyta iki 5% diferencijuota kvota įdarbinti labiausiai socialiai pažeidžiamus asmenis, tačiau 2002m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 14 patvirtinus Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarką ir įvertinus tai, kad kvota nustatoma tik neįgaliesiems, turintiems I – II invalidumo grupes, Tauragės rajono darbo birža nesikreipė dėl naujo kvotos dydžio nustatymo, nes tuo metu biržoje buvo užsiregistravę tik 2 neįgalieji, turintys antrąją invalidumo grupę. Šiems neįgaliesiems 2002 metų eigoje darbo vietos buvo steigiamos remiantis darbo biržos ir darbdavio sutartimis. 2003 metams žmonių su negale, turinčių I – II invalidumo grupes, idarbinimui kvota savivaldybėje nebuvo patvirtinta dėl mažo registruotų darbo biržoje šios grupės invalidų skaičiaus, tačiau pagal susitarimus su darbdaviais buvo įsteigtos 3 naujos darbo vietos neįgaliesiems, turintiems I – II grupių invalidumą ir 4 – II grupės: 2 – siuvėjoms, po vieną – bendruomenės slaugytojai, staklininkui, budinčiajam, betonuotojui ir pardavėjai. Įdarbinti neįgalūs asmenys per 2003 m. Suteiktų konsultacijų skaičius Įdarbinta iš viso (skaičius) Iš jų: Viešajame sektoriuje Privačiame sektoriuje Specializuotose institucijose Įdarbinta į subsidijuojamas vietas Įdarbinta į kvotines vietas 41 6 34 1 8 0 1224 2 lentelė. Neįgalių žmonių įdarbinimas 2003 metais Darbo biržos veikloje teigiamas bruožas neįgaliųjų profesinės reabilitacijos klausimu yra tai, kad 2003 metais II pusmetyje buvo vykdyta apklausa neįgalių bedarbių motyvacijai išsiaiškinti. Apklausoje dalyvavo 47 neįgalūs bedarbiai. Iš jų 81% norėjo susirasti nuolatinį ar laikiną darbą. 75% respondentų pagrindine priežastimi, dėl kurios nepasisekė įsidarbinti, nurodė laikiną ligą arba trumpalaikį susirgimą. 23% apklaustųjų nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios nepasisekė įsidarbinti, - nepakankamas išsilavinimas. Kad būtų pagerintos įsidarbinimo galimybės 28% respondentų norėtų įsigyti profesiją, pakelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti. 2 tyrimo rezultatai Tauragės apskrities socialinės pagalbos ir invalidų reabilitacijos centras įkurtas 1993 metais. Reabilitacijos centro programa nukreipta pirminei pagalbai bei užimtumui. Šiame centre vykdoma ne tik žmonių, turinčių negalę, medicininė, socialinė, bet ir profesinė bei užimtumo programos (reabilitacijos centro programa papildyta darbine veikla nuo 1995metų). Kiekvienas neįgalusis, atvykęs į centrą, pagal pomėgius ir galimybes gali lankyti darbinį užimtumą. Neįgalieji mokomi pinti iš vytelių (krepšelius, padėklus, krepšius ir kt.), siūti nesudėtingus siuvinius, siuvinėti, nerti, megzti, daryti įvairius dailės darbelius (mokoma floristikos, piešimo ir kt. dailės technikos). Supažindinama su personalinio kompiuterio panaudojimo galimybėmis. Suteikiama galimybė nemokamai pasinaudoti internetu. Tauragės apskrities socialinės pagalbos ir invalidų reabilitacijos centre asmenys su negale apmokomi elementarių profesijos elementų. Nestandartizuoto interviu metu centro direktorės pavaduotoja Silvija Žukauskienė teigė, kad aptarnaujami visi Tauragės apskrities žmonės su negale nepriklausomai nuo susirgimo. Sudaromos sąlygos ir kaimo žmonėms, net ir neįgaliesiems iš kitų rajonų. Negalintys kiekvieną vakarą grįžti į namus, darbo dienomis apgyvendinami reabilitacijos centre. Neįgalieji noriai dalyvauja darbinio užimtumo programoje. Apibendrinamosios išvados: Edukacinės veiklos pozityvas Edukacinės veiklos negatyvas • Užpildytas neįgaliųjų laisvalaikis • Žmogus išmoksta elementarių profesijos pagrindų. • Sudaromos sąlygos pasinaudoti reabilitacijos centro paslaugomis žmonėms su bet kokia negale. • .Nepakankama kvalifikacija trukdo konkuruoti darbo rinkoje su darbingais asmenimis. • Nesudaro prielaidų užsidirbti pragyvenimui Trečiasis tyrimas buvo atliktas siekiant ištirti nevyriausybinių organizacijų indėlį, padedant neįgaliesiems įsidarbinti, pasijusti pilnaverčiais visuomenės nariais. Rajone yra apie 80 žmonių, turinčių klausos negalę. Lietuvos kurčiųjų draugijos Klaipėdos teritorinės valdybos Tauragės pirminės organizacijos veikloje dalyvauja 35 nariai. Iš jų dirbančių – 9. Dauguma klausos negalę turinčių organizacijos narių yra baigę specialiąsias mokyklas, įsigiję vidurinį išsilavinimą, o kartu ir vieną iš darbininkiškų profesijų: vyrai – statybininkų, moterys – dažniausiai siuvėjų. Organizacijoje yra kurčiųjų, turinčių dar ir fizinę negalę, pensininkų, o taip pat neturinčių motyvacijos užsiimti darbine veikla. Norintys dirbti kurtieji registruojasi darbo biržoje. Tačiau pasitaiko atvejų, kai klausos negalę turintys žmonės nepajėgia susidoroti su patikėtu darbu, nes iš jų reikalaujama tiek pat, kaip ir iš kitų darbuotojų. Kurčiųjų vertėja taip pat aktyviai ieško būdų šių žmonių įdarbinimui. Ji atlieka tarpininkės vaidmenį, t.y. tiesiogiai bendrauja su darbdaviais, rekomenduodama vieną ar kitą asmenį. Kurčiųjų padėtį sunkina tai, kad rajone dirba tik viena kurčiųjų vertėja, kuri nepajėgi spręsti visų, klausos negalę turinčių žmonių, socialines, kultūrines, medicinines bei profesines problemas. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Tauragės rajono taryba jungia net 126 narius, iš jų oficialiai dirbančių – apie dešimt. Prieš 10 – 12 metų akluosius ir silpnaregius namudiniu darbu aprūpindavo Šiaulių įmonė. Šiuo metu tos paslaugos nebėra. Tarybos pirmininkė Stasė Janaitienė padeda spręsti neįgaliųjų, turinčių regėjimo negalę, darbinio užimtumo problemas. Siekiant asmenų, turinčių regėjimo negalę, integracijos į pilnavertį visuomenės gyvenimą, susiduriama su eile problemų: menkas neįgaliųjų išsilavinimas (tik 4 šios sąjungos nariai Tauragėje turi įsigiję aukštąjį išsilavinimą); reiklaujama dokumetų, liudijančių apie tinkamumą vienam ar kitam darbui atlikti; nesugebėjimas atlikti patikėto darbo; daliai neįgaliųjų būdingas pasyvumas,nusivylimas, nenoras dirbti. Aklieji ir silpnaregiai jaučiasi socialiai atskirti, nes jiems neleidžiama pasinaudoti sistemos galimybėmis. Apibendrinant galima teigti, kad labai svarbus yra tarpasmeninis bendravimas, kuris suteikia galimybę, pasinaudojant socialiniais ryšiais, prisidėti prie neįgaliųjų integracijos į darbo rinką. Išvados ir pasiūlymai 1. Atliktas tyrimas leidžia daryti kai kurias išvadas: galima teigti, kad neįgaliųjų socialinė ir profesinė integracija Tauragės rajone vyksta, tačiau nepakankamai greitai. 2. Svarbiausios problemos, dėl kurių neįgalieji Tauragės rajone negali sėkmingai integruotis į darbo rinką: • Aukštas nedarbo lygis apskrityje. Tauragės apskrityje nedarbo lygis siekia net 13,53 %. • Didžiausia problema įsidarbinant - žema neįgaliųjų kvalifikacija. Darbo jėgos įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių. Net 50% neįgaliųjų, užsiregistravusiųjų per metus, nekvalifikuoti. • Lengvatų nebuvimas dirbantiems neįgaliesiems. Iš neįgaliųjų reikalaujama tiek pat, kaip ir iš kitų darbuotojų (dirbti vienodą valandų skaičių, vykdyti vienodas darbo dienos normas). • Specialistų stoka sprendžiant neįgaliųjų socialinės ir profesinės integracijos problemas. Rajone dirba tik viena kurčiųjų vertėja. 3. Pasitvirtino hipotezė, kad neįgaliesiems teikiamos edukacinės paslaugos ir socialinė parama Tauragės rajone neužtikrina šių asmenų integracijos į darbo rinką. Pasiūlymai, kaip keisti susidariusią situaciją: • Sukurti instituciją, kuri rūpintųsi vyriausybės priimamų įstatymų vykdymu. • Teikti profesinę pagalbą ir mokymą. Neįgaliesiems suteikti galimybę įsigyti tokią kvalifikaciją, kuri ne tik atitiktų jų norus, bet ir šiandieninės darbo rinkos keliamus reikalavimus. • Socialinių paslaugų sistemai parengti daugiau kompetetingų specialistų, gebančių teikti reikalingą pagalbą neįgaliųjų problemoms spręsti (pvz.,paregti specialistų, galinčių dirbti kurčiųjų vertėjais). • Pasinaudojant socialiniais ryšiais ir tarpasmeniniu bendravimu padėti neįgaliesiems integruotis į darbo rinką. Literatūra: 1. Baranauskienė I. (2002). Neįgaliųjų profesinis rengimas: kaip ekspertai vertina švietimo, ekonominės ir socialinės politikos sąveiką? Specialusis ugdymas. Nr.1, 72 – 84. 2. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (1998). 1998m. gruodžio 15 d.Nr. VIII – 969. Vilnius. Informacinis leidinys. Nr.1 – 2 (56 – 57). 3. Neįgaliųjų socialinė integracija. Iš Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos . [žiūrėta 2004 balandžio 5 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!