Nevyriausybinės ir savanoriškos organizacijos

(dėstytojo vardas, pavardė)
Vilnius
2009
ĮVADAS
Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra paplitęs visame pasaulyje. Lietuvoje socialinis darbas taip pat nebenaujas reiškinys. Mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų. Lietuvoje socialinis darbas kaip profesija pradėjo formuotis tik atkūrus nepriklausomybę. Šiandien socialinis darbas kaip profesija yra įtrauktas į Lietuvos profesijų klasifikatorių, kuriame išskirta dešimt pagrindinių profesijų. Socialiniai darbuotojai priklauso visuomenės ir humanitarinių mokslų specialistų grupei ir turi šios profesijos aprašą (darbo aprašymas, darbuotojo gebėjimai, darbo sąlygos, atlyginimas, perspektyva, išsilavinimas, mokymo arba studijų programos).
Pagrindinė socialinio darbo idėja - ginti žmogų kaip individualybę ir vertybę, puoselėti jo teisę į apsisprendimą ir savirealizaciją.
Socialinis darbas – tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu. Socialinį darbą dirba socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai.
Dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Reikalavimus socialiniams darbuotojams ir socialinių darbuotojų padėjėjams nustato Socialinių paslaugų įstatymo 20 ir 37 straipsniai. Socialiniai darbuotojai yra pasišventę tarnauti Lietuvos žmonėms, stengiasi ugdyti jų saviraišką, gerina savo profesinį pasirengimą, savo veikla siekia intensyvinti visuomenės raidą.
Individualus socialinis darbas – tai kryptis, vertybių sistema ir praktikos tipas, naudojimas profesionalių socialinių darbuotojų sprendžiant psichines, socialines, tarpusavio santykių problemas, palaikant betarpišką tarpusavio kontaktą su individu ir jo šeima. Daugelis socialinių darbuotojų šį metodą supranta kaip klinikinį socialinį darbą.
NEVYRIAUSYBINĖ ORGANIZACIJA
Nevyriausybinė organizacija – laisva piliečių valia įkurta (demokratinė) organizacija (angl. non-governmental organization, sutrumpintai NGO), kuri siekia tarnauti visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ir tiesioginio dalyvavimo valdant valstybę.
Pagrindiniai nevyriausybinės organizacijos požymiai:
• Savanoriškumas.
• Valstybinių dotacijų ir subsidijų nebuvimas.
• Demokratiškas valdymas.
◦ Aktyvus dalyvavimas sprendžiant valstybės problemas.
Iš esmės šios organizacijos yra tarpininkas tarp piliečio ir sudėtingo valstybės valdymo mechanizmo. Tai leidžia įtakoti Parlamento, Vyriausybės, įvairaus rango savivaldybių sprendimus bei lanksčiau atstovauti visuomenės interesams demokratinėse valstybėse jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!