Olandijos ir Lietuvos švietimo politikos lyginamoji analizė

OLANDIJOS IR LIETUVOS ŠVIETIMO POLITIKOS LYGINAMOJI ANALIZĖ • Darbą parengė: • Indrė Rapalytė • Eglė Vitauskaitė • Simona Arvasaitė • III k. 4 gr. Eduk. studentės ĮVADAS • Švietimas – procesas, kurio metu švietimo įstaigose ir ne tik formaliai arba neformaliai asmenims perteikiamos žinios ir formuojami gebėjimai. Švietimas tai veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus, išugdyti vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu žmogumi ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų. Švietimo politika tai švietimo reikalų tvarkymas, teorija, praktika ir valdymas. Švietimo politika turi panašią bendrą prasmę, kaip politologija, bei siekia perprasti bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veiklos prasmę, įgyvendinimo būdus, nustatyti, kam reikalinga politika. Taip pat ji parodo to laikotarpio šalies švietimo sampratą, strategiją, programas, projektus ir planus, skirtus konkrečioms švietimo problemoms spręsti. Kiekvienos šalies švietimo politika ir sistemos skiriasi. • Švietimo politika tai švietimo reikalų tvarkymas, teorija, praktika ir valdymas. Švietimo politika turi panašią bendrą prasmę, kaip politologija, bei siekia perprasti bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veiklos prasmę, įgyvendinimo būdus, nustatyti, kam reikalinga politika. Taip pat ji parodo to laikotarpio šalies švietimo sampratą, strategiją, programas, projektus ir planus, skirtus konkrečioms švietimo problemoms spręsti. Kiekvienos šalies švietimo politika ir sistemos skiriasi. • Darbo tikslas – palyginti Lietuvos ir Olandijos švietimo politiką. • Objektas – švietimo politika. • Metodas – mokslinės literatūros analizė. • Uždaviniai: • Panagrinėti Lietuvos švietimo politiką. • Paanalizuoti Olandijos švietimo politiką. ŠALIŲ APIBŪDINIMAS: LIETUVA - OLANDIJA • Lietuvos teritorija 65300 kv. km., 1997 m. sausio 1 d. gyveno 3707,2 tūkst. gyventojų. Klimatas – pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Lietuva kartografiniu požiūriu yra Europos centre, taigi – vienoje didžiausių žemyno kryžkelių. Kultūriniu atžvilgiu Lietuva priklauso Vakarų Europai, su kuria ją sieja seni (nuo XIII amžiaus) kultūriniai ir religiniai ryšiai Oficialusis pavadinimas – Olandijos karalystė. Plotas – 41,2 tūkst. kv. km., gyvena apie 16 mln. gyventojų. Valstybinė kalba – olandų. Sostinė – Amsterdamas, vyriausybinė būstinė – Hagoje. 96 proc. valstybės gyventojų – olandai. 51 proc. tikinčiųjų – katalikai, 39 proc. – protestantai. Valstybėje daugiausia miesto gyventojų. Olandija – konstitucinė monarchija. Čia galioja 1887 metų konstitucija su vėlesniais pakeitimais. Administraciniu atžvilgiu Olandija suskirstyta į 12 provincijų. • Oficialusis pavadinimas – Olandijos karalystė. Plotas – 41,2 tūkst. kv. km., gyvena apie 16 mln. gyventojų. Valstybinė kalba – olandų. Sostinė – Amsterdamas, vyriausybinė būstinė – Hagoje. 96 proc. valstybės gyventojų – olandai. 51 proc. tikinčiųjų – katalikai, 39 proc. – protestantai. Valstybėje daugiausia miesto gyventojų. Olandija – konstitucinė monarchija. Čia galioja 1887 metų konstitucija su vėlesniais pakeitimais. Administraciniu atžvilgiu Olandija suskirstyta į 12 provincijų. ŠVIETIMO TIKSLAI • LIETUVA • Padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą. Ugdyti kritiškai mąstantį žmogų, gebantį svarstyti esminius žmogaus egzistencijos klausimus, atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti. Ugdyti asmenį, pasirengusį profesinei veiklai, pasiryžusį ir gebantį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime ir jį tobulinti. Brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę. Ugdyti žmogų demokratijai. Ugdyti Lietuvos valstybės pilietį. • OLANDIJA • Remti ir plėtoti visuomenės klestėjimą ir gerovę. Remti šalies gyventojų socialinę integraciją. Remti demokratizaciją ir emancipaciją. Ugdyti kultūrinių vertybių puoselėjimą ir jų perdavimą jaunajai kartai, remti kultūrinių naujovių klestėjimą. ŠVIETIMO STRUKTŪRA • LIETUVA • Bendrasis mokyklinis ugdymas vyksta 12-metėje vidurinėje mokykloje ir apima tris pakopas: pradinį, pagrindinį ir vidurinį mokymą. PRADINIS MOKYMAS – apima I – IV bendrojo lavinimo mokyklos klases. Į mokyklą privaloma eiti nuo 7 metų. PAGRINDINĖ MOKYKLA. V-VIII klasėse pereinama prie dalykinės sistemos, pradedamas profiliuotas mokymas. IX-X klasėse, tęsiamas dalykinis mokymas, gilėja profiliuotas mokymas. Baigęs dešimtą klasę, moksleivis gauna pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimą. VIDURINĖ MOKYKLA. XI-XII klasėse, toliau profiliuojamas mokymas. Vidurinė mokykla baigiama valstybiniais brandos egzaminais AUKŠTĄJĮ MOKSLĄ Lietuvoje įgyjama aukštosiose mokyklose, kurios skirstomos į – universitetus ir kolegijas. Aukštosios mokyklos yra valstybinės ir nevalstybinės. Studijos aukštosiose mokyklose trunka iki 4 m. ir baigiamos valstybiniais egzaminais arba diplominio projekto gynimu. Aukštosiose mokyklose suteikiami laipsniai: bakalauras, daktaras, habilituotas daktaras, rezidentas. • VIDURINĖ MOKYKLA. XI-XII klasėse, toliau profiliuojamas mokymas. Vidurinė mokykla baigiama valstybiniais brandos egzaminais AUKŠTĄJĮ MOKSLĄ Lietuvoje įgyjama aukštosiose mokyklose, kurios skirstomos į – universitetus ir kolegijas. Aukštosios mokyklos yra valstybinės ir nevalstybinės. Studijos aukštosiose mokyklose trunka iki 4 m. ir baigiamos valstybiniais egzaminais arba diplominio projekto gynimu. Aukštosiose mokyklose suteikiami laipsniai: bakalauras, daktaras, habilituotas daktaras, rezidentas. OLANDIJA • PRADINIS MOKYMAS – vaikai nuo 4 iki 12 metų lanko 8 pradinio mokymo klases. Visi vaikai privalo pradėti eiti į mokyklą nuo pirmos dienos mėnesio po jų penktojo gimtadienio (daug vaikų pradeda mokytis jau nuo 4 m.). • VIDURINIS MOKYMAS – skiriamas vaikams nuo 12 iki 18 m. Olandijoje yra tokios vidurinio mokymo formos: • ikiprofesinis mokymas, trunka 4 metus (nuo 12 iki 16 m.). • vidurinis pirmosios pakopos mokymas, trunka 4 m. (nuo 12 iki 16 m.). • vidurinis antrosios pakopos mokymas, trunka 5 m. (nuo 12 iki 17 m.). • ikiuniversitetinis mokymas, trunka 6 m. (nuo 12 iki 18 m.). • AUKŠTASIS MOKSLAS – yra dviejų tipų: universitetinis ir profesinis. Studijos pirmam universitetiniam laipsniui gauti trunka mažiausiai 4 metus. Tie, kurie baigdami šias studijas, parengia ir apgina diplominį darbą, gauna doctorandus titulą. ŠVIETIMO VALDYMAS • LIETUVA • Valstybė valdo tik formalųjį švietimą. Aukštosios mokyklos turi valstybės suteiktą autonomiją. Nevalstybinių ir neformaliųjų švietimo įstaigų veikla reguliuojama įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka. • OLANDIJA • Mokyklų veiklą reguliuoja Olandijos parlamento leidžiami įstatymai. Jų vykdymą prižiūri bei švietimo sistemos veiklą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. ŠVIETIMO FINANSAVIMAS • LIETUVA • Švietimo darbuotojams atlyginama už darbą, atsižvelgiant į jų kvalifikacines kategorijas. Aukštasis mokslas ir neformalusis švietimas yra valstybės finansuojami iš dalies. • OLANDIJA • Ir valstybinės, ir privačios mokyklos finansuojamos remiantis tais pačiais kriterijais. IŠVADOS • Lietuva ir Olandija yra dvi labai skirtingos šalys, išsiskiriančios savo plotu, gyventojų skaičiumi, geografine padėtimi, kalba ir pan. Taigi ir švietimo politikos šių šalių yra skirtingos. • Lietuvoje kuriama permanentinė, ugdymo diferencijavimu ir  integravimu besiremianti švietimo sistema, grindžiama Europos kultūros vertybėmis: asmens nelygstamos vertės, artimo meilės, prigimties žmonių lygybės, sąžinės laisvės, tolerancijos, demokratinių visuomenės santykių teigimu. • Olandijoje ypač stiprus judėjimas už demokratiją, prieš įvairių gyventojų sluoksnių diskriminaciją. Šis judėjimas davė pradžią švietimo sistemos, pagrįstos demokratinių teisių ir žmonių lygybės principais. • Olandai siekia plėtoti visuomenės klestėjimą ir gerovę, remti šalies gyventojų socialinę integraciją, demokratizaciją ir emancipaciją, ugdyti kultūrinių vertybių puoselėjimą ir jų perdavimą jaunajai kartai bei remti kultūrinių naujovių klestėjimą. LITERATŪRA • Jucevičienė, P. 1997. Lyginamoji edukologija. Kaunas: Technologija. • Lietuvos mokslas ir studijos. 2007. • Lietuvos švietimo įstatymas. 2003. Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerija. • Lietuvos švietimo įstatymas. 2004. Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerija. • Miodušauskienė, N. (red.). 2008. Nacionalinės švietimo sistemos. Kaunas: UAB „Morkūnas ir Ko“. • Lietuvos švietimo koncepcija [žiūrėta 2010m. lapkričio 3d.]. Prieiga per Internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!