Politinės partijos

Kiekvienoje stabilioje politinėje sistemoje egzistuoja tam tikri mechanizmai, atliekantys tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų vaidmenį. Itin svarbus vaidmuo čia tenka interesų grupėms ir politinėms partijoms, kurios tarpusavyje skiriasi veiklos tikslais ir metodais, įtakos valdžiai šaltiniais ir kitomis ypatybėmis.Partija – viena iš pagrindinių šiuolaikinės visuomenės institutų, be kurių būtų neįmanomas atstovaujamosios demokratijos funkcionavimas. Nors jos tyrinėjamos jau beveik šimtą metų, politinių partijų kilmė, savybės ir vaidmuo politiniame procese iki šiol tebėra teorinių disputų objektas.
Partija (lot. pars – dalis) – tai visuomenės dalis, žmonių organizacija, kurios pagrindinis tikslas – siekti valstybinės valdžios.Be abejo, ir kitos socialinės grupės ir organizacijos, kaip profsąjungos ar įvairūs visuomeniniai judėjimai(pvz.,”žalieji”), gali turėti politinių tikslų, siekti paveikti vyriausybės politiką viena ar kita linkme, be politinės partijos siekia daugiau. Jos pačios nori įgyti teisėtą valdžią valstybėje, pačios sudaryti vyriausybę ir pačios formuoti bei įgyvendinti politiką.
Politinės partijos atsirado neseniai, kartu su šiuolaikine valstybe, kaip demokratijos ir visuotinės rinkimų teisės įgyvendinimo padarinys. Politikai pradėjo burtis į partijas siekdami labai konkretaus tikslo – geriau susiorganizuoti ir palengvinti sau rinkiminę kovą. Tačiau greitai paaiškėjo, kad partijos yra tiesiog nepakeičiamas išradimas, kuris ne tik padeda laimėti rinkimus, bet ir užtikrina įvairių piliečių interesų atstovavimą bei tampa reikšminga ryšio tarp profesionalių politikų , valstybės vyriausybės ir juos remiančių eilinių piliečių priemone.
Tačiau nors partijos šiais laikais tapo “nepakeičiamu” politinio proceso veikėju, pradinis jų kūrimosi tikslas buvo siauresnis. Žinoma, ir iki demokratinės santvarkos įsitvirtinimo valstybės valdžios institucijos buvo pakankamai sudėtinga organizacija, jungianti didžiulį kiekį įvairių oficialių pareigūnų. Tačiau iki įsigalint demokratijai šias pareigas žmonės galėdavo užimti paveldėjimo ar paskyrimo būdu, o kartais kokią nors valstybinę tarnybą galėjo ir nusipirkti. Tuo tarpu demokratinėje santvarkoje visus svarbiausius oficialius valstybinius postus nuo valstybės galvos iki valsčiaus viršaičio gali užimti tik asmenys , laimėje visuotiniuose rinkimuose. Tad anksčiau svarbias valstybines pareigas skirstė vos keletas žmonių (pvz., karalius, ministrai ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!