Požiūris į neįgaliuosius visuomenės ir jų pačių akimis

Visuomenės santykių būdas su neįgaliaisiais žmonėmis priklauso nuo daugelio veiksnių : socialinių, ekonominių, politinių, religinių, filosofinių. Nemažą įtaką turi švietimas, medicina, kultūra, mokslas. Kiekvienam civilizacijos etapui būdingi specifiniai žmonių tarpusavio santykiai ir savi neįgalumo kriterijai.
Elgesys neįgaliaisiais pasikeičia įgyvendinant adaptuotas neįgaliems asmenims pedagogikos idėjas. Tai susiję su F. Pinelio pabudintu neįgalių žmonių išsilaisvinimo judėjimu. Jau XIX a. Vakarų Europoje kuriasi pirmosios pedagoginės institucijos.
Industrijos vystimasis (nelaimingų atsitikimų darbo metu skaičius auga ir griaunamoji šiuolaikinių karų jėga taip pat prisidėjo, kad žmonių turinčių negalių, klausimus svarstytų daugelio Vakarų Europos šalių socialiniai politikai. Šis visuomenės suvokimas ir socialiniai veiksmai pagerino tokių asmenų padėtį.
1832 m. Feriusas (Ferrrus) įkuria instituciją, pavadinta “ Šventos Onos ferma”, skirtą asmenims su protine negale. Per šešerius metus buvo priimta daugiau nei šimtas auklėtinių ir parūpinta jiems tinkamo darbo. Ši iniciatyva tapo istorinė, nes ji atliko dar Pinelio pradėtą neįgalių asmenų likimo humanizavimo idėją.
Prasidėjo institucijų reorganizavimo judėjimas, kuriamos vaikams pritaikytos ugdymo programos. Prie įstatymų, leidžiančių kurti tokias specialiąsias įstaigas, daug prisidėjo E. Eskirolis. Gimė modernioji institucijų sistema, kurią po Antrojo pasaulinio karo kritikavo Volfas Volfensbergas. Vokietijoje gimė institucijų struktūra, susidedanti iš profesinių mokyklų, slaugos įstaigų ir dienos dirbtuvių.
Šios įvairios iniciatyvos paskatino ir pačių neįgaliųjų asmenų teisių suvokimą. Pirmosios ligonių asociacijos susikuria XIX a. pabaigoje. Jos suburia akluosius, kurčniabylius, sergančius tuberkulioze, suluošintus darbo vietoje, karo sužeistuosius.
1889 m. Vokietijoje priimamas įstatymas apie invalidumą ir senatvę, skirtas buvusiems pramonės darbininkams. 1905 m. Prancūzija įstatymiškai garantuoja gyvenamąjį plotą ir minimalią pašalpą seniems, negyjantiems ir neįgaliems asmenims.
Kiekviena iniciatyva įtraukti neįgalius asmenis į visuomeninį gyvenimą susidurdavo su atmestosios visuomenės dalies socialinės integracijos sunkumais. Vakarų Europos civilizacija nuolat jausdavo poreikį integruoti visuomenines mažumas, kurias religiniai, medicininiai ar ekonominiai suvaržymai atskirdavo nuo visuomenės gyvenimo.
Juridinė ir politinė šio kontinento tradicija gali pasigirti keliais įžymiais tekstais, kurie nulėmė kiekvieno žmogaus teisių neliečiamumo suvokimo vystymąsi. Štai dvi didžiosios XVIII a. revoliucijos :...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!