Presuojamojo metalo plastinės deformacijos tyrimas

suvokti presavimo esmę, deformacijos fizikinę prasmę, metalo struktūros kitimą esant įvairiems deformacijos laipsniams.
Metalų apdirbimas spaudimu pagrįstas metalo plastinėmis savybėmis.
Plastiškumas yra metalo gebėjimas veikiant išorinėms jėgoms keisti formą ir nesuirti, taip pat išlaikyti įgytą formą net tada, kai nustoja veikti išorinės jėgos. Spaudimu metalai apdirbami gaminant ruošinius, detales, bei įvairius profilius; be to, apdirbant spaudimu, pagerėja metalo mechaninės savybės. Lyginant su pjovimu, kur drožlės gali sudaryti iki 50% apdirbamos detalės masės, šis būdas yra ekonomiškesnis ir pažangesnis, nes ruošinys, jį plastiškai deformavus, iškart tampa gaminiu.
Išorinės jėgos iš pradžių metale sukelia tampriąją deformaciją, o vėliau- plastinę. Plastinės deformacijos metu metale vyksta negrįžtamieji vidiniai pokyčiai. Deformuojantis atsirandantys pokyčiai, jų dydis, ir pobūdis priklauso nuo metalo prigimties, nes skirtingų metalų plastiškumas nevienodas. Metalo plastiškumas priklauso nuo chemines sudėties, struktūros, įkaitinimo temperatūros, deformacijos greičio, būdo ir laipsnio. Grynieji metalai yra plastiškesni už lydinius. Kylant temperatūrai, metalų plastiškumas didėja, o pasipriešinimas deformacijai mažėja.
Metalą apdirbant spaudimu, deformuojamame bandinyje atsiranda vidinių įtempiu. Įtempta būsena taške arba bet kuriame tūryje apibūdinama pagrindinių įtempiu schema, veikiančia trijose tarpusavyje statmenose plokštumose. Taško arba bet kurio tūrio deformuotą būseną apibūdina pagrindinių deformacijų, veikiančių pagrindinių ašių kryptimi, suma.
Metalą lengviausiai deformuoti tada, kai jį veikia triašiai gniuždymo įtempiai, dėl kurių atsiranda vienaašė tempimo deformacija (presuojant ir traukiant metalą; 1. pav. a-b), sunkiausiai- kai dėl įtempių atsiranda dviašė tempimo deformacija (valcuojant, kalant; 1. pav. c). Tas pats metalas skirtingose deformacijos schemose turės skirtingą plastiškumą.
1. Pav. Deformuojamo metalo įtempių būvio schema
Plastinės deformacijos metu atomai persislenka slydimo ir dvilinkio būdais (2 pav. ir 3 pav.).
Slydimas vyksta, kai deformacijos didelės. Tai grupinis vienalaikis orientuotas atomų persislinkimas. Slydimas vyksta lygiagrečiai kristalografinėmis plokštumomis, patogiausiai orientuotoms slydimui. Pamažu didinant deformacijos laipsni, slydimo deformacija vyksta mažiau patogiai išdėstytose plokštumose. Slydimo pėdsakus galima stebėti per mikroskopą. Jie būna linijų arba iškilimų pavidalo.
Kad atomų grupė galėtų perslinkti idealiame monokristale, t.y. kristale be kristalines sandaros...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!