Sisteminis socialinio darbo modelis

Visuomenės istorinio ir evoliucinio formavimosi proceso-sociogenezės eigoje, jau XVII a. formuojasi visuomeninės organizacijos, vadinamieji laisvieji susivienijimai – draugijos, kurių pagrindinė veiklos sritis – pagalbos vargšams organizavimas. Šių paramos ir pagalbos institutų veikla pagrįsta visuomenės narių solidarumu su vargstančiaisiais, siekiant suteikti jiems labdarą bei paramą, panaudojant tam įvairiausius paramos modelius.
Jei XVII amžiuje viena iš pirmųjų paramą įvardijančių sąvokų buvo charite (labdara, geranoriškumas), tai vėliau, XX a. pradžioje, remiantis E. Diurgheimo terminu travail social (visuomeninis darbas) kaip jo sinonimas pradėta naudoti sąvoka social work (socialinis darbas) ir geradarišką labdaringą veiklą imta vadinti socialine veikla (V. Vaicekauskienė, 2009).
Sociologinės pakraipos teoriniai modeliai taip pat buvo veikiami klasikinio pozityvizmo (D. Milio, T. Spenserio mokyklos) su jam būdingu visuomeninių reiškinių stebėjimu, evoliucine jų in­terpretacija. Sociologijos mokslas į socialinį darbą „atneša“ struktūrinį–funkcinį, sisteminį žmonių socialinės padėties matymą. Šie modeliai, kitaip nei psichologiniai, žmogaus sociali­nių problemų priežasčių esme laiko socialinę aplinką.
Sisteminio modelio teorinės šaknys yra L. Bertalanfio (1972) sistemų teorija, teigianti sisteminį–struktūrinį tikrovės pažinimą ir pripažįstanti „chaotiškų“ sistemų dinamišką pasto­vumą ir reguliavimą analitiniais bei loginiais (mąstymu, numatymu, intuicija) metodais, įtrau­kiant ir individo savireguliaciją, gebėjimą prisitaikyti prie sistemos (Alifanovienė D., 2003).
Socialinė-visuomeninė veikla yra sudėtingas reiškinys, susidarantis iš daugybės elementų bei jų ryšių, kurie sąveikaudami sudaro sistemas ir santykius tarp jų. Būtent atskirų dalių junginį, planingą ir taisyklingą jų išdėstymą, sutvarkymą, organizaciją ir apibūdina sąvoka sistema, kildinama iš graikiško žodžio systema. Sistema yra apibrėžiama kaip aibė elementų, kuriuos vieną su kitu sieja tam tikri santykiai, vientisumas, vienybė. Sistemos požymiai yra būdingi ir socialinės-visuomeninės veiklos priemonei – socialiniam darbui, siekiančiam padėti individui įveikti aplinkos ir individualios prigimties veiksnius, trukdančius socialiniam individo funkcionavimui. Sistemų ir socialinių sistemų teorijos yra naudingos praktinėje socialinėje veikloje, nes nurodo būdus, kaip galima suabstraktinti, atrodytų, skirtingų esybių: individų, šeimų, mažų grupių, agentūrų, bendruomenių ir visuomenių ryšius bei santykius. Jos pateikia skirtingų sistemų klasifikavimo skirtumus ir panašumus, padeda...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!